Aranausko advokatų profesinė bendrija NEXUS

15/10/2026

Kas keičiasi išbandomiems darbuotojams nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?

Beveik visuose darbo pokalbiuose pradedama nuo kandidato gerųjų savybių, kompetencijų ir kitų pozityvių gebėjimų, bet būkime sau atviri, ne visada darbuotojui pradėjus dirbti šios kompetencijos pasitvirtina. Tik darbuotojui realiai pradėjus vykdyti darbo funkciją galima pamatyti, kaip darbuotojas atlieka konkrečias užduotis, priima sprendimus, bendrauja su kolegomis ir prisitaiko prie įmonės darbo organizavimo. Būtent tam darbo teisėje ir skirtas išbandymo laikotarpis – tai laikas abiem sutarties šalims įsitikinti, ar pasirinkimas buvo tinkamas, t. y. darbdaviui įvertinti darbuotojo atitiktį pareigybei keliamiems reikalavimams, o darbuotojui suprasti, ar nauja darbo vieta atitinka paties jo lūkesčius ir įsivaizdavimą apie organizaciją, į kurią atėjo dirbti.

Iki šiol įprasta maksimali išbandymo trukmė buvo 3 mėnesiai. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip 2 šalies vidutinius darbo užmokesčius, sutarus su darbdaviu, galės būti nustatytas iki 6 mėnesių išbandymo laikotarpis. Kitiems darbuotojams išliks įprasta maksimali 3 mėnesių bandomojo termino riba.

Kodėl apskritai prireikė ilgesnio išbandymo laikotarpio? Aukštos kvalifikacijos darbuotojo tinkamumas ne visada paaiškėja per kelias savaites, gali nepaaiškėti net ir per 3 mėnesius. Ypač sudėtingose, savarankiškumo reikalaujančiose pareigose darbuotojo vertė gali atsiskleisti per ilgesnį laiką. Be to, įstatymų leidėjas jau dabar leidžia su daugiau uždirbančiais darbuotojais nukrypti nuo tam tikrų klasikinių Darbo kodekso normų, jei yra išlaikoma protinga pusiausvyra tarp darbdavio ir darbuotojo interesų. Tokiu reguliavimu pripažįstama, kad aukštesnį atlyginimą gaunančių darbuotojų darbo santykiuose tam tikrais atvejais gali būti daugiau erdvės individualiam susitarimui, žinoma, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų ir išlaikant protingą pusiausvyrą tarp abiejų darbo santykių šalių. Ilgesnis išbandymo laikotarpis suteiks darbdaviui daugiau laiko įvertinti, ar aukštos kvalifikacijos darbuotojas iš tiesų atitinka konkrečioms pareigoms keliamus reikalavimus, ir leis sprendimą dėl jo tinkamumo priimti remiantis ilgesniu darbo rezultatų vertinimo laikotarpiu.

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

07/10/2026

Ar galima vaizdo kamera filmuoti savo žemės sklypą, jeigu jo daliai nustatytas kelio servitutas?🎥👀

⚖️Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. liepos 1 d. nutartyje nagrinėjo ginčą, kuriame privataus sklypo savininkas vaizdo kamera stebėjo jam priklausančią teritoriją. Tačiau daliai sklypo buvo nustatytas servitutas, todėl šia teritorija turėjo teisę naudotis ir kitas asmuo. Pastarasis dėl vykdomo vaizdo stebėjimo kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

🚨Inspekcija nusprendė, kad servitutinės teritorijos stebėjimas nebuvo tinkamai pagrįstas, ir įpareigojo sklypo savininką sureguliuoti kamerą arba naudoti vaizdo filtrus, kad ši teritorija nebūtų filmuojama. Sklypo savininkas tokį sprendimą apskundė, argumentuodamas, kad kamera stebi jo paties žemę ir yra naudojama turto apsaugos tikslais, tačiau LVAT šiems argumentams nepritarė.

🔍Teismas išaiškino, kad vien tai, jog kamera fiksuoja savininkui priklausančią teritoriją, dar nesuteikia neribotos teisės stebėti joje esančius kitus asmenis. Jeigu žmogų galima atpažinti iš užfiksuoto vaizdo, vykdomas jo asmens duomenų tvarkymas, todėl toks stebėjimas turi turėti teisėtą ir tinkamai pagrįstą tikslą.

LVAT taip pat pabrėžė, kad vien bendro pobūdžio argumentų apie turto saugumą nepakanka – kameros savininkas turi gebėti paaiškinti, kodėl būtina stebėti būtent tokią teritorijos dalį ir kodėl tikslo negalima pasiekti mažiau kito asmens privatumą ribojančiomis priemonėmis.

Plačiau apie tai, ką ši nutartis reiškia privačių namų savininkams ir kada vaizdo stebėjimas gali būti pripažintas neteisėtu – https://www.anx.lt/naujienos/ar-galima-vaizdo-kamera-filmuoti-savo-zemes-sklypa-kuriam-nustatytas-kelio-servitutas/

01/10/2026

Pagal ką rinktis advokatą?🤔

Ar kada susimąstėte, pagal ką rinktumėtės advokatą? Kokie kriterijai jums reikšmingiausi? Dėl vieno nereikia nei diskutuoti – advokato kompetencija ir pareigingumas yra ypatybės, kurias kiekvieno kliento požiūriu turi atitikti profesionalus teisininkas. Tačiau, kokias kitas, galbūt „minkštąsias“ savybes turi atitikti advokatas? Ar jis turi (ir kiek turi) būti empatiškas? Gebėti išklausyti? Ar svarbu, kad klientas juo pasitikėtų?🤷‍♂️❔

Vieniems gali būti svarbu, kad advokatas būtų bet kada pasiekiamas telefonu, kitam, svarbu jaustis nepamirštam. Dar kiti apie savo bylą nori žinoti kiekvieną detalę, o kitiems norisi, kad patikėjus savo „skaudulį“ advokatui, tą skaudulį jis kiek įmanoma savarankiškiau ir greičiau „išoperuotų“.🧑‍💻👨‍⚖️

Klientų lūkesčiai skiriasi, tačiau juos dažnai vienija vienas bendras poreikis, t. y. jaustis išgirstam ir žinoti, kad jų problema yra svarbi.

Plačiau apie tai, kaip pasirinkti Jums tinkantį advokatą - https://www.anx.lt/naujienos/pagal-ka-rinktis-advokata/

Kaip pasirinkti advokatą? Sužinokite, į ką verta atkreipti dėmesį vertinant advokato kompetenciją, bendravimą, empatiją, pasitikėjimą ir profesinę etiką.

16/09/2026

⚖️ Ar advokatas atsako už kito advokato – subteikėjo – padarytus pažeidimus?

Vis dažniau vieno advokato teisinėms paslaugoms teikti pasitelkiami kiti advokatai. Tačiau ar perdavus dalį darbo galima kartu perduoti ir atsakomybę?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakė – ne taip paprastai.

Advokatas, sudaręs paslaugų teikimo sutartį su klientu, ir pasitelkęs kitus advokatus, prieš klientą išlieka atsakingas už tinkamą ir kokybišką paslaugų teikimą bei profesinių ir etikos standartų laikymąsi.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – drausminė atsakomybė turi būti individualizuota. Vien faktas, kad paslaugas teikė subteikėjas, savaime nėra pagrindas bausti advokatą. Turi būti nustatyti konkretūs jo paties veiksmai ar neveikimas.

👉 Kviečiame skaityti visą straipsnį – https://www.anx.lt/naujienos/del-advokato-drausmines-atsakomybes-kai-teisinems-paslaugoms-pasitelkiami-kiti-advokatai/

10/09/2026

⚖️ Kada pacientas turi teisę į žalos atlyginimą dėl gydymo klaidos?

Paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimas – sudėtingas procesas, tačiau žinoti savo teises yra itin svarbu.

Mūsų advokatų kontoros vadovas ir medicinos teisės ekspertas Arvydas Aranauskas naujame straipsnyje aptaria svarbiausius klausimus, kylančius pacientams ir jų artimiesiems:

🔹 Kas turi teisę į žalos atlyginimą?
Ne tik pats pacientas – tam tikrais atvejais teisę į žalos atlyginimą turi ir mirusio paciento artimieji. Po Konstitucinio Teismo 2024 m. išaiškinimo ši teisė gali būti pripažįstama ir kitiems su pacientu ypač artimą ir glaudų ryšį turėjusiems asmenims.

🔹 Kur ir kada reikia kreiptis?
Galioja 3 metų terminas, o prieš kreipiantis į teismą privaloma kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

🔹 Kokia žala gali būti atlyginama?
Pacientai ir jų artimieji gali pretenduoti į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – gali būti vertinamos gydymo, vaistų, medicinos priemonių, priežiūros išlaidos, negautos pajamos bei patirti išgyvenimai.

🔹 Ar Komisijos nustatyta neturtinė žala visada yra galutinė?
Nebūtinai. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimui naudojama balų sistema ir 100 Eur balo vertė nustatyta dar 2020 m. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nėra saistomas šio dydžio ir vertina aplinkybes pagal įstatymą bei teismų praktiką.

📌 „Žalos be kaltės“ modelis Lietuvoje veikia nuo 2020 m., tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje vis dar išlieka klausimų, kuriuos būtina spręsti.

Straipsnis buvo publikuotas 15min naujienų portale, su jo turiniu galite susipažinti ir mūsų tinklalapyje anx.lt (nuoroda komentaruose)

02/09/2026

⚖️ Ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas gali tapti pagrindu ją nutraukti?

Perdavus nekilnojamąjį turtą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, mainais tikimasi ne pažadų, o realaus ir nuolatinio rūpinimosi.

🏠 Maitinimas
💊 Vaistai ir priežiūra
🧹 Pagalba buityje
🤝 Kiti sutartyje numatyti poreikiai

Tačiau kas nutinka, jei rentos mokėtojas savo pareigas vykdo tik iš dalies, epizodiškai arba apskritai jų nevykdo?

⚠️ Ne kiekvienas pažeidimas yra esminis, tačiau tam tikrais atvejais jis gali suteikti pagrindą reikalauti sutartį nutraukti.

👩‍⚖️ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė: svarbu vertinti ne tik tai, kas buvo parašyta sutartyje, bet ir tai, ar rentos gavėjas realiai gavo tai, ko pagrįstai tikėjosi.

⏳ Be to, išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir savo iniciatyva – nereikėtų laukti, kol žmogus paprašys pagalbos.

📖 Skaitykite visą straipsnį – jame aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje pateikti svarbūs išaiškinimai.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

25/06/2026

Skolininkas slepia pinigus užsienio banke? Ką privalo žinoti kiekvienas kreditorius apie sąskaitų blokavimą ES ❌

Situacijos, kai kreditorius laimi bylą, tačiau skolininkas netrukus perkelia ar išskaido lėšas į kitų Europos Sąjungos valstybių banko sąskaitas, praktikoje nėra tokios retos. Tai gali reikšmingai apsunkinti arba net padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

ES teisėje yra įtvirtinta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, kuri leidžia kreditoriui greitai ir efektyviai užblokuoti skolininko lėšas banko sąskaitose kitose ES valstybėse narėse, siekiant užtikrinti būsimo arba jau priimto teismo sprendimo įvykdymą.

Šios priemonės tikslas – užkirsti kelią turto perleidimui, iššvaistymui ar paslėpimui, kuris galėtų apsunkinti būsimo ar jau priimto teismo sprendimo įvykdymą.

Norint gauti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kreditorius turi:
- pagrįsti savo reikalavimą, t. y. įrodyti realią riziką, kad be šios priemonės teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas arba iš esmės apsunkintas, pavyzdžiui, kai yra duomenų apie skolininko veiksmus, kuriais siekiama paslėpti ar perkelti turtą.
- priklausomai nuo proceso stadijos įrodyti tikėtiną reikalavimo pagrįstumą.

Procesas vyksta ex parte (skolininkas nėra informuojamas), siekiant užtikrinti tinkamą įsakymo įvykdymą. Apie lėšų blokavimą skolininkas sužino tik po to, kai įsakymas įsigalioja ir lėšos yra įšaldomos.

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

16/06/2026

Kasacinio teismo praktika dėl priežastinio ryšio ir gyvūno savininko baudžiamosios atsakomybės:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra priėmęs sprendimą byloje, kurioje ūkininkė buvo kaltinama dėl to, kad iš jos ganyklos pabėgęs agresyvus jautis mirtinai sužalojo kaimyną.

Ūkininkė laikė galvijus – jautį ir dešimt telyčių elektriniu aptvaru aptvertoje ganykloje, tačiau per nutrauktą elektrinį aptvarą gyvuliai išėjo į gretimą valdą ir vienas iš jų, agresyvus jautis, užpuolė bei mirtinai sužalojo kaimyną. Pirmos instancijos teismas ūkininkę pripažino kalta pagal BK 132 str. 3 d. (neatsargus gyvybės atėmimas, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles) ir paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant 2 metams. Teismas nukentėjusiesiems priteisė žalos atlyginimą (mirusiojo sūnui – 20 000 Eur neturtinės žalos).

Apeliacinės instancijos teismas nuteistąją išteisino nenustatęs pakankamo priežastinio ryšio tarp ūkininkės veikos ir kito žmogaus mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ūkininkės veika visgi yra priskirtina tiesioginei priežastinei įvykių grandinei: ji žinojo apie jaučio agresyvumą, žinojo apie elektrinio aptvaro nepakankamumą (galvijai jau buvo ištrūkę), nesiėmė jokių papildomų priemonių, jautis pabėgo ir nužudė žmogų.

Kasacinis teismas nurodė, kad rūpestingas gyvūnų savininkas privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių gyvūnų elgesiui kontroliuoti. Kai žinoma apie gyvūno agresyvumą ir apie naudojamos priemonės (elektrinio aptvaro) funkcinį nepakankamumą, o rizika vis tiek nešalinama – kaltė neabejotina ir yra neatsargios formos (nusikalstamas nerūpestingumas).

10/06/2026

Ir vėl tos bylinėjimosi išlaidos…

Kreipėtės į teismą, atsakovas buvo pasyvus, teismas priėmė sprendimą už akių ir jūs visiškai laimėjote bylą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas liko nepriteistos, nes paprasčiausiai nespėjote į bylą pateikti šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ką daryti?

Visų pirma, nepanikuoti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

Svarbu iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

O ką daryti, jei praleidote šį terminą?

Pagrįstai prašyti šį terminą atnaujinti, kadangi 20 dienų terminas pareiškimui dėl papildomo sprendimo paduoti nėra naikinamasis.

Visą straipsnį galite skaityti nuorodoje komentaruose.

03/06/2026

⚖ Apgintos kliento teisės ginče su projektuotoju!

Klientas sudarė projektavimo darbų sutartį, sumokėjo didžiąją dalį paslaugų kainos, tačiau projektuotojas ilgai nevykdė įsipareigojimų ir atsisakė grąžinti pinigus, o kaltę bandė suversti klientui: esą šis nevaldė žemės sklypo ir nepateikė reikiamų dokumentų. Be to, teigė, kad jį teisina savivaldybės praktika — anksčiau SLD būdavo išduodami ir be žemės valdymo fakto.

❌ Teismai su tuo nesutiko

📋 Ką patvirtino teismas?

Projektuotojas, kaip savo srities profesionalas, privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus ir iš karto įspėti klientą, kad projektas negali būti užbaigtas. Vietoj to — tęsė darbus ir klaidino klientą.

✅ Rezultatas: apeliacinės instancijos teismas patvirtino projektuotojo atsakomybę ir priteisė klientui nuostolių atlyginimą.

Pareiga įspėti užsakovą apie kliūtis — tai ne geros valios gestas. Tai teisinė prievolė!

📌 Turite ginčų su rangovu ar projektuotoju? Susisiekite — įvertinsime situaciją ir apginsime Jūsų interesus.

Plačiau skaitykite nuorodoje komentaruose.