http://www.juristokonsultacijos.lt/

JuristoKonsultacijos, Savanorių Prospektas 19, Vilnius (2026)

14/01/2022

UŽGRIUVO SKOLOS - GALBŪT METAS BANKRUOTI❓

Šiai dienai nei vienas negalime būti tikras, kad gyvenimas visuomet klostysis tik gerai ir mes nepakliūsime į „finansinę nelaisvę“, kuomet mus užgrius nepakeliama skolų našta. Esti daugybė atvejų, kuomet žmonės prisiima įvairius finansinius įsipareigojimus nepasvėrę savo galimybių, tačiau esti ir tokių atvejų, kai galimybės buvo pasvertos, tačiau gyvenimas pasikeitė į blogąją pusę ir mes vėlgi nebepajėgiame susitvarkyti su savo skolomis. Ką tuomet būtų galima daryti egzistuoja daugybė įvairių scenarijų, tačiau reikia kiekvieną iš jų pasverti pagal esamą situaciją. Toliau plačiau aptarsiu būtent fizinių asmenų bankroto alternatyvą.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Kaip matoma, fizinio asmens bankroto tikslas nėra tiesiog „nusirašyti“ kaip galima greičiau visas skolas ir iš karto atverti švarų gyvenimo puslapį, tačiau juo siekiama dedant maksimalias pastangas per ribotą laiko tarpą grąžinti kreditoriams bent dalį jų pinigų. Suėjus tam laikotarpiui, likusios skolos yra nurašomos ir žmogus vėl gali gyventi be skolų.

Turbūt dabar kiekvienam, turinčiam mažesnių ar didesnių skolų, natūraliai kyla klausimas – o ar aš galiu mėginti bankrutuoti🧐 Tai reiktų įsivertinti atsižvelgiant į žemiau nurodomus kriterijus:

✅ fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA nuolat keičiasi, todėl visuomet ją galima pasitikrinti per šią internetinę svetainę: https://www.tagidas.lt/savadai/9003/)

✅ per pastaruosius 3 metus buvo sudaryti sandoriai, kurių asmuo sudaryti neprivalėjo ir tai nulėmė jo nemokumą

✅ paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų)

✅ paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus

✅ nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų

✅ paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla

✅ taip pat nėra nurašomi vaiko išlaikymo pinigai bei priskirtos sumokėti baudos valstybei

14/04/2021

FORCE MAJEURE IR NUOMOS TEISINIAI SANTYKIAI

Dažnai nuomininkams covid-19 pandemijos metu kyla klausimas – ar nuomos sutartims yra taikoma force majeure aplinkybė, jeigu taip, kokiomis sąlygomis. Žemiau tai plačiau ir aptarsiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai:

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti
2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti
3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio
4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga

Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet nuomininkai, siekdami susimažinti ar panaikinti nuomos mokesčio mokėjimo privalomumą, vienašališkai pareiškia nuomotojams, kad dėl įvesto karantino šiuo metu jie susiduria su finansiniais sunkumais, pažymima, kad jų pajamos gerokai susitraukė ir jiems pasidarė gerokai sunkiau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus (šiuo konkrečiu atveju – mokėti nuomos mokestį), kiti nurodo, kad jiems dėl įvesto karantino aplamai neleidžiama veikti ir jie negauna jokių pajamų. Todėl šiais argumentais remiantis yra prašoma nuomotojų mažinti arba aplamai panaikini nuomos mokestį už covid-19 pandemijos laikotarpį.

Deja, šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dar nėra pasisakęs (tikėtina, kad viena iš bylų visgi pasieks jį), tačiau pirminę nuomonę galima susidaryti jau ir apžvelgę žemesnių instancijų teismų sprendimus.

Viename iš sprendimų apeliacinis teismas nurodė, kad „vien apyvartos sumažėjimas šioje byloje nelaikytina force majeure aplinkybe ir nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos mokesčio mokėjimo ieškovui“. Šioje byloje nebuvo susidariusi situacija, kuomet įmonė būtų aplamai negalėjusi vykdyti savo veiklos dėl covid-19 pandemijos metu taikomų apribojimų, tačiau tik buvo nurodomas sunkumų patyrimo faktas. Šiame konkrečiame teismo sprendime ši aplinkybė nebuvo laikoma svarbia, kadangi šalis turėjo teisę kitais būdais derėtis bei prašyti nuomos sutarties pakeitimo, ko faktiškai net nebuvo bandyta daryti.

Kitame sprendime, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „nenugalimos jėgos aplinkybės nepreziumuojamos ir jas turi įrodyti atsakovas. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad sutartyje šalys papildomai neaptarė force majeure sąlygų“. Buvo susidariusi situacija, kuomet įmonė aplamai negalėjo vykdyti veiklos, tačiau jos skolų portfelis jau egzistavo ir praeityje, tai yra iki prasidedant covid-19 pandemijai. Todėl ši bei kitos aplinkybės teismui sudarė vaizdą, kad tai šaliai konkreti covid-19 pandemija neturėjo esminės įtakos (skolos buvo pradėjusios kauptis jau gerokai praeityje), todėl teismas nusprendė, kad ši pandemija nebūtų pagrindas mažinti ar naikinti nuomos mokesčio mokėjimą.

Atsižvelgiant į nurodytą, paminėčiau, kad ši pandemija iš tiesų neigiamai paveikė daugybę verslų, jiems tapo gerokai sunkiau įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir patalpų nuomos mokėjimą, tačiau teismai kiekvieną konkrečią situaciją vertina daug detaliau nei šalys pačios linkusios tai daryti, kaip pavyzdžiui, vertinama, ar konkreti šalis buvo įtraukta į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, kaip praeityje buvo vykdomi finansiniai įsipareigojimai (ar neegzistavo jau tuomet skolų), ar nuomininko kontrahentai neatsiskaito su juo pačiu, pasiremiant covid-19 pandemijos faktu, ar buvo bandyta tartis dėl nuomos mokesčio pakeitimo, taip pat kitomis aplinkybėms, kurios sudaro visumą, leidžiančią priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

14/02/2020

VAIZDO STEBĖJIMAS – KAIP JĮ VYKDYTI TEISĖTAI IR NEPAŽEISTI BDAR❓

Kaip jau daugumai žinoma, 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo buvo sugriežtinta atsakomybė už netinkamą duomenų tvarkymą tiek duomenų valdytojams, kurie patys nusistato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, kuriomis šie duomenys bus tvarkomi, tiek duomenų tvarkytojams, kurie turi tvarkyti asmens duomenis vadovaudamiesi duomenų valdytojo nurodymais.

Dažnai daugumai kyla klausimas dėl vaizdo kamerų - kokia apimtimi galima jas naudoti teisėtai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei neužsitraukiant atsakomybės pagal BDAR❓ Reglamente apie tai nėra aiškiai rašoma, todėl atsakymai slepiasi teismų praktikoje bei giluminėje BDAR analizėje📖

Po BDAR įsigaliojimo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) nagrinėjo skundą, kuriame jį pateikęs asmuo nurodė, kad jo kaimynas yra pasistatęs vaizdo kamerą, nukreiptą tiek į jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją, tiek į viešą erdvę (gatvę), tiek šis vaizdo stebėjimas apėmė ir dalį skundą pateikusio asmens privačios teritorijos.

Kadangi šis vaizdo stebėjimas buvo vykdomas ne tik išimtinai kamerą pasistačiusio asmens privačioje teritorijoje, todėl, pasak VDAI, filmavimą vykdžiusio asmens veiksmai nepakliūna po BDAR išimtimi (BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktas – „užsiėmimas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla“) ir šiam asmeniui BDAR yra taikomas, taip pat ir visos iš jo kylančios pareigos.

Šiuo atveju filmavimą vykdęs asmuo atsipirko nurodymu nutraukti neteisėtą vaizdo stebėjimą, kiek jisai apėmė ne jo privačią teritoriją (gatvę bei kaimyno teritorijos dalį). Tačiau šioje situacijoje įdomu tai, jog VDAI pripažino, jog filmavimą vykdęs fizinis asmuo (ne verslininkas) pažeidė BDAR (šis teisės aktas orientuotas į verslo subjektus, kadangi ne verslininkai paprastai pakliūna po aukščiau nurodyta BDAR išimtimi (BDAR 2 straipsnio 2 dalis c punktas)), kas atitinkamai reiškia, jog šiam fiziniam asmeniui galėjo būti taikomos ir BDAR numatytos baudos (baudų ribos yra nuo 1 euro iki 20 milijonų eurų, o konkretų dydį jau nustato VDAI).

Išvadoje paminėtina tai, kad kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), kuris nori įsirengti vaizdo kameras su tikslu apsaugoti savo asmeninį ar įmonės turtą, privalo tai daryti laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o būtent:

✅jeigu vaizdo stebėjimą vykdys verslu užsiimantis subjektas, jam privalu pasirengti vaizdo stebėjimo taisykles. Fiziniam asmeniui, kuris vaizdo stebėjimą vykdo tik jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, šių taisyklių turėti nereikia, kadangi jam BDAR nėra taikomas (jeigu nėra vykdoma jokia komercinė veikla);

✅jeigu verslu užsiimantis subjektas vaizdo stebėjimą vykdys ne tik jam nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje arba, jeigu kartu su vaizdo stebėjimu bus įrašinėjamas ir garsas, tuomet yra privalu atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (bet kuriuo iš paminėtų atveju);

✅visais atvejais, jeigu yra vykdomas vaizdo stebėjimas, privaloma naudoti informacinius lipdukus arba lenteles, kurios informuotų visus asmenis, galinčius patekti į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Taigi, svarbu ne tik teisingai parinkti kamerų stebėjimo lauką, kad jis būtų nustatytas nepažeidžiant BDAR įtvirtintų principų, tačiau ir viską dokumentuoti bei naudoti informacinius pranešimus, kitu atveju, pas Jus užsukus VDAI, galima gauti ir baudą.

30/12/2019

NAUJIENA NEBLAIVIEMS VAIRUOTOJAMS – ALKOBLOKAI❗️

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) redakcija, kurioje neblaiviems vairuotojams atsiranda gan didelė naujovė, o būtent – alkoblokai. Kas gi tai yra❓

Alkoblokas - tai variklio užvedimą blokuojantis alkotesteris, leidžiantis užvesti automobilio variklį tik blaiviam vairuotojui. Prieš užvesdamas variklį, vairuotojas turi pasitikrinti blaivumą transporto priemonėje sumontuotu alkotesteriu. Vairuotojo iškvėptame ore aptikus alkoholio daugiau, nei nustatyta riba, prietaisas neleidžia neblaiviam vairuotojui užvesti transporto priemonės variklio – pasukus užvedimo raktą, variklis neužsiveda. Jei alkoholio neaptinkama, pasukus uždegimo raktą, variklis paleidžiamas įprastai ir pradedama kelionė.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinama, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš aptarto naujai įsigaliosiančio reglamentavimo matoma, jog vairuotojas, kuris bus baudžiamas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus, galės prarasti teises nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių trukmės laikotarpiui arba, jeigu jo automobilyje bus įrengtas alkoblokas, tuomet teisių atėmimo terminas trumpėtų ir teises būtų galima prarasti nuo 6 mėnesių iki 1 metų trukmės laikotarpiui. Taigi, savanoriškai sutinkant įsirengti alkobloką, būtų galima teisių atėmimo terminą pasitrumpinti net pusei metų.

Kaip matoma, alkoblokas lyg ir padeda susitrumpinti teisių atėmimo terminą, tačiau yra ir kita medalio pusė, o būtent – kaina. Kiek gi kainuoja įsigyti bei įsimontuoti šį alkobloką? Susisiekimo ministerija nurodo, kad preliminariais skaičiavimais antialkoholinio variklio užrakto įsigijimas, sumontavimas ir priežiūra kainuotų apie 1 400 eurų, o užrakto nuoma 12 mėnesių – apie 1 200 eurų.

Taigi, šį prietaisą įsigyti ir įsimontuoti gali kainuoti nemažus pinigus. Todėl šiuo atveju manau, kad tais atvejais, kai žmogus gali sau leisti skirti paminėtus pinigus alkobloko įsigijimui bei susimontavimui, tuomet manau tai yra patogus pasirinkimas, padedantis šiek tiek susitrumpinti teisių atėmimo terminą. Tačiau jeigu asmeniui kaina turi esminės reikšmės, per prievartą šie prietaisai diegiami nebūtų, kadangi jų įsigijimui ir sumontavimui privalo būti pačio vairuotojo noras ir sutikimas, o jo nesant – ši alternatyva nebūtų skiriama.

Išvadoje paminėčiau ir tai, kad net ir įsirengus alkobloką ir gavus trumpesnį teisių atėmimo terminą, visuomet yra realu ir šį terminą dar šiek tiek pasitrumpinti (teismų praktikoje yra daugybė išnagrinėtų bylų, kuomet teismai geranoriškai neblaiviems vairuotojams, atsižvelgiant į konkretų atvejį, dar labiau pašvelnina esamą padėtį, skiriant nuobaudą mažesnę nei įstatyme nustatyta minimali). Tačiau, kad pavyktų teisių atėmimo terminą pasitrumpinti šiuo keliu, reikia nedelsti ir laikui pateikti skundą teismui.

28/08/2019

AR VIS DAR GALIMA ATGAUTI TEISES ANKSČIAU LAIKO?

1️⃣ Vairavote išgėręs❓
2️⃣ Jus sustabdė policija ir davė papūsti į alkotesterį❓
3️⃣ Jūs įpūtėte ne daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio ir padarėte administracinės teisės pažeidimą❓

Jeigu į visus aukščiau pateiktus klausimus atsakėte „Taip“, tuomet Jums bus aktualus šis straipsnis. Skaitome žemiau⬇️

Kaip kai kuriems yra žinoma, seniau buvo galimybė prašyti grąžinti teises anksčiau laiko suėjus pusei teisių atėmimo termino (kaip pvz.: teises atėmė metų laikotarpiui, tuomet po 6 mėnesių jau buvo galima prašyti jas atiduoti anksčiau laiko). Tačiau dabar galiojančiame LR administracinių nusižengimų kodekse, deja, nebeliko prieš tai paminėtos nuostatos, suteikiančios teisę prašyti grąžinti teises ankščiau laiko suėjus pusei paskirtos nuobaudos termino. Tačiau dabar turime kiek kitokį reglamentavimą bei galimą alternatyvą, o ji skamba štai taip:

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šios nuostatos pagalba yra galimybė prašyti teismo atiduoti teises ankščiau laiko, tačiau svarbu tai daryti tinkamai, laiku bei pridedant visus reikalingus įrodymus. Atėmus iš Jūsų teises bei surašant Jums dėl to nutarimą, jį galima apskųsti teismui per 20 dienų laikotarpį. Esminiai aspektai, į kuriuos rekomenduočiau atsižvelgti siekiant tinkamai parengti skundą, būtų šie:

1️⃣ Svarūs argumentai, kodėl teisės Jums yra reikalingos
2️⃣ Tinkama argumentacija, kodėl Jūs padarėte šį teisės pažeidimą
3️⃣ Pripažinimas padaryto pažeidimo, gailėjimasis, mandagus argumentavimo stilius (niekuomet nesiūlau rašyti „nepatenkinto pareigūnų darbu asmens“ rašymo stiliumi, nurodant, kad pareigūnai viską darė blogai, juos užgauliojant bei kritikuojant jų visišką nekompetenciją (nerekomenduoju to daryti, nes teismai dažniausiai būna pareigūnų pusėje, kadangi jie dirba savo darbą ir nėra suinteresuoti Jūsų bausti šiaip sau))
4️⃣ Pridėti alkoholio ir narkotikų žalos kursų išklausimą patvirtinančią pažymą
5️⃣ Pridėti pažymą dėl papildomų vairuotojų kursų praėjimo
6️⃣ Pridėti kitus reikalingus ir aktualius Jūsų atveju įrodymus
7️⃣ Pridėti aktualią teismų praktiką, kurioje yra tenkinami tokio pobūdžio skundai

Jeigu tikrai viską tinkamai padarėte bei paruošėte tvarkingą skundą, tuomet esti nemaži šansai, kad Jums pavyks atgauti teises anksčiau Jums paskirto laiko. Be to, jeigu teisių atėmimo terminą pavyks susitrumpinti į mažesnį nei 1 metų, tuomet Jums net nereikės perlaikinėti regitros egzaminavimo, pakaks praeiti paprastus kursus‼️ Tačiau tai nėra šimtu procentu garantuojamas dalykas, kadangi sprendimas dėl to priklausys nuo bylą vedančio teisėjo bei jo požiūrio į vairuojančius išgėrusius asmenis (vieni atlaidesni, kiti – griežčiau į tai žiūri).

19/05/2019

PIRMOJI RIEBI BAUDA UŽ BENDROJO DUOMENŲ APSAUGOS REGLAMENTO PAŽEIDIMUS‼️

Kaip jau daugumai yra žinoma, nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojo bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR, angliškai – GDPR), kuris sugriežtino teisinę atsakomybę visiems duomenų valdytojams ir tvarkytojams.

Šis reglamentas įgalino Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją skirti pažeidėjams net iki 20 milijonų eurų arba 4 procentų metinės apyvartos baudą, priklausomai nuo to, kuri suma gaunasi didesnė. Lyginant su ankstesnėmis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse galiojusiomis baudomis, galimos skirti baudų sumos išaugo net daugiau nei 6000 tūkstančius kartų❗

Paminėti skaičiai turėtų versti sunerimti verslo subjektus (įmones bei pagal verslo liudijimą ar individualią veiklą veikiančius asmenis), kadangi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos taikiniai yra būtent jie. Šiai dienai, žiūrint esamą statistiką, vis daugiau ir daugiau fizinių asmenų sąmoningai įskundžia įmones dėl šių padarytų duomenų apsaugos pažeidimų. Žinoma, didelė dalis šių skundų būna nepagrįsti, visgi, dalis skundų būna taiklūs ir turi teisinį pagrindą.

2019 m. gegužės 17 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos svetainėje pasirodė oficiali informacija apie realų BDAR taikymą ir pirmosios riebios baudos paskyrimą. ❕➡️61 500 eurų⬅️❕ bauda buvo skirta UAB „MisterTango“, kuri, inspekcijos vertinimu, netinkamai tvarkė asmens duomenis (1️⃣daugiau nei būtina, 2️⃣neskaidriai, 3️⃣saugojo ilgiau nei būtina), be to, 4️⃣nepranešė inspekcijai apie padarytą asmens duomenų pažeidimą (pagal BDAR, pati įmonė turi prasinešti apie save, nebent palendama po BDAR nustatyta išimtimi).

Kaip matoma, Lietuvoje jau pradėjo formuotis pirmoji baudų taikymo praktika, kas manytina yra labai geras postūmis įmonėms jau dabar susitvarkyti būtinuosius dokumentus, taip pat nusistatyti mechanizmus, kurie padėtų realiai, o ne formaliai įgyvendinti BDAR principus ir nuostatas įmonės kasdienėje veikloje.

28/08/2018

POVEDYBINĖS SUTARTIES SVARBA TURINT SKOLŲ

Beveik kiekvienas asmuo prisimena povedybinės sutarties svarbą turint skolų tik tokiais atvejais, kai pas juos į duris pasibeldžia antstolis su prašymu nustatyti vieno sutuoktinio turto dalį bendrame sutuoktinių turte. Paprastai šis veiksmas atliekamas tada, kuomet yra siekiama vieno sutuoktinio turimas skolas dengti iš abiejų sutuoktinių gaunamų darbinių pajamų, o kaip matoma žemiau, Lietuvos Respublikos įstatymai tai leidžia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat teismas pažymėjo, jog jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Aukščiau pateiktas teismo išaiškinimas leidžia suprasti, kad net tuo atveju, kai antstolis jau griebėsi išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš abiejų sutuoktinių darbinių pajamų, galima sudaryti povedybinę sutartį ir tokiu būdu apriboti antstolio teisę atlikti išieškojimą iš abiejų sutuoktinių darbinių pajamų.

Visgi, šioje situacijoje išieškotojas dažniausiai griebiasi kitos taktikos, kurią kaip galimą alternatyvą yra įvardinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mano aukščiau pateiktos bylos ištraukoje, o būtent – teikiamas ieškinys, siekiant pripažinti sudarytą povedybinę sutartį negaliojančia.

Norint sėkmingai apriboti antstolio išieškojimo veiksmus bei apsaugoti antrojo sutuoktinio turtą, labai svarbu žinoti žemiau paminėtus dalykus:

1. Reikia sudaryti povedybinę sutartį, kuria būtų panaikinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;
2. Povedybinę sutartį rekomenduotina sudaryti kuo ankščiau, tačiau ne vėliau nei išieškotojas kreipsis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinė sutuoktinių nuosavybėje.

Aukščiau pateiktos rekomendacijos yra paremtos tuo, jog dažniausiai teismai atsižvelgia į laiką, kada buvo sudaryta skolininko ir jo sutuoktinės povedybinė sutartis. Jeigu ši sudaroma jau po to, kuomet skolininkas gauna iš teismo dokumentus, kad išieškotojas kreipėsi dėl skolininko turto dalies nustatymo kito sutuoktinio turte, tuomet jau po to sudaryta povedybinė sutartis realiai galėtų būti užginčyta kaip sudaryta piktnaudžiaujant sutarties sudarymo laisvės principu bei siekiant sąmoningai pažeisti kreditoriaus interesus – apriboti jo galimybes išsiieškoti iš abiejų sutuoktinių darbinių pajamų. Tačiau visai kitokia situacija esti tuomet, kai skolininkas ir jo sutuoktinė sudaro povedybinę sutartį dar iki sužinojimo apie ketinimą nustatyti jo turto dalį bendrame sutuoktinių turte. Tokiu atveju paprastai yra laikoma, kad skolininkas buvo sąžiningas ir nebuvo siekiama sudaryti povedybinę sutartį tik dėl to, kad surišti antstolio bei išieškotojo rankas išieškant ne tik iš skolininko, tačiau iš abiejų sutuoktinių darbinių pajamų.

Taigi, jeigu:

1. Turite skolų;
2. Esate santuokoje;
3. Nesate sudarę ikivedybinės ar povedybinės sutarties, kuria būtų panaikinta bendroji jungtinė nuosavybė;
4. Nenorite, kad dėl Jūsų turimų skolų finansiškai kentėtų ir kitas sutuoktinis, kuomet bus išieškojima ir iš jo darbinių pajamų.

❗Tuomet rekomenduoju❗ nedelsti ir sudaryti povedybinę sutartį kuo ankščiau, nes esminis dalykas, norint išvengti šios sutarties nuginčijimo teisme, yra laikas kada ši sutartis buvo sudaryta (iki ar po sužinojimo apie antstolio bei išieškotojo planus išieškoti ir iš kito sutuoktinio turto).

23/06/2018

AR GALIMA SLAPTA DARYTI GARSO ĮRAŠĄ IR PO TO JUO REMTIS TEISME?

Tikėtina, kad asmenims, kurie buvo susidūrę su nesąžiningais kreditoriais, natūraliai kildavo klausimas, ar galiu slapta įrašinėti pokalbį ir po to šį įrašą kaip įrodymą panaudoti teisminio proceso metu? Ar tai bus leistina įrodinėjimo priemonė ir teisėjas sutiks ja vadovautis?

Iš tiesų į šį klausimą dalinai atsakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo šviežiai priimtoje byloje. Žemiau pateiksiu šio teismo sprendimo apžvalgą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis numato, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

2018 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog garso įrašas pripažintinas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, o skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta, taip pat pabrėžė, kad garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis.

Taigi teismas šioje byloje konkrečiai aptarė tik paskolos teisinius santykius bei skolininko teisinę padėtį, kuomet šis faktiškai jau yra grąžinęs skolą, tačiau kita šalis to nepripažįsta. Tokiu atveju skolininkas turi teisę pasitelkti gudrumą ir įrašinėti kreditoriaus ir jo pokalbius bei siekti, kad kreditorius pripažintų, jog skola faktiškai buvo grąžinta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kokioje vietoje yra daromas garso įrašas, t.y. ar privačioje kito asmens teritorijoje ar viešoje vietoje (parkelis, kavinė ir kitos viešos vietos). Jeigu garso įrašas yra daromas viešoje vietoje, tuomet teismas turėtų sutikti prijungti prie bylos šį įrodymą (nors egzistuoja išimtys, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes), tačiau, jeigu privačioje kito asmens teritorijoje, tuomet tikėtina, kad teismas tokį įrodymą atmes, kadangi galimai būtų pažeidžiamas privataus gyvenimo neliečiamumo principas.

Nepaisant to, jog egzistuoja tokio įrodymo atmetimo tikimybė, mano nuomone, visais atvejais apsimoka garso įrašus daryti, jeigu byloje tiesai įrodyti nepakanka rašytinių įrodymų ir kreditorius elgiasi nesąžiningai, kadangi net tuo atveju, jeigu teismas ir atmestų šį įrodymą dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tačiau jį perklausius teismas susidarytų išankstinę nuomonę, kuri galimai turėtų įtakos pačiai bylos baigčiai.

30/05/2018

PALIKIMO ATSISAKYMAS: GALIMA PERSIGALVOTI AR NE?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo, taip pat pabrėžiama, jog neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo, kuriam buvo paliktas turtas testamentu arba kuris pagal įstatymą yra aukščiausiosios eilės įpėdinis, padaro pas notarą pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo. Dažniausiai šis atsisakymas nuo palikimo būna padaromas sąmoningai, t. y. suprantant visas tokio pareiškimo padarymo sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau kartais asmenys šį pareiškimą padaro būdami suklaidinti, apgauti ar priversti.

Taigi šis pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo padarymas iš esmės apriboja Jūsų teises pretenduoti į palikimą, kadangi buvo išreikšta valia jo atsisakyti. Tačiau kyla natūralus klausimas – ar įmanoma kaip nors šį atsisakymą atšaukti� Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis egzistuojant Jūs padarėte šį atsisakymą, kaip pavyzdžiui, jeigu Jūs šį pareiškimą padarėte būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, tuomet teisme šį atsisakymą galima ginčyti tuo pagrindu, kad jis buvo padarytas negalint teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės.

Taigi reziumė šios apžvalgos būtų tokia, jog per klaidą ar būnant nesąmoningumo būsenoje padarytas atsisakymas nuo palikimo neapriboja negrįžtamai Jūsų teisių į palikimą, tačiau gerokai apsunkina patį procesą, kadangi Jūsų padarytas atsisakymas nuo palikimo gali būti nuginčytas tik teisme ir tik bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

14/04/2018

NEBLAIVUMĄ PASITIKRINTI ATSISAKIAU – BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS NEGAVAU

Kaip daugumai žinoma, nuo 2017 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjai įtvirtino naujas įstatymų pataisas, kuriomis buvo pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė už vairavimą išgėrus, kuomet neblaivumo laipsnis viršija 1,50 promilės.

Atsakomybė už vairavimą išgėrus išliko įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus taikoma tik tuomet, kai asmens neblaivumo laipsnis neviršijo 1,50 promilės.

Asmuo, kuris SUTIKO tikrintis neblaivumą ir kuriam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (daugiau nei 1,50 promilės) arba sunkus neblaivumo laipsnis (daugiau nei 2,50 promilės), yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn su realia galimybe gauti teistumą, mašinos konfiskavimą, baudą ir teisių atėmimą. Tačiau asmeniui, kuris ATSISAKĖ pasitikrinti neblaivumą, yra taikytina administracinė atsakomybė, kaip tai reglamentuojama žemiau.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

ĮDOMUS ASPEKTAS YRA TAS, jog asmeniui, kuris atsisakė tikrintis savo neblaivumą ir kuriam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, NEGRESIA automobilio konfiskavimas bei teistumas, priešingai nei baudžiamosios atsakomybės taikymo atveju. Visgi yra vienas administracinės atsakomybės pritaikymo TRŪKUMAS – teismai beveik visuomet skiria minimaliai 2 metų ir 6 mėnesių teisių atėmimą, o taikant baudžiamąją atsakomybę dažnai realu gauti trumpesnį teisių atėmimo terminą bei kartais net išvengti ir pačio teistumo (pasinaudojus laidavimo institutu, suformulavus atskirą prašymą, nurodant visas švelninančias aplinkybes ir panašiai).

Taigi ši apžvalga tikrai nėra paskatinimas daryti pažeidimus, tačiau siekis šiek tiek palengvinti teisinę naštą. Mano asmenine nuomone yra visiškai nelogiška konfiskuoti automobilį, kuomet asmuo yra pagautas neblaivus prie vairo, ypatingai kai šis reikalingas darbui ar šeimos poreikiams.

JuristoKonsultacijos

14/01/2022

14/04/2021

14/02/2020

30/12/2019

28/08/2019

19/05/2019

28/08/2018

23/06/2018

30/05/2018

14/04/2018

Address

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category