AG Invest advokatų kontora

AG Invest advokatų kontora Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas. Asmeninis turto, verslo ir investicijų advokatas

           LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje galimas atsakovo procesinių t...
16/10/2025


LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje galimas atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimas. Mūsų kontoros advokatai šioje byloje teikia teisinę pagalbą pro bono.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą sprendimą byloje pagal Sausio 13-osios aukų artimųjų ieškinį.

PAJAMŲ IŠ KRIPTOVALIUTŲ DEKLARAVIMAS: ŠALTINIS LIETUVOJE AR UŽSIENIO VALSTYBĖJE?Gyventojas, gavęs pajamų iš kriptoturto ...
23/02/2024

PAJAMŲ IŠ KRIPTOVALIUTŲ DEKLARAVIMAS: ŠALTINIS LIETUVOJE AR UŽSIENIO VALSTYBĖJE?

Gyventojas, gavęs pajamų iš kriptoturto (kriptovaliutų), teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 formą) deklaracijoje turi nurodyti, kur buvo gautos pajamos. T. y. pajamų šaltinis Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos iš kriptovaliutų ne visada laikomos turinčiomis šaltinį Lietuvoje.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos iš kriptovaliutų vykdant individualią veiklą. Bendruoju atveju, Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamos laikomos gautomis Lietuvoje. Nepriklausomai nuo to, kokios užsienio valstybės keitykloje yra parduodama ar skolinama (steikinama) kriptovaliuta, ar keitykla decentralizuota, ir nepriklausomai nuo to, koks asmuo yra kriptovaliutos pirkėjas.


Pajamos iš kriptovaliutų nevykdant individualios veiklos. Tokių pajamų šaltinis nustatomas pagal asmenį, iš kurio tokios pajamos gautos.

Tokiais atvejais, kai kriptovaliuta parduodama decentralizuotose keityklose, kai nėra galimybės identifikuoti (nustatyti) pirkėją, tokių pajamų šaltinis GPMĮ tikslais galėtų būti nustatomas pagal tai, kokios valstybės keitykloje / prekybos platformoje ar kurios valstybės kriptovaliutų biržoje parduodama kriptovaliuta.

Daugiau skaitykite: https://rb.gy/x43cb4
Nuotrauka: Pete Linforth iš Pixabay.com

PIRMUMO TEISĖS ĮSIGYTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĘ PAŽEIDIMAS. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Ž...
18/10/2023

PIRMUMO TEISĖS ĮSIGYTI ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĘ PAŽEIDIMAS.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas specialusis teisių gynimo būdas tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Vienoje iš teismų nagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo žemės ūkio paskirties sklypo, besiribojančio su ginčo sklypu, savininkas ir nuo 2016 m. ūkininkavo. Atsakovui pateikus pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ieškovas pateikė NŽT nustatytos formos sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir pridėjo pirmumo teisę įsigyti sklypą patvirtinantį ūkininko pažymėjimą.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę pagal pardavimo sąlygas įsigyti su jo žemės sklypu besiribojantį atsakovui nuosavybės teise priklausiusį 1,1662 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau ieškovas neįgyvendino savo pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą dėl aplaidžių atsakovės NŽT, kaip institucijos, veiksmų.

Todėl teismas tenkino ieškovo ieškinį ir perkėlė ieškovui buvusių pirkėjų teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Daugiau skaitykite: https://shorturl.at/gUWX5
Nuotrauka: Oleksandr P iš pexels.com

TEISMŲ PRAKTIKA. ŽALA DĖL KAIMYNINIAME SKLYPE NAUDOJAMŲ CHEMIKALŲ.Ūkininkė buvo deklaravusi pasėtų žieminių kviečių ekol...
13/09/2023

TEISMŲ PRAKTIKA. ŽALA DĖL KAIMYNINIAME SKLYPE NAUDOJAMŲ CHEMIKALŲ.

Ūkininkė buvo deklaravusi pasėtų žieminių kviečių ekologinį lauką. Dėl šoninės kaimyninės taršos buvo panaikinti leidimai užaugintą produkciją parduoti kaip ekologišką. Teismai nustatė, kad ant ūkininkės sklypo pateko glifosato tarša nupurškus kaimyninį sklypą.

Ieškovės sklypo užteršimas, dėl ko jos sklypas neteko ekologinės gamybos statuso, o jame užauginti žieminiai kviečiai buvo parduoti kaip užauginti neekologiškame ūkyje už mažesnę kainą, reiškia ieškovės auginamos žemės ūkio produkcijos ekonominės vertės dalies netekimą. Teismai sprendė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė virš 40000 Eur žalos (kainų skirtumas tarp ekologiškų ir neekologiškų kviečių).

Kita vertus teismai vertino, jog ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad informuotų gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką (atsakovą) apie tai, jog jos dirbamas žemės sklypas yra ekologinis, nesiėmė apsaugos priemonių, kad sklype auginami kviečiai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis ir tuo prisiėmė dalį rizikos dėl galimos taršos.

Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, ieškovė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala. Dėl nurodytos priežasties ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas buvo sumažintas 30 proc.

Išsamiau: https://rb.gy/ggxy8
Nuotrauka: Kurt Bouda iš Pixabay

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-728-968/2022 sprendė ginčą ...
05/07/2023

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-728-968/2022 sprendė ginčą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) sprendimo skirti ilgalaikę sankciją už neteisingą plotų deklaravimą bei vertino įrodymus, susijusius su pareiškėjos deklaruotame lauke augintais krapais.

NMA nurodė, kad 2020-08-06 atliktos patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos deklaruotame lauke buvo sunykę krapai. Atsižvelgus į tai, NMA konstatavo, kad pareiškėja esą nesilaikė žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, jog žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo būtų užtikrinta, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtu visiškai sunykę.

Pareiškėja su tokiomis išvadomis nesutiko ir teikė teismui skundą. Pareiškėja, be kita ko, teismui pateikė (1) sodintų krapų aprašymą, o ant sėklų pakelio esanti krapų nuotrauka, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka 2020-08-06 atliktos patikros vietoje darytose nuotraukose matomų krapų likučių nuotrauką; (2) pridėjo krapų pardavimo dokumentus; (3) pateikė traktoriaus GPS duomenis iš kurių matyti, jog krapai ginčo plote buvo sėjami 2020-06-05; (4) nesunykusių krapų nuotraukas (nurodoma, kad jos darytos 2020-07-19).

LVAT, įvertinusi įrodymus, nesutiko su pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjos pozicijos, kad ginčo plote, kaip ir deklaruota paraiškoje, buvo auginami krapai, jų derlius dėl objektyvių priežasčių (t. y. laiko, per kurį krapai užauga) buvo nuimtas ir realizuotas dar iki 2020-08-06 atliktos patikros vietoje (t. y. liepos mėnesį), ir kad būtent tokias aplinkybes patvirtina patikros vietoje darytos nuotraukos.

Pareiškėjos apeliacinis skundas buvo patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas.

Daugiau skaitykite: https://rb.gy/e5joj
Nuotrauka: zoosnow iš pexels.com

                       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-06-14 dienos nutartyje pasisak...
03/07/2023



Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2023-06-14 dienos nutartyje pasisakė dėl to, ar operacijos, atliktos su kriptovaliuta (BTC), atitinka individualios veiklos požymius.

VMI nustatė, kad gyventojas nedeklaravo kito turto (kriptovaliutų arba virtualių valiutų) pardavimo pajamų (nagrinėtu laikotarpiu apmokestintos taikant 15 proc. tarifą), nepagrįstai šio turto pardavimo pajamas priskyrė virtualių valiutų prekybos individualios veiklos pajamoms (nagrinėtu laikotarpiu apmokestintos taikant 5 proc. tarifą).

Teismai konstatavo, jog gyventojo bitkoinų (BTC) pardavimo veikla neturi individualiai veiklai būtinų veiklos tęstinumo ir ekonominės naudos gavimo požymių. Todėl jo gautos virtualių valiutų pardavimo pajamos pagrįstai buvo priskirtos ne individualios veiklos pajamoms, o kito turto pardavimo pajamoms ir atitinkamai apmokestintos.

Nurodyta išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad:

- gyventojas 750 BTC gavo ne kaip investicinį kapitalą, o kaip atlygį už savo suteiktas marketingo paslaugas; atlygis už marketingo paslaugas neįrodo, kad BTC turtas įgytas siekiant jį investuoti, kad tas atlygis gautas kaip tęstinės pareiškėjo individualios veiklos epizodas;

- tik gavęs 750 BTC atlygį gyventojas registravosi individualios veiklos vykdytoju;

- vėliau pareiškėjas BTC įgijo santykinai labai mažai;

- gautas BTC buvo konvertuotas atsiskaitymams už kitus turto objektus (be kita ko, nekilnojamąjį turtą).

Daugiau skaitykite: https://shorturl.at/DGHN2 ir https://shorturl.at/xANUV
Nuotrauka: Worldspectrum, pexels.com

08/06/2022

Lietuvoje kuriantis vis daugiau virtualių valiutų operacijų įmonių, ypač iš Estijos, ir šiam procesui keliant vis didesnių rizikų, Vyriausybė trečiadienį pritarė griežtesniam kriptovaliutų sektoriaus reguliavimui.

             Apgintos asmens teisės ir teisėti interesai byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio m...
22/04/2022



Apgintos asmens teisės ir teisėti interesai byloje, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) neteisėtai ir nepagrįstai žemės ūkio veikla užsiimančiam asmeniui buvo pritaikiusi sankcijas.

NMA nuomone, pareiškėjas nesilaikė reikalavimo žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę.
Pagal teisės aktų nuostatas, pareiškėjai turėjo pareigą iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba jo liekanas. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) nurodė, jog tai reiškia, kad NMA patikros, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas laikosi minėtų reikalavimų, turėjo būti atliekamos iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Nagrinėtu atveju NMA patikrą vietoje atliko rugpjūčio 6 d.

Komisija pripažino, kad NMA patikrą atliko pažeisdama teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą patikrą atlikti iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., t. y. kai pareiškėjas privalėjo užtikrinti pasėlio liekanų buvimą. Pavėluotai atliktos patikros metu užfiksuoti duomenys neginčytinai nepaneigia pareiškėjo argumentų, o taip pat ir visumos pareiškėjo pateiktų duomenų dėl deklaruotų augalų sėklų įsigijimo ir auginimo ginčo lauke. Todėl Komisija panaikino sprendimą, kuris buvo grindžiamas patikros duomenimis, kurie negali būti laikomi pakankamais įrodyti, jog pareiškėjas ginčo lauke paraiškoje deklaruotų augalų neaugino. NMA buvo įpareigota pareiškėjo paramos paraišką vertinti iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Išsamiau: https://bit.ly/39c4xwD
Nuotrauka: Tim Mossholder, Pexels (https://bit.ly/3Oy7fMY)

           Teismas šiandien (2022-03-28) priėmė ieškinį, kurį M.Gorbačiovui pareiškė Lietuvos laisvės gynėjų artimieji. ...
28/03/2022



Teismas šiandien (2022-03-28) priėmė ieškinį, kurį M.Gorbačiovui pareiškė Lietuvos laisvės gynėjų artimieji. Mūsų kontoros advokatai šioje byloje teikia teisinę pagalbą pro bono.

Buvusio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo atsakomybė už agresiją 1991 metų sausio 13-ąją neliks nesiaiškinta Lietuvos teisėsaugos. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisė...

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-02 dienos nutartyje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių Žemė...
22/03/2022



Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-02 dienos nutartyje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarką.

Teismas šioje byloje padarė išvadą, kad ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. įtvirtintos sąlygos, kurių pagrindu asmuo laikytinas turinčiu pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, turi galioti dar iki paties parduodamos žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo (NŽT pranešimo apie savininko parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje metu).

Teismas taip pat priminė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra taikytina tik parduodant žemės sklypą, bet ne perleidžiant jį kitais pagrindais.

Išsamiau: https://bit.ly/3trIQAm
Nuotrauka: no one cares iš Unsplash (https://bit.ly/3D3cYFd)

10/02/2022

           Įsigijote kriptovaliutos ir ją „steikinate“. Ar tokiu atveju reikia mokėti mokesčius? Laikoma, kad tuo atveju...
08/02/2022



Įsigijote kriptovaliutos ir ją „steikinate“. Ar tokiu atveju reikia mokėti mokesčius?

Laikoma, kad tuo atveju, kai gyventojas už turimą virtualią valiutą (kriptovaliutą) keitykloje ar kitoje virtualios valiutos platformoje (pvz., angl. Proof of Stake, PoS; Delegated Proof of Stake, DPoS; Proof-of-Activity, PoA) ar „perduotą“ keityklai (angl. Staking) papildomai gauna tam tikrą kiekį virtualios valiutos, tai gauta virtuali valiuta, pripažįstama gyventojų gauta nauda – pajamomis natūra.

Tokios pajamos apmokestinamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka, priklausomai nuo gautų pajamų rūšies. Pavyzdžiui, kaip palūkanos ar individualios veiklos pajamos, jei vykdoma virtualių valiutų individuali veikla.

Išsamiau: https://bit.ly/3B4Nruy
Nuotrauka: Jievani iš Pexels (https://bit.ly/3stlPLJ)

Address

Žalgirio Gatvė 88
Vilnius

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when AG Invest advokatų kontora posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to AG Invest advokatų kontora:

Share