Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Directions Contact the business

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė Teisininkė, mediatorė, lektorė

17/10/2026

📚„STUDIJUOJI? TADA IMK KASMETINES.“ AR DARBDAVYS TIKRAI TEISUS⁉️

Skaitytoja klausia: dukra antrus metus dirba ligoninėje, 0,75 etato, tris dienas per savaitę. Kartu studijuoja magistrantūroje. Prireikus vykti į universitetą, darbdavys nurodo naudoti kasmetines atostogas, nes tuo metu vyksta ne egzaminai ar įskaitos.

Vien tai, kad darbuotoja studijuoja, nesuteikia teisės į mokymosi atostogas kiekvienai paskaitai. Tačiau teiginys, kad šios atostogos priklauso tik egzaminams ir įskaitoms, taip pat neteisingas. Būtent čia ir prasideda skirtumas tarp pagrįsto darbdavio atsakymo ir darbuotojo teisių susiaurinimo.

Paskaita, konsultacija ir laboratorinis darbas – ne tas pats

Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje darbuotojams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, numatytos mokymosi atostogos:

* Kiekvienam eiliniam egzaminui pasirengti ir laikyti – 3 kalendorinės dienos.
* Kiekvienai įskaitai pasirengti ir laikyti – 2 kalendorinės dienos.
* Laboratoriniams darbams ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose.
* Bakalauro ar magistro darbui, disertacijai arba meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų.
* Kiekvienam valstybiniam ar baigiamajam egzaminui pasirengti ir laikyti – 6 kalendorinės dienos.

Vadinasi, atsakymas „egzamino nėra, todėl mokymosi atostogų nebus“ gali būti klaidingas. Galbūt tuo metu numatyti laboratoriniai darbai arba konsultacijos, kurioms įstatymas taip pat suteikia apsaugą.

Tačiau įprastoms paskaitoms lankyti DK nenustato tokios pačios bendros pareigos suteikti mokymosi atostogas. Tai aiškiai nurodo ir Valstybinė darbo inspekcija savo paaiškinime apie darbo ir studijų derinimą. Vien paskaitos privalomas lankomumas savaime nepaverčia jos laboratoriniu darbu ar konsultacija.

Modeliuotas pavyzdys. Universiteto pažymoje nurodyta, kad darbuotoja dvi konkrečias dienas turi atlikti laboratorinius darbus. Tai gali būti pagrindas mokymosi atostogoms, nors egzaminas vyks tik kitą mėnesį. Tačiau bendro pobūdžio pažyma „asmuo studijuoja magistrantūroje“ dar neatskleidžia, kokiu konkrečiu pagrindu ir kokios trukmės atostogų prašoma. Todėl svarbus ne vien studento statusas, bet ir universitetą lankyti reikalingos veiklos pobūdis bei datos.

0,75 etato nereiškia 0,75 darbuotojo teisių

DK 40 straipsnio 6 dalis saugo ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų teises. Todėl darbas tris dienas per savaitę nepanaikina teisės į mokymosi atostogas, o įstatyme nustatyta jų trukmė nemažinama vien dėl 0,75 etato.

Čia svarbu nesupainioti kalendorinių ir darbo dienų.

Pavyzdžiui, darbuotoja dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Jeigu egzaminui suteikiamos mokymosi atostogos nuo pirmadienio iki trečiadienio, tai yra trys kalendorinės dienos, nors per jas pagal grafiką praleidžiamos tik dvi darbo dienos. Antradienis dėl to nevirsta papildoma atostogų diena, kurią būtų galima „persikelti“ į penktadienį. Taip pat trys dienos egzaminui reiškia bendrą laiką pasirengti ir laikyti, o ne tris dienas pasirengti ir dar vieną egzaminui.

Teisė į atostogas ir jų apmokėjimas – du atskiri klausimai

„Dar neišdirbote penkerių metų“ nėra universalus pagrindas atsisakyti suteikti mokymosi atostogas.

Pagal DK 135 straipsnio 3 dalį, kai darbo santykiai su tuo darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už formaliosioms studijoms suteikiamas mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tai apmokėjimo garantija, o ne bendras visų mokymosi atostogų limitas.

Taigi skaitytojos dukrai, dirbančiai antrus metus, ši bendroji privalomo dalinio apmokėjimo garantija dar netaikoma. Tačiau teisė į įstatyme numatytas mokymosi atostogas dėl to neišnyksta. Darbdavio pareigą suteikti atostogas ir pareigą už jas mokėti būtina vertinti atskirai.

Be to, neapmokamos mokymosi atostogos nėra tas pats, kas šalių susitarimu suteiktos nemokamos atostogos pagal DK 137 straipsnį. Mokymosi atostogų laikotarpis įskaitomas kaupiant kasmetines atostogas – tai numatyta DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Vien dėl to, kad už mokymosi atostogas nemokama, ši garantija neprarandama.

Ligoninėje vien Darbo kodekso gali nepakakti

Vertinant konkrečią situaciją būtina patikrinti ir darbuotojai taikomas šakos, nacionalinės ar darbovietės kolektyvinės sutarties nuostatas. Kolektyviniai susitarimai gali suteikti palankesnių mokymosi atostogų apmokėjimo garantijų.

Tačiau jos nepriklauso automatiškai vien todėl, kad žmogus dirba ligoninėje. Reikia tikrinti sutarties taikymo sritį, konkrečią įstaigą, darbuotojo statusą, o kai kurioms garantijoms – ir narystę atitinkamoje profesinėje sąjungoje. Pavyzdžiui, nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos mokymosi atostogų apmokėjimo garantijos siejamos su konkrečiomis darbuotojų ir įstaigų kategorijomis. Viešoji įstaiga ir biudžetinė įstaiga nėra sukeičiamai vartojami pavadinimai.

Todėl atsakymas „dirbate tik antrus metus – nieko nemokėsime“, nepatikrinus taikomų susitarimų, gali būti pernelyg skubotas.

O jeigu reikia būtent į paskaitas?

Kai konkrečios paskaitos nepatenka į DK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus ir nėra papildomos sutartinės garantijos, verta tartis dėl individualaus darbo grafiko, pamainų suderinimo ar kito darbo laiko režimo. Galimybę darbo ir studijų laiką derinti individualiu grafiku nurodo ir VDI.

Kitas kelias – darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutinkant suteikiamos nemokamos atostogos arba nemokamas laisvas laikas. Tačiau vien studento statusas savaime neįpareigoja darbdavio tenkinti kiekvieną tokį prašymą – tai vertinama pagal DK 137 straipsnį ir galiojančius susitarimus.

Kasmetinės atostogos taip pat gali būti darbuotojo pasirinkimas. Be to, DK 128 straipsnio 5 dalies 3 punktas įpareigoja tenkinti besimokančio darbuotojo prašymą jas derinti prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Ši speciali garantija nesuformuluota kaip teisė pasirinkti bet kurį įprastų paskaitų laiką.

Svarbi ir kita pusė: kasmetinės atostogos gali būti iš anksto suderintos atostogų grafike – ne kiekvienu atveju būtinas dar vienas naujas prašymas. Todėl žodį „liepia“ reikia patikrinti dokumentais: ar darbdavys siūlo alternatyvą, remiasi jau suderintu grafiku, ar atsisako suteikti priklausančias mokymosi atostogas ir verčia vietoj jų prašyti kasmetinių. Tai skirtingos situacijos.

Kai mokytis siunčia pats darbdavys, taisyklės jau kitos

Darbuotojo savarankiškai pasirinktos magistrantūros studijos ir darbdavio pavesti kvalifikacijos mokymai neturi būti suplakami.

DK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laiką priskiria darbo laikui. Todėl darbdavio pavesti mokymai neturėtų būti įforminami kaip darbuotojo asmeninis poilsis.

Tai iliustruoja ir teismų praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendime byloje C‑909/19, „BX prieš Unitatea Administrativ Teritorială D.“, išaiškino, kad darbdavio reikalaujamo profesinio mokymo laikas yra darbo laikas, nors mokymai vyksta kitoje vietoje ir darbuotojas jų metu neatlieka įprastų funkcijų.

Praktinis skirtumas: ligoninė paveda darbuotojai dalyvauti kvalifikacijos mokymuose – vertiname darbo laiko taisykles. Darbuotoja savo iniciatyva studijuoja magistrantūroje – vertiname mokymosi atostogų pagrindus ir taikomus susitarimus. Minėtas ESTT sprendimas nesukuria automatinės teisės visas savarankiškai pasirinktų studijų paskaitas laikyti darbo laiku.

Kaip išvengti ginčo – ir kokios klaidos gali kainuoti?

Pradėkite nuo universiteto pažymos su konkrečia veikla, datomis ir trukme, tada pateikite aiškų rašytinį prašymą. Nepalikite darbdaviui spėlioti, ar prašote mokymosi, kasmetinių, ar nemokamų atostogų. Atsisakius prašymą tenkinti, paprašykite raštu nurodyti priežastis ir išsaugokite susirašinėjimą. VDI taip pat pabrėžia prašymo ir mokymosi pagrindą patvirtinančių dokumentų reikšmę.

Dar viena painiava – 20 darbo dienų išankstinio informavimo terminas. DK 135 straipsnio 2 dalyje jis nustatytas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir savišvietos atvejams, o ne kaip bendras terminas visoms magistrantūros mokymosi atostogoms. Vis dėlto apie žinomas studijų datas praktiškai verta pranešti kuo anksčiau.

Darbuotojui taip pat nereikėtų pasirinkti taktikos „man priklauso, todėl tiesiog neatvyksiu“. Neatvykimas visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 58 straipsnį. Tačiau ir darbdaviui atleidimas nėra automatinis sprendimas: būtina išsiaiškinti aplinkybes, pareikalauti paaiškinimo, įvertinti kaltę ir proporcingumą.

Nesuteikus priklausančių atostogų ar kilus ginčui dėl apmokėjimo, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. VDI konsultacija ar patikrinimas ir konkretaus ginčo nagrinėjimas komisijoje – skirtingos procedūros; nustačiusi pažeidimų, VDI pagal kompetenciją gali taikyti poveikio priemones.

Pagal DK 220 straipsnį bendras kreipimosi į komisiją terminas – 3 mėnesiai nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie pažeidimą. Neteisėto atleidimo, nušalinimo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – 1 mėnuo. Pati ginčo nagrinėjimo komisijoje procedūra nemokama.

Taigi pirmasis klausimas šioje situacijoje turėtų būti ne „kiek dar turiu kasmetinių atostogų?“, o „kokiai konkrečiai studijų veiklai man reikia laiko ir kokios garantijos man taikomos?“

Darbo ir studijų derinimas neturėtų prasidėti nuo darbuotojo teisių atsisakymo. Tačiau teises geriausiai apgina ne abstraktus „aš juk studijuoju“, o tikslus teisinis pagrindas ir jį patvirtinantys dokumentai.

17/10/2026
16/10/2026

🧐50 PROC. PINIGŲ. 100 PROC. RŪPESČIŲ. AR TIKRAI „PO LYGIAI“⁉️

„Vaikas mūsų abiejų. Vadinasi, ir visos išlaidos – per pusę.“

Skamba teisingai. Kol nepabandome per pusę padalyti ir trečiadienio, kai vaikas karščiuoja, darželis jo nepriima, o abiejų tėvų laukia darbas.

Įsivaizduokime: vienas iš tėvų suskaičiuoja pusę maisto, drabužių ir būrelių išlaidų. Kitas pasirūpina maistu, nuperka drabužius, nuveža į būrelius, užregistruoja pas gydytoją, lieka slaugyti susirgusio vaiko ir dar paaiškina, kodėl vaikui vėl reikia batų.

Buhalterija lygi. Atsakomybė – nebūtinai.

Ar teisė mato tik banko pavedimą? Ne. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamos ir tėvų finansinės galimybės, ir tam, su kuriuo vaikas gyvena, tenkanti kasdienė aprūpinimo našta. Tačiau iš to neatsiranda visoms šeimoms vienoda „70/30 taisyklė“.

„Abu tėvai lygūs“ nėra tas pats, kas „abu moka vienodai“

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymas turi atitikti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, o abu tėvai prisideda proporcingai savo turtinei padėčiai. Įstatyme nėra sakinio: „Visais atvejais dalyti iš dviejų.“

LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011 išaiškino: didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti didesnę vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų dalį. Kartu vertinama ir su vaiku gyvenančiam tėvui tenkanti didžiausioji išlaidų našta.

Todėl situacijoje, kai vienas uždirba gerokai daugiau, o kitas ne tik uždirba mažiau, bet ir daugiausia rūpinasi vaiku, argumentas „mano pusė ir viskas“ nėra išsami teisinė pozicija.

Tai tik pusė pokalbio.

O kaip dėl garsiojo 70/30?

Svarbus patikslinimas: LAT nėra nustatęs universalios taisyklės, kad su vaiku gyvenantis tėvas visada apmoka 30 proc., o kitas – 70 proc.

Tačiau yra labai reikšminga 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020.

Jos 45 punkte LAT aptarė pirmosios instancijos teismo nustatytą paskirstymą: motinai – 1/3, tėvui – 2/3 išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad nustatant tokias dalis atsižvelgta būtent į tėvo nevykdomą pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vertintos ir kitos bylos aplinkybės, įskaitant tėvų turtinę padėtį. Skundžiama apeliacinės instancijos nutartis palikta nepakeista.

Du trečdaliai nėra 70 procentų. O vienos šeimos byla nėra kainoraštis kitoms šeimoms.

Šios praktikos reikšmė kita: nevienodas dalyvavimas rūpinantis vaiku gali būti svarbus nustatant nevienodą finansinį prisidėjimą. Konkretų santykį reikia pagrįsti, o ne tiesiog parsinešti iš kito žmogaus bylos.

„Tai susirask antrą darbą.“ Puiku. O kas pasiims vaiką?

Pasiūlymas daugiau uždirbti skamba ypač paprastai, kai jo autoriui nereikia suderinti darbo pabaigos su darželio uždarymu.

LAT 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 52 punkte, nurodė, kad su vaikais gyvenančio tėvo galimybės daugiau dirbti turi būti vertinamos realiai: kokį darbą jis galėtų dirbti, ar darbo laikas suderinamas su vaikų užimtumu, ar įmanomas nuotolinis darbas. Teismas akcentavo, kad papildomo uždarbio nauda ne visada nusveria vaikų emocinius poreikius būti su jais besirūpinančiu tėvu.

Iliustracinis pavyzdys. Mama galėtų dirbti vakarais. Tačiau tuomet reikėtų mokamos vaiko priežiūros, o kitas tėvas jos perimti nenori. Prieš siūlant „tiesiog daugiau dirbti“, verta suskaičiuoti ne tik papildomas pajamas, bet ir papildomas išlaidas bei vaiko priežiūros organizavimą.

Lygiai toks pats klausimas kiltų, jeigu kasdien vaiku rūpintųsi tėtis.

Vis dėlto ši praktika nesuteikia leidimo apskritai nesistengti uždirbti. Toje pačioje nutartyje LAT atskyrė negalėjimą nuo nenoro: vien nenoras ieškoti geriau mokamo darbo ar įgyti profesinių įgūdžių nepateisina mažesnės išlaikymo naštos.

Vaiko poreikiai – ne vien tai, kas telpa į pigiausią pirkinių krepšelį

„Pavalgyti turi. Apsirengęs. Ko dar reikia?“

Pavyzdžiui, augti. Mokytis. Lavinti gebėjimus. Turėti amžių ir situaciją atitinkantį laisvalaikį.

LAT 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punkte, pabrėžė, kad visapusiškam vaiko vystymuisi nepakanka orientuotis tik į minimalius būtinuosius poreikius. Minimali mėnesinė alga išlaikymo bylose yra orientyras, o ne visiems vaikams vienodas tarifas ar išlaidų „lubos“.

Tai nereiškia, kad kiekvienas pageidaujamas pirkinys automatiškai tampa kito tėvo prievole. Reikia vertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes.

Pavyzdys. Vaikas jau kelerius metus lanko muzikos mokyklą. Klausimas dėl instrumento ar pamokų išlaidų neturėtų baigtis fraze „čia tavo užgaida“. Bet ir vieno iš tėvų sprendimas nupirkti brangiausią instrumentą dar neatsako į klausimą, kokios išlaidos šiai šeimai pagrįstos.

Tarp „vaikui užtenka duonos“ ir „vaikui būtina viskas, ką nusprendžiau nupirkti“ yra gana daug vietos protingam susitarimui.

O ar reikia teismui pateikti kiekvieno jogurto čekį?

LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punkte, išaiškino: nustatant vaiko poreikius neturėtų būti reikalaujama detaliais pirkinių čekiais pagrįsti ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau didesnių arba mažesnių poreikių įrodinėjimas turi būti pagrįstas.

Svarbu nesupainioti: kalbama apie vaiko poreikiams reikalingas išlaidas, o ne automatinę tokio dydžio sumą, priteisiamą iš vieno tėvo.

Tai neatleidžia nuo pareigos pateikti suprantamą ir realistišką skaičiavimą. Tačiau vaiko auginimas neturėtų virsti kasdieniu pasirengimu būsimai jogurtų apskaitos ekspertizei.

Rekomenduočiau turėti aiškią poreikių lentelę, saugoti reikšmingus mokėjimus, gydymo ir ugdymo dokumentus. Metines ar sezonines išlaidas parodyti taip, kad būtų suprantama jų mėnesio dalis.

Pavyzdžiui, 120 eurų kainavusios metams skirtos mokyklinės priemonės vidutiniame mėnesio biudžete sudarytų 10 eurų. Ne 120 eurų kiekvieną mėnesį.

„Teismas jau nustatė sumą. Daugiau niekas manęs nedomina.“

O jeigu vaikui prireikė papildomo gydymo?

Dantų skausmas, deja, teismo sprendimo priedų neskaito.

LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 išaiškino, kad vertinamos ir papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Jos gali būti vienkartinės, laikinos arba nuolatinės, o tėvams paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai.

Tačiau ši taisyklė veikia abiem kryptimis. Jeigu vienas iš tėvų dėl papildomų išlaidų nusprendė nesusitaręs su kitu, reikalavimas atlyginti jų dalį nėra automatinis: vertinamas objektyvus poreikis, pasirinktų priemonių būtinumas bei tinkamumas ir išlaidų protingumas.

Pavyzdys. Vaikui reikalingas gydymas, kurio išlaidos nebuvo numatytos nustatant ankstesnį išlaikymą. Vien atsakymas „aš savo mėnesinę sumą pervedžiau“ neišsprendžia klausimo. Bet ir persiųsta sąskaita su komentaru „pusę iki penktadienio“ dar nepagrindžia visų reikalavimo sąlygų.

Praktiškai verta pateikti gydymo poreikį patvirtinančius dokumentus, išlaidų apskaičiavimą, aptarti alternatyvas ir, kiek leidžia situacija, sprendimą derinti iš anksto.

Kaip atrodytų pagrįstas prašymas prisidėti daugiau?

Ne taip: „Visi dabar gauna 70 procentų, todėl ir man priklauso.“

O, pavyzdžiui, taip:

„Vaiko kasdienę priežiūrą daugiausia užtikrinu aš. Mano darbo grafikas derinamas prie jo ugdymo ir sveikatos poreikių. Kito tėvo pajamos didesnės, o faktinis dalyvavimas kasdienėje priežiūroje ribotas. Prašau šias aplinkybes įvertinti nustatant mūsų finansinio prisidėjimo dalis.“

Tai tik argumentavimo pavyzdys. Jį reikėtų paremti konkrečiais duomenimis.

Rekomenduočiau pasirengti vaiko poreikių skaičiavimą, faktinės priežiūros pasidalijimo aprašymą ir abiejų tėvų finansines galimybes pagrindžiančius dokumentus. Vietoj abstraktaus „viską darau aš“ parodyti, kas organizuoja priežiūrą darbo dienomis, susirgus, per atostogas ir kaip tai siejasi su galimybėmis dirbti.

Beje, minėtos bylos Nr. e3K-3-273-969/2020 27–33 punktuose LAT pabrėžė, kad svarbios ne tik deklaruojamos pajamos, bet ir turtas bei pastangos uždirbti. Kiekviena šalis turi atskleisti savo turtinę padėtį, o vaikų interesams apsaugoti teismas prireikus turi aktyviai rinkti įrodymus.

Skaičiavimo pavyzdys. Tarkime, įvertinus vaiko poreikius ir jam skiriamas išmokas, tėvams kartu tenkanti finansuoti suma yra 900 eurų per mėnesį. Dalijant po lygiai – po 450 eurų. Taikant 2/3 ir 1/3 – 600 ir 300 eurų. Taikant 70/30 – 630 ir 270 eurų.

Matematika paprasta. Pagrįsti, kodėl konkrečiai šeimai tinka pasirinkta proporcija, – jau atskiras darbas.

Ir kelios ribos, kurių nevalia pamiršti

Tai nėra taisyklė „mamai mažiau, tėčiui daugiau“. Kasdienės atsakomybės ir finansinių galimybių vertinimas turi būti vienodas nepriklausomai nuo to, kuris iš tėvų augina vaiką. Su vaiku gyvenantis tėvas taip pat turi materialiai prisidėti pagal savo galimybes.

Vaiko išlaikymas nėra atlyginimas buvusiam partneriui. LAT byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 pabrėžė, kad išlaikymo prievolė vykdoma vaikui, ne kitam iš tėvų. Todėl kasdienės priežiūros įvertinimas yra argumentas dėl pareigų paskirstymo, o ne sąskaita už kiekvieną kartu praleistą valandą.

Didesnis pavedimas nesuteikia teisės pasitraukti iš vaiko gyvenimo. O ginčas dėl pinigų nesuteikia teisės užverti vaikui durų į santykį su kitu tėvu. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta ir skyrium gyvenančio tėvo pareiga bendrauti, ir kartu gyvenančio tėvo pareiga tam nekliudyti. Vaiko saugumo klausimai, kai jie kyla, sprendžiami atskirai teisėtomis priemonėmis.

Jeigu išlaikymas jau priteistas, naujai perskaityta nutartis savaime jo nepakeičia. Dėl pakeitimo sprendžiama esant teisiniam pagrindui – pavyzdžiui, iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai ar atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

⸻

Prieš reikalaudami viską dalyti per pusę, pasitikrinkime, ką vadiname „viskuo“.

Tik sąskaitas? Ar ir gydytojų vizitus, vaiko slaugą, darbo grafiko pakeitimus, atostogų derinimą ir kasdienius sprendimus?

Per pusę dalyti čekius paprasčiau negu atsakomybę. Tačiau teisingumas prasideda tada, kai skaičiuojame ne tik tai, ką patogu suskaičiuoti.

Pavyzdžiai iliustraciniai, ne aprašytų bylų faktai. Bendro pobūdžio teisinė informacija; konkretus išlaikymo dydis ir tėvų dalys vertinami individualiai.

16/10/2026

🫣REVIZIJA IKI PARYČIŲ: AR PRIVALOMA LIKTI, KAI NAMUOSE LAUKIA VAIKAS⁉️

💬Parduotuvėje planuojama revizija. Darbuotojoms pranešama, kad ji gali užtrukti iki paryčių. Viena pardavėja augina septynmetį vaiką ir neturi kam patikėti jo priežiūros naktį. Be to, pasak skaitytojos, darbdavys viršvalandžių apskritai neapmoka, o po revizijos laukia kitos darbo dienos.

„Dirbame tik dvi. Nėra kam kitam dirbti. Kaip elgtis?“

Darbuotojų trūkumas savaime nesuteikia darbdaviui teisės reikalauti neapmokamo darbo ar nepaisyti sutikimo dirbti viršvalandžius. Tačiau svarbu atskirti, kas numatyta teisėtai sudarytame darbo grafike, o kas reikalaujama papildomai.

Revizija yra darbas, o ne nemokama pagalba darbdaviui

Jeigu darbdavio pavedimu skaičiuojate prekes, tikrinate likučius, pildote inventorizacijos dokumentus ar atliekate kitus pavestus darbus, tai yra darbo laikas. Šią išvadą lemia Darbo kodekso (DK) 111 straipsnio 1 dalis: reikšminga, ar darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka darbo pareigas, o ne tai, kaip darbdavys pavadino užduotį.

Vis dėlto ne kiekviena revizija yra viršvalandinis darbas. Jeigu ji vyksta teisėtai suplanuotos pamainos metu, neviršijant nustatytos darbo trukmės, tai gali būti įprastas darbas. Viršvalandžių klausimas kyla, kai darbdavio pavedimu dirbama ilgiau, negu nustatyta konkrečiai pamainai, arba viršijama apskaitinio laikotarpio norma.

Atskiras klausimas – darbas naktį, nuo 22.00 iki 6.00 val. Jis gali būti ir suplanuotas grafike, ir viršvalandinis. Vien tai, kad naktinės valandos įrašytos į grafiką, nepanaikina pareigos už jas mokėti padidintai.

„Nėra kam dirbti“ nepakeičia darbuotojo sutikimo

Pagal DK 119 straipsnio 2 dalį, darbdavys paprastai gali nurodyti dirbti viršvalandžius tik gavęs darbuotojo rašytinį sutikimą.

Įstatymas numato išimčių: pavyzdžiui, nenumatytus visuomenei būtinus darbus, būtinybę užkirsti kelią pavojui ar avarijai, skubiai užbaigti darbus ar pašalinti gedimus, kad nebūtų sugadinti produktai, medžiagos ar įrenginiai arba nesustotų daugelio darbuotojų darbas. Išimtys gali būti nustatytos ir kolektyvinėje sutartyje. Vien iš anksto planuojamos inventorizacijos ir dviejų pardavėjų aplinkybės dar neįrodo, kad tokia išimtis taikoma.

VDI 2026 m. vasario 23 d. išaiškinime pabrėžia: sutikimas turi būti konkretus, susietas su konkrečiu viršvalandžių poreikiu. Bendro pobūdžio, neribotam laikui iš anksto pasirašytas sutikimas nėra tinkamas pakaitalas. Sutikimą galima pateikti ir elektroniniu būdu, kai išsaugomi jo turinys, siuntėjo tapatybė, pateikimo faktas bei laikas.

Dar viena klaida – manyti, kad suminė darbo laiko apskaita „panaikina“ viršvalandžius. VDI pateikia pavyzdį: jeigu grafike numatytos 6 darbo valandos, tačiau darbdavio pavedimu dirbama 8, papildomos 2 valandos yra viršvalandžiai. Jie apskaitomi ir apmokami padidintai einamąjį mėnesį, nelaukiant apskaitinio laikotarpio pabaigos.

O jeigu darbdavys tiesiog pakeis grafiką?

Taikant suminę darbo laiko apskaitą, DK 115 straipsnio 2 dalis nustato bendrą taisyklę: grafikai pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Jie keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš 2 jo darbo dienas. Taigi planuojama revizija savaime nesuteikia laisvės bet kada perrašyti jau paskelbtą grafiką.

Yra svarbi išimtis: darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mažesnis kaip 10, grafiko pranešimui taikomas 3 darbo dienų terminas, nebent su darbuotoju susitarta kitaip – DK 110 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Tačiau dvi pardavėjos vienoje parduotuvėje dar nereiškia, kad visas darbdavys turi mažiau kaip dešimt darbuotojų.

Vaikui septyneri: kokia garantija iš tikrųjų priklauso?

Septynmetis dar yra vaikas iki aštuonerių metų.

Pagal DK 113 straipsnio 1 dalį, tokį vaiką auginančio darbuotojo prašymas dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu turi būti tenkinamas, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudaro darbdaviui per didelių sąnaudų. Šiai garantijai nebūtina vaiką auginti vienai. Ją savo paaiškinimuose nurodo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Todėl darbuotoja gali raštu prašyti su vaiko priežiūra suderinamo režimo, pavyzdžiui, darbo dienos metu. Tačiau tai nėra besąlyginė teisė vienašališkai pasirinkti bet kurias darbo valandas: turi būti įvertintos konkrečios darbo organizavimo aplinkybės ir sąnaudos.

DK 28 straipsnis įpareigoja darbdavį padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus. VDI aiškina, kad kodekse nustatytais atvejais pateikti su šiais įsipareigojimais susiję prašymai turi būti apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Kita vertus, klaidinga manyti: „Auginu vaiką, todėl galiu tiesiog neateiti į bet kurią pamainą.“ Teisė atsisakyti viršvalandžių ir pareiga laikytis teisėtai nustatyto darbo grafiko yra skirtingi dalykai.

Kiek turi būti mokama?

Pagal DK 144 straipsnio 3–4 dalis, šiai situacijai aktualūs minimalūs dydžiai:

* Už darbą naktį, kuris nėra viršvalandinis, – ne mažiau kaip 1,5 karto.
* Už įprastus dienos viršvalandžius – ne mažiau kaip 1,5 karto.
* Už viršvalandinį darbą naktį – ne mažiau kaip 2 kartus.

Iliustracinis pavyzdys. Jeigu skaičiavimui taikomas valandinis darbo užmokestis yra 10 Eur neatskaičius mokesčių, o darbuotoja ne švenčių dieną dirba keturias viršvalandines valandas nuo 22.00 iki 2.00 val., už jas priklauso ne mažiau kaip:

4 val. × 10 Eur × 2 = 80 Eur neatskaičius mokesčių.

Tai bendra suma už šias keturias valandas, ne vien priedas. VDI atskirai patvirtina, kad naktiniai viršvalandžiai apmokami bent dvigubai.

Pažadas „kitą kartą išleisime anksčiau“ savaime nėra tinkamas atsiskaitymas. DK 144 straipsnio 5 dalyje numatyta kompensavimo poilsiu galimybė siejama su darbuotojo prašymu: atitinkamu koeficientu padaugintas laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Darbdavys negali vienašališkai nuspręsti viršvalandžius pakeisti paprastu poilsiu „valanda už valandą“.

Net dvigubas apmokėjimas neleidžia atimti poilsio

Šioje situacijoje svarbus ne tik revizijos vakaras, bet ir kitos pamainos pradžia.

Pagal bendrąsias DK 114 ir 122 straipsnių taisykles darbo trukmė per pamainą, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, negali viršyti 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos. Tarp pamainų turi būti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio, o per 7 paeiliui einančias dienas – bent 35 valandų nepertraukiamas poilsis. Taikomi ir kiti maksimaliojo darbo laiko ribojimai.

Pavyzdžiui, revizijai pasibaigus 4.00 val., reikalavimas kitą pamainą pradėti 9.00 val. paliktų tik penkias poilsio valandas. Tai neatitiktų bendrosios 11 valandų taisyklės. Darbuotojo sutikimas ar didesnis atlygis šio trūkumo nepanaikina.

Kaip darbuotojai elgtis dabar?

Pirmiausia siūlyčiau raštu išsiaiškinti tikslią revizijos pradžią ir pabaigą, jos santykį su patvirtintu grafiku, apmokėjimą bei kitos pamainos laiką. Nesutikimą dirbti viršvalandžius ir prašymą dėl šeiminių įsipareigojimų verta pateikti dar iki revizijos, o ne kilus konfliktui naktį.

Įrodymus saugokite prieš ginčą, ne tik jam prasidėjus

Išsaugokite savo darbo grafiką ir jo pakeitimus, pavedimus dalyvauti revizijoje, susirašinėjimą, algalapius. Žymėkitės faktiškai dirbtas valandas ir atliktas užduotis. Pagal DK 120 straipsnio 5 dalį darbuotojas turi teisę neatlygintinai gauti savo darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.

Kodėl svarbus būtent darbdavio pavedimas?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 pabrėžė, kad vien ilgesnis buvimas darbovietėje savaime dar neįrodo viršvalandinio darbo: reikšminga, ar dirbta darbdavio nurodymu arba su jo žinia. Teismas taip pat atskyrė viršvalandinį ir nakties darbą kaip skirtingus teisės institutus.

Nors ši byla buvo susijusi su transporto darbuotoju ir ankstesniu reguliavimu, jos 37–38 ir 46 punktai padeda suprasti įrodinėjimo esmę: ginče svarbu pagrįsti ne vien buvimo laiką, bet ir tai, kokius darbus bei kieno pavedimu atlikote.

Kas gresia darbdaviui ir kur kreiptis?

Neapskaityti viršvalandžiai ar naktinės valandos, taip pat žinomai neteisingi darbo laiko duomenys gali užtraukti administracinę atsakomybę darbdaviui ar kitam atsakingam asmeniui. Darbo laiko apskaitos pareiga nėra pasirenkama.

Dėl darbo teisės pažeidimų patikrinimo kreipiamasi į VDI, o reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį teikiamas Darbo ginčų komisijai (DGK). Tai nėra tas pats kreipimosi tikslas.

Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, dėl neišmokėto atlygio į DGK paprastai reikia kreiptis per 3 mėnesius, o dėl neteisėto atleidimo ar nušalinimo – per 1 mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. DGK nagrinėjimo procedūra nemokama. Todėl nereikėtų laukti VDI tyrimo pabaigos ir rizikuoti praleisti kreipimosi į DGK terminą.

Be neišmokėto atlygio, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti reikalaujama DK 147 straipsnyje nustatytų delspinigių, o darbo santykiams pasibaigus ir laiku neatsiskaičius – netesybų, jeigu tenkinamos jų taikymo sąlygos.

Inventorizuoti prekes – darbdavio teisė. Organizuoti tai darbuotojo neapmokamo darbo, privalomo poilsio ir nepaisomų šeiminių įsipareigojimų sąskaita – ne.

⚠️Teisinė informacija tikrinta 2026 m. spalio 15 d. Pavyzdžiai iliustraciniai. Konkrečiai situacijai įvertinti būtina patikrinti darbo sutartį, darbo grafiką, taikomą darbo laiko režimą ir galiojančią kolektyvinę sutartį, jeigu tokia yra.

Address

Vilnius

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė:

Shortcuts

Share