Advokatas Karolis Rugys

23/09/2025

Nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas daugumai - ne kasdienis sandoris, todėl vertėtų ir atitinkamą dėmesį jam skirti. Norint apsisaugoti nuo galimų sukčių ir nesąžiningų sandorių perkant nekilnojamąjį turtą, itin svarbu visus susitarimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo sudaryti raštu, išsamiai aptariant visus esminius aspektus – kainą, terminus, atsiskaitymo tvarką, netesybas už įsipareigojimų nevykdymą ir kita. Išsamūs ir aiškūs susitarimai padeda išvengti interpretacijų bei neaiškumų, kilus ginčui, ir leidžia lengviau ginti savo teises. Taip pat būtina susipažinti su nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais – pavyzdžiui, VĮ Registrų centro išrašu apie turto savininką ir kitais. Tokie dokumentai padeda įsitikinti, kad turtas priklauso pardavėjui teisėtai ir nėra apribotas (pavyzdžiui, įkeistas ar areštuotas).

Visgi svarbu suprasti, jog, kad ir kiek teisinių priemonių imsimės, jos pilna apimtimi nebūtinai apsaugos nuo nesąžiningų asmenų, jei šie pasiryžę įvykdyti nusikalstamą veiką. Tokiu atveju galima tik sudėti tam tikrus saugiklius - papildomas atsargumo priemones, kurios padeda sumažinti riziką ir galimus
nuostolius. Taip pat gali atgrasyti nesąžiningus asmenis nuo nesąžiningų, neteisėtų veiksmų Tokie saugikliai gali būti: išsamios rašytinės preliminarios sutarties sudarymas, kurioje aiškiai apibrėžtos abiejų šalių teisės ir pareigos; profesionalaus nekilnojamojo turto brokerio pasitelkimas, kuris padeda įvertinti turto vertę, patikrina objekto dokumentus ir gali įspėti apie įtartinas situacijas; taip pat profesionali teisininko pagalba, konsultacija, kurios metu galima įvertinti sutarties sąlygas, numatyti galimas rizikas ir užtikrinti, kad visi formalumai būtų įvykdyti tinkamai. Tokių priemonių taikymas leidžia ženkliai sumažinti riziką ir padidina tikimybę sudaryti saugų sandorį.

Supratę, kad pateko į gudrią schemą, žmonės ėmė reikalauti grąžinti pinigus. Veiksmų ėmėsi ir policija. Tuo metu butų pardavėjas teisinasi, kad pinigus stengiasi grąžinti. O tai, kad butas buvo parduotas keliems skirtingiems žmonėms laiko „technine klaida“. Kaip elgtis norint ...

30/04/2025

Deja, vis pasitaikanti situacija: nuomininkas nebemoka. Taip, anksčiau ar vėliau tai išsprendžiama: nebus kad niekas už nieką nemokės. Bet užtrukti gali…

https://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/vilnieciu-buta-uzgrobe-nemoki-nuomininke-apie-pusmeti-negauna-mokejimu-bet-iskraustyti-negali-120105824

07/04/2025

Prasidėjus dirbtinio intelekto revoliucijai žmogaus, o ypač vaiko teisių apsauga turi būti vienas pagrindinių prioritetų. Tik aiškus teisinis reguliavimas, deramas įgyvendinimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir visuomenės švietimas gali užtikrinti, kad technologinė pažanga ne griaus, o priešingai - stiprins žmogaus, vaiko teises ir jų apsaugos standartus.

Teko sudalyvauti pranešėjo statusu, taip pat daug įdomios ir naudingos informacijos sužinoti DI ir žmogaus, vaiko teisių tema. Plačiau – komentare.

10/12/2024

Šiandien minima tarptautinė žmogaus teisių diena. Šią dieną 1948 m. gruodžio 10 d. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
Simboliška išvakarėse atsiimti garbingą įvertinimą šioje svarbioje srityje.

29/11/2024

Advokatas paaiškino tarp „Žalgirio“ sirgalių ir V. Matijošaičio kilusį incidentą
Daugiau: tv3.lt/1380940

02/10/2024

Kad būtų patenkintas visuomenės interesas žinoti, ypač kai rezonansinėse bylose yra didelis susidomėjimas, manau, prokuroras ne tik galėtų, bet ir turėtų bent kažkiek atskeisti informacijos apie tyrimo eigą. O kai niekas nieko nekomentuoja ir net posėdžiai nevieši, tai manau, didelio pasitikėjimo teisėsauga, teismais, teisine valstybe nereikia tikėtis.

Apie civilinių bei baudžiamųjų procesų skirtumus, skolų atgavimo galimybes, pamokas ir kt. DELFI studijoje (nuoroda komentaruose).

07/08/2024

Lėtas teisingumas - nėra teisingumas.

Nereikia daug specialių žinių, kad suprastum, jog proceso, ypač baudžiamojo, operatyvumas yra vienas svarbiausių principų. O kas susiduria su baudžiamąja justicija visi žino, kad paprastai ilgiausiai baudžiamasis procesas trunka dėl nusikalstamų veikų finansų sistemos, ekonomikos ir verslo srityse.

Deja, pas mus dar mėgstama „įvykdyti teisingumą“ paviešinant sulaikymus ar suėmimus. Tik tai yra viena, nors ir labai pavojinga proceso dalis. Pavojinga, nes gal ir gerų norų siekiant galima padaryti itin didelės, realiai neatitaisomos žalos. Vėliau, paprastai tyrimai užtrunka, skambių pareiškimų nebelieka, o ne taip jau retai ir tyrimai subliūkšta... Teisėsaugos institucijos gali nuspręsti, kiek ir kokia apimti ką viešinti procese. Tik tas dažniausiai nėra daroma motyvuojant tikslu nepakenti ikiteisminiam tyrimui. Tas neturėtų būti daroma apsaugant įtariamojo interesus, kad nebūtų pažeista nekaltumo prezumpcija. Juk kaltu pripažįsta tik teismas įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui. Bet kartais neaišku, ar tikrai netenkinama visuomenės teisė žinoti vien tik dėl noro nepakenkti tyrimui, apsaugoti proceso dalyvių interesus, ar dėl to... kad nelabai yra ką viešinti, nes nelabai kas vyksta?

Europos Žmogaus Teisių Teismo pozicija yra tokia, kad lėtas teisingumas nėra teisingumas. Su šia problema susiduria, ne tik teisininkai: bet kuris žmogus pasakys, kad teisiniai procesai Lietuvoje trunka per ilgai. Nors kartais ir ieškoma per ilgo proceso priežasčių, dažnu atveju net įvardijamos jos teisingai: nuo kompetencijos, pareigūnų trūkumo iki ekspertizių ar procedūrų, susijusių su užsienio elementu. Viešai dažniausiai neįvardijama, bet ne paslaptis, jog ne visi yra suinteresuoti operatyvia proceso trukme (nuo įtariamųjų iki pareigūnų, tik kažkodėl dažniausiai minimi įtariamieji ar kaltinamieji bei jų advokatai:), asmeninė atsakomybė negresia dėl per ilgo proceso, atlyginimas irgi tas pats, tai gal nėra tikslo ir labai skubintis? O net ir teisingai įvardijus proceso ilgumo priežastis ir toliau nesiimama spręsti žinomų problemų. Juk jei žinoma, kad trūksta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kodėl jų nesurandama? Kodėl neskiriama lėšų jų pritraukimui, motyvacijai, mokymams? Taip pat prokurorų? Ko reikia, kad ekspertizės būtų atliekamos operatyviau ir pan.? Vietoj realių sprendimų, nebent bandoma žiūrėti paprasčiau: pasvarstoma ar net inicijuojami kokie nors teisės aktų pakeitimai, kurie dažniausiai ir toliau tik palengvina valstybės aparato darbą, tačiau gali dar labiau atitolinti žmogų nuo teisingumo. Apskritai, pas mus daugelį problemų bandoma spręsti ne nuo to galo: keičiant įstatymą. Kai dažniausiai geri tie įstatymai, o problemos yra su jų įgyvendinimu.

Manau, kad ir šis, visuomenės itin didelio dėmesio susilaukęs baudžiamasis procesas taip pat užsitęs. Ilgo proceso priežastis įvardinti gali tik patys pareigūnai. Bet kiekvienam tyrimui tikriausiai galima tą patį pritaikyti: tai atostogos, tai kokios nors užklausos, tai didelis darbo krūvis, tai ekspertizių laukimas ar kokia nors paieška – net nežinant visų aplinkybių kone kiekvienam tyrimui tą galima pritaikyti. Kartais dar priešpastatoma, kad kokybiškam tyrimui reikia laiko. Tik ne visada ilgas tyrimas reiškią kokybišką tyrimą. Savaime supranta, kad skubotai, atmestinai negali būti vykdomas joks procesas, visi nori kokybės, bet teisingumas turi būti įvykdytas operatyviai. Kolkas, ypač kalbant apie ikiteisminius tyrimus, nei kokybės didelės galima matyti, nei operatyvumo. Natūralu, kad per ilgi teisiniai procesai, informacijos trūkumas mažina žmonių pasitikėjimą teisine valstybe. Manau, kad daugeliu atveju galima tą išspręsti skiriant deramą finansavimą ir dėmesį. Kitaip tariant – arba noro trūksta (kartais ir supratimo-kvalifikacijos), arba prioritetai kiti.

29/03/2024

Sutikčiau, kad kai kurie asmenys pvz. šauliai, aktyvaus rezervo kariai galėtų (o šiaip jau, manau, kad dabar net ir turėtų) namuose laikyti ir automatinius (A kategorijos) ginklus. Bet šiaip pas mus bendra ginklų kontrolė yra labai jau formali – realiai neskiriamas deramas dėmesys ir leidimus gauti/prasitęsti gali net ir turintys psichikos sutrikimų asmenys. Tas yra pavojinga: vis daugėja atvejų, kai savigynai legaliai išduoti ginklai neteisėtai panaudojami sukeliant tragiškas pasekmes... Valstybei veiksmingesnė kontrolė kainuotų daugiau, tai matyt, lauksime, arba kritinių atvejų, arba kol dar daugiau bus tragiškų įvykių.

Šią savaitę nuskambėjusi mergaitės pagrobimo istorija sukrėtė visą Lietuvą. Po laimingai pasibaigusio įvykio pirmąja žin...

01/03/2023

Vasario 16-oji žinoma ne tik kaip 1918 m. Nepriklausomybės Akto pasirašymo diena. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis pasirašė Deklaraciją, kurios teisinė reikšmė itin didelė: užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę.

Vasario mėnesį, antrą kartą istorijoje buvo pristatyta 1949 metų partizanų vadų vasario 16 d. pasirašyta deklaracija. Specialiai surengtoje ...

04/01/2023

Nauja tvarka: turintiems nepilnamečių vaikų nebereikės teismo leidimo parduodant šeimos nekilnojamąjį turtą.

Keičiasi tvarka, norint parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris yra šeimos turtas, o šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Dėl to ...