Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“

Directions Website Contact the business

Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“ Teisinės paslaugos fiziniams bei juridiniams asmenims 🌐 | Legal services for individuals and businesses 🌐

Lenkijoje baudos už SENT reikalavimų pažeidimus vežėjams gali siekti dešimtis tūkstančių zlotų.Bet ar visada būtent vežė...
19/07/2026

Lenkijoje baudos už SENT reikalavimų pažeidimus vežėjams gali siekti dešimtis tūkstančių zlotų.

Bet ar visada būtent vežėjas turi galutinai prisiimti šią finansinę naštą?

Ši tema nėra vien teorinė. Praktikoje tenka konsultuoti ir atstovauti vežėjams tokio pobūdžio ginčuose, kai po Lenkijoje paskirtos baudos kyla klausimas, ar sumokėtos baudos dydžio nuostolius galima reikalauti atlyginti iš Lietuvos užsakovo.

Apie tai advokatas Edvinas Bakanauskas parengė straipsnį Trans.INFO portalui.

Nuoroda į straipsnį – komentare.

Darbdavys pasiūlė išeiti „savo noru“. Ar tai vis dar darbuotojo valia?Konsultuojant ir atstovaujant darbo ginčuose tenka...
15/07/2026

Darbdavys pasiūlė išeiti „savo noru“. Ar tai vis dar darbuotojo valia?

Konsultuojant ir atstovaujant darbo ginčuose tenka matyti gana dažnai pasikartojančią situaciją: darbuotojas pakviečiamas į pokalbį ir išgirsta, kad darbdavys nebemato galimybės tęsti darbo santykių. Kartu pasiūloma „išsiskirti gražiuoju“ – parašyti prašymą nutraukti darbo sutartį savo noru.

Kartais tokio prašymo tekstas jau būna parengtas, o darbuotojui belieka jį pasirašyti. Apsispręsti siūloma iš karto, paaiškinant, kad taip bus paprasčiau abiem pusėms. Darbuotojas prašymą pasirašo, tačiau vėliau teigia, kad pats išeiti iš darbo neketino.

Taip gali kilti ginčas: ar darbo sutartis iš tiesų buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva, ar prašymas buvo pasirašytas dėl darbdavio spaudimo?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atsakymas paprastas – jeigu darbuotojas prašymą pasirašė, vadinasi, sutiko išeiti iš darbo.

Vis dėlto tokiose situacijose svarbus ne tik pats dokumentas.

Darbuotojo valia nutraukti darbo santykius turi būti aiški ir susiformavusi laisvai, be neteisėtos darbdavio įtakos.

Todėl kilus ginčui reikšmės gali turėti visos prašymo pasirašymo aplinkybės: kas ir kokiu tikslu inicijavo pokalbį, kas parengė prašymą, kiek laiko darbuotojui buvo suteikta apsispręsti, kas buvo pasakyta pokalbio metu ir kokios pasekmės buvo nurodytos atsisakius pasirašyti.

Svarbūs gali būti ir el. laiškai, žinutės, pokalbyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai bei kiti duomenys, padedantys suprasti, kaip iš tiesų susiformavo darbuotojo sprendimas.

Tačiau vien tai, kad prašymo tekstą parengė darbdavys, savaime dar nereiškia, jog darbuotojas buvo priverstas jį pasirašyti. Darbuotojas galėjo būti pats apsisprendęs išeiti, o darbdavys – tik padėti tinkamai įforminti jo sprendimą.

Taip pat vien to, kad darbuotojas vėliau pasigailėjo pasirašęs prašymą, paprastai nepakanka darbo sutarties nutraukimui pripažinti neteisėtu.

Todėl darbuotojui, kuriam netikėtai pasiūloma išeiti „savo noru“, svarbu neskubėti. Verta paprašyti laiko apsispręsti, pasiimti siūlomo dokumento kopiją ir prieš pasirašant įvertinti tokio sprendimo pasekmes.

Darbdaviui savo ruožtu svarbu vengti spaudimo ir nebandyti savo iniciatyvos pateikti kaip darbuotojo valios.

Šis tekstas yra bendro pobūdžio informacija ir nėra individuali teisinė konsultacija.

Laimėta byla: įmonė įpareigota sumokėti treneriui už visas jo pravestas treniruotesSituacija gana gyvenimiška: treneris ...
03/07/2026

Laimėta byla: įmonė įpareigota sumokėti treneriui už visas jo pravestas treniruotes

Situacija gana gyvenimiška: treneris reguliariai vedė treniruotes įmonės klientams, tačiau atėjus laikui atsiskaityti įmonė nurodė, kad, jos vertinimu, didelė dalis sąskaitoje nurodytų treniruočių realiai nebuvo pravestos.

Taip tarp šalių kilo ginčas. Treneris laikėsi pozicijos, kad treniruotės buvo pravestos ir už jas turi būti sumokėta, o įmonė teigė, kad sąskaitoje nurodytas treniruočių skaičius neatitinka realios situacijos. Kadangi susitarti nepavyko, ginčas persikėlė į teismą.

Šalys sutartyje nebuvo aiškiai numačiusios, kaip turi būti fiksuojamas trenerio vestų treniruočių skaičius. Todėl kiekviena šalis teisme įrodinėjo savo poziciją: treneris – kiek treniruočių realiai pravedė, o įmonė – kad jų buvo gerokai mažiau.

Teisme nepakako vien pasakyti „treniruotės buvo“ arba „treniruotės nebuvo“. Reikšmės turėjo tai, kokie įrodymai pagrindžia kiekvienos šalies poziciją.

Galiausiai pateikti įrodymai ir įmonės (atsakovės) pozicijos nenuoseklumas lėmė, kad trenerio reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Teismas priteisė treneriui ne tik neapmokėtą sumą už visas vestas treniruotes, bet ir bylinėjimosi išlaidas bei delspinigius.

Ši byla primena, kad vien užsakovo atsisakymas apmokėti sąskaitą dar nereiškia, jog paslaugų teikėjas turi susitaikyti su neapmokėta sąskaita. Ginčo atveju svarbu vertinti ne bendrus teiginius, o konkrečius įrodymus, sutarties sąlygas ir kitos šalies pozicijos pagrįstumą.

Darbo santykiai baigėsi, bet darbdavys neatsiskaitė: kodėl svarbus atsiskaitymo terminas?Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyt...
29/06/2026

Darbo santykiai baigėsi, bet darbdavys neatsiskaitė: kodėl svarbus atsiskaitymo terminas?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad darbuotojo ir darbdavio ginčas dėl neišmokėto darbo užmokesčio yra paprastas: jeigu liko skola, ją reikia sumokėti.

Vis dėlto darbo teisėje svarbu ne tik tai, kiek darbdavys liko skolingas. Reikšmės turi ir tai, kada su darbuotoju turėjo būti atsiskaityta.

Ši situacija primena neseniai palankiai pasibaigusią darbo bylą.

Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui nebuvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios sumos už kelis mėnesius. Darbdavys iš esmės neginčijo, kad atsiskaitymas nebuvo atliktas iki galo, tačiau nurodė turintis laikinų finansinių sunkumų.

Žmogiškai tokia priežastis gali atrodyti suprantama. Įmonės kartais susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, vėluojančiais mokėjimais ar kitais finansiniais sunkumais.

Vis dėlto tai savaime nepanaikina pareigos laiku atsiskaityti su darbuotoju.

Svarbu žinoti, kad pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys paprastai turi atsiskaityti su darbuotoju paskutinę jo darbo dieną, jeigu nėra susitarta kitaip. Jeigu darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsia atsiskaityti, Darbo kodeksas numato ne tik pareigą sumokėti neišmokėtas sumas, bet ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitaip tariant, vėlavimas atsiskaityti po darbo santykių pabaigos nėra tik „mokėjimo nukėlimas vėlesniam laikui“ – tam tikrais atvejais jis gali sukelti atskirą finansinę pasekmę darbdaviui.

Šioje byloje reikšmės turėjo atlyginimo lapeliai, banko išrašai, darbo santykių pabaigos aplinkybės ir tai, kad būtent darbdavys paprastai valdo duomenis apie darbuotojo darbo užmokestį, dirbtą laiką bei atsiskaitymą.

Tai reiškia, kad darbo ginče nepakanka vien pasakyti: „neturėjome galimybės laiku sumokėti“.

Galiausiai darbuotojui buvo priteista ne tik neišmokėta su darbo santykiais susijusi suma, bet ir netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kliudėte kitą automobilį ir išvažiavote. Ar vairuotojo pažymėjimą prarasite automatiškai?Pirmiausia verta prisiminti, ka...
08/06/2026

Kliudėte kitą automobilį ir išvažiavote. Ar vairuotojo pažymėjimą prarasite automatiškai?

Pirmiausia verta prisiminti, kad Kelių eismo taisyklės neleidžia tiesiog išvažiuoti iš įvykio vietos.

Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, tai su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Tačiau ar už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos teisės vairuoti atimamos visais atvejais?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atsakymas akivaizdus – teisės vairuoti bus atimtos.

Visgi už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos įstatymas numato galimybę atimti teisę vairuoti nuo vienų iki trejų metų, tačiau tokio poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas. Įstatymas palieka institucijai ar teismui teisę, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, ar teisės vairuoti atėmimas konkrečiu atveju yra būtinas.

Tai matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, vienoje byloje vairuotoja išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės kliudė šalia stovėjusį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors už pažeidimą buvo skirta bauda, teisės vairuoti nebuvo atimtos. Teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje važiuojant nedideliu greičiu, žmonės nenukentėjo, o vairuotoja savo vaidmens eismo įvykyje neneigė.

Tačiau kitoje byloje vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams. Teismas atsižvelgė ne tik į patį pasišalinimo faktą, bet ir į tai, kad asmuo buvo daug kartų baustas už KET pažeidimus, tarp jų – ir už šiurkščius pažeidimus, o savo atsakomybės iš esmės nepripažino.

Taigi, kaip matyti, net ir panašiose situacijose sprendimas dėl teisės vairuoti atėmimo gali būti skirtingas.

Pastaba: šiame įraše aptariami ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos atvejai.

Registrų centro duomenų nutekėjimas: ar tikrai aišku, kas atsakingas?Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie Registrų c...
29/05/2026

Registrų centro duomenų nutekėjimas: ar tikrai aišku, kas atsakingas?

Viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie Registrų centro atsakomybę dėl neseniai paaiškėjusio duomenų nutekėjimo. Tačiau skaitant komentarus ir tam tikras publikacijas susidaro įspūdis, kad kartais suplakamos dvi skirtingos sąvokos – duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas. O kartu kartais painiojamos ir pareigos, kurios pagal BDAR tenka kiekvienam iš jų.

Teisiškai tai nėra tas pats.

Nuo to, kokį vaidmenį konkretus subjektas atlieka duomenų tvarkymo procese, priklauso ir jam tenkančios pareigos bei galima atsakomybė.

Viešai skelbiama, kad apie galimą duomenų nutekėjimą Registrų centrui tapo žinoma balandžio mėnesį, o apie incidentą visuomenė informuota gegužę. Todėl prieš atsakant į klausimą, kas galėtų būti atsakingas dėl šio incidento, pirmiausia verta pasižiūrėti, kas pagal teisės aktus yra duomenų valdytojas, o kas – duomenų tvarkytojas.

Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatai numato, kad duomenų valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o duomenų tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras.

Kodėl tai svarbu?

Todėl, kad šių subjektų pareigos nėra tapačios.

Pavyzdžiui, BDAR aiškiai numato, kad duomenų tvarkytojas, sužinojęs apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša duomenų valdytojui.

Tuo tarpu pareiga vertinti, ar dėl pažeidimo kyla didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, bei spręsti dėl duomenų subjektų informavimo pirmiausia tenka duomenų valdytojui, o ne tvarkytojui.

BDAR taip pat numato, kad duomenų tvarkytojas privalo padėti duomenų valdytojui vykdyti jo pareigas, susijusias su asmens duomenų saugumo pažeidimais.

Dar daugiau – Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos nuostatuose papildomai numatyta, kad Registrų centras turi padėti Teisingumo ministerijai vykdyti BDAR 33 ir 34 straipsniuose nustatytas pareigas bei atlikti kitas asmens duomenų saugumo pažeidimų valdymo procedūras.

Todėl vien aplinkybė, kad Registrų centras šiuo atveju veikė kaip duomenų tvarkytojas, savaime nereiškia, kad jam negali kilti atsakomybė. Tai patvirtina ir teismų praktika – LVAT yra pripažinęs pagrįsta Registrų centrui skirtą baudą už duomenų tvarkytojui tenkančių pareigų pažeidimą.

Būtent todėl atsakymas į klausimą „kas atsakingas?“ nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiuo metu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau yra pradėjusi tyrimą. Jo metu turės būti vertinama, kokios konkrečios pareigos teko subjektui, kaip jos buvo vykdomos ir ar buvo padaryti pažeidimai, galintys lemti teisinę atsakomybę.

Todėl galutines išvadas apie atsakomybę daryti dar anksti. Į šį klausimą pirmiausia turės atsakyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atliekamas tyrimas.

⚖️ Laimėta byla teisme: paveldėtojui nereikėjo mokėti tariamos 25 metų senumo skolosĮ mane kreipėsi klientas, gavęs iešk...
22/05/2026

⚖️ Laimėta byla teisme: paveldėtojui nereikėjo mokėti tariamos 25 metų senumo skolos

Į mane kreipėsi klientas, gavęs ieškovo advokato pretenziją dėl neva paveldėtos skolos. Kadangi su pareikštais reikalavimais nesutikome, ginčas persikėlė į teismą.

Ieškovas teigė, kad dar 1998 metais jis savo artimam giminaičiui paskolino 6 000 JAV dolerių butui įsigyti, o po jo mirties ši skola esą perėjo paveldėtojams.

Rašytinės paskolos sutarties nebuvo.

Visa byla iš esmės buvo grindžiama ieškovo susirašinėjimu su artimu giminaičiu iki jo mirties. Šis susirašinėjimas vyko praėjus daugiau nei 20 metų po tariamo pinigų paskolinimo. Tačiau ir pats susirašinėjimas kėlė daug klausimų – vienose žinutėse buvo minima 6 000 JAV dolerių skola, kitose jau reikalauta 6 000 eurų. Taip pat iš susirašinėjimo nebuvo aišku nei kada tiksliai pinigai perduoti, nei kokiomis sąlygomis tariama paskola apskritai buvo suteikta.

Byloje taip pat nebuvo jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimą. Be to, tariamai paskolinta suma net neatitiko tuo metu įsigyto buto vertės.

🛡️Dėl to pasirinkta gynybos strategija buvo ne sudėtingi argumentai, o tikslus civilinės teisės pagrindų taikymas. Paskolos sutartis laikoma sudaryta tik realiai perdavus pinigus, todėl vien vėlesnių žinučių ar prielaidų nepakanka paskolos sutarties sudarymui įrodyti.

Tai yra klasikinis civilinės teisės sandorių skirstymas į realinius ir konsensualinius sandorius pagal momentą, nuo kada jie laikomi sudarytais. Su šiuo skirstymu teisės studentai paprastai susipažįsta jau antrame kurse.

⏳Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tariamos skolos nebuvo reikalaujama beveik 25 metus. Natūraliai kilo klausimas – jeigu paskola iš tiesų egzistavo, kodėl per tokį ilgą laiką nebuvo sprendžiamas jos grąžinimas?

Galiausiai teismas konstatavo, kad paskolos faktas nebuvo įrodytas, todėl ieškinį atmetė visiškai. Klientui taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Ši byla dar kartą primena: vien to, kad žmogus paveldėjo turtą, nepakanka reikalauti sumokėti tariamą skolą. Tokie reikalavimai turi būti pagrįsti aiškiais ir patikimais įrodymais.

05/05/2026

Ar tikrai paveldėję mirusiojo turtą automatiškai perimate ir visas jo skolas?

Įsivaizduokite: po artimojo mirties gaunate laišką iš kreditoriaus. Jame – reikalavimas sumokėti nemažą skolą. Natūralu, kad kyla klausimas, ar jūs ją savaime privalote mokėti?

Svarbu suprasti, kad vien tai, kad esate įpėdinis, nereiškia, jog visos mirusiojo skolos automatiškai pereina jums.

Kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kitaip tariant, vien to, kad kreditorius turi tokią teisę, nepakanka, jis turi ją įgyvendinti, t. y. aiškiai informuoti įpėdinį apie savo reikalavimą.

Tai reiškia – nurodyti skolos dydį, jos pagrindą ir kaip ji apskaičiuota.
Jeigu gaunate neaiškų ar abstraktų pranešimą „jūs skolingi“, jį reikėtų vertinti atsargiai.

Dar viena svarbi detalė: 3 mėnesių terminas nėra formalumas. Jis skirtas tam, kad galėtumėte įvertinti situaciją prieš priimdami palikimą. Visgi jei kreditorius praleidžia šį terminą dėl svarbių priežasčių, tai jis gali kreiptis į teismą ir prašyti jį atnaujinti.

Taigi pats reikalavimo gavimas dar savaime nereiškia, kad jūs, kaip įpėdinis, jau privalote mokėti. Pirmiausia įvertinkite jo pagrįstumą, aiškumą ir pateikimo laiką.

⚖️Klientas susižalojo SPA centre, ar už tai atsako paslaugos teikėjas?Klientas SPA centre atėjo į  vonios procedūrą, tač...
30/04/2026

⚖️Klientas susižalojo SPA centre, ar už tai atsako paslaugos teikėjas?

Klientas SPA centre atėjo į vonios procedūrą, tačiau ji baigėsi kritimu ir rankos sužalojimu, kai po procedūros jis bandė išlipti iš vonios.

Pasirodo, šalia vonios buvęs plastikinis laiptelis, kuris atrodė kaip saugi priemonė išlipti, iš tikrųjų buvo šlapias, nestabilus ir nepritvirtintas.

Bandydamas išvengti kritimo ant galvos, klientas instinktyviai rėmėsi ranka į sieną, tačiau kritimo išvengti nepavyko – klientas nukrito ir patyrė sužalojimą.

Svarbu tai, kad nebuvo jokio įspėjimo apie galimą pavojų, nebuvo darbuotojo šalia, o išlipimo sąlygos objektyviai nebuvo saugios.

Nepaisant to, prasidėjo nesutarimai su paslaugos teikėju, kuris savo atsakomybės nepripažino, t. y. teigė, kad visos saugumo priemonės buvo užtikrintos, todėl atstovaujant kliento interesams buvo siekiama pagrįsti paslaugos teikėjo atsakomybę.

👉 Tokioje situacijoje vien atsakomybės neigimo ar deklaratyvių teiginių apie saugumą nepakanka. Vertinant situaciją svarbu ne tai, kas teigiama, o tai, ar realiai buvo užtikrintos saugios sąlygos.

Tokiose situacijose paslaugos teikėjas privalo imtis aktyvių veiksmų:

– užtikrinti stabilias ir saugias technines priemones;

– pažymėti galimus pavojus;

– užtikrinti procedūros atlikimo priežiūrą;

Šiuo atveju tokių saugumo priemonių nebuvo imtasi.

📌Visgi po ilgesnio bendravimo su paslaugos teikėju ir jo draudimo bendrove įvykis buvo pripažintas draudiminiu, o klientui atlyginta apie 3 000 Eur žala – dalį išmokėjo draudimo bendrovė, likusią dalį padengė pats paslaugos teikėjas.

⚖️Laimėta byla Darbo ginčų komisijoje (DGK) – darbuotojui, kuriam daugiau nei 2 mėnesius nebuvo mokamas visas darbo užmo...
22/04/2026

⚖️Laimėta byla Darbo ginčų komisijoje (DGK) – darbuotojui, kuriam daugiau nei 2 mėnesius nebuvo mokamas visas darbo užmokestis, priteista daugiau nei 13 000 Eur.

Darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali lemti kelių tūkstančių eurų skirtumą.

Šioje byloje darbuotojui darbo užmokestis buvo nuolat mokamas pavėluotai, o vėliau apskritai nebuvo pilnai išmokėtas daugiau nei 2 mėnesius iš eilės.

Darbuotojas nusprendė nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį, nes tokiu atveju darbuotojui gali priklausyti ne tik neišmokėtas darbo užmokestis, bet ir tam tikrais atvejais 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas, delspinigiai bei netesybos.

Visgi darbdavys tokį darbuotojo prašymą ignoravo ir darbo sutartį nutraukė pagal DK 55 straipsnį – tarsi darbuotojas „išeitų savo noru“.

Buvo kreiptasi į DGK, prašant priteisti:

– neišmokėtą darbo užmokestį;
– 2 VDU dydžio išeitinę išmoką;
– kompensaciją už nepanaudotas atostogas;
– delspinigius;
– netesybas.

Darbo ginčų komisija darbuotojo reikalavimus tenkino, o darbdavys dėl DGK sprendimo ieškinio teismui nepareiškė.

❗Svarbu žinoti, kad jei darbuotojui daugiau nei 2 mėnesius nėra mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jis gali ne tik nutraukti darbo sutartį, bet ir reikalauti išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo, tam tikrais atvejais delspinigių bei netesybų.

Address

Lietuva
Vilnius

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“ posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Advokato dr. E. Bakanausko kontora „Solidus Lex“:

Shortcuts

Share