Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė Teisininkė, mediatorė, lektorė

10/06/2026

⚠️NUO LIEPOS BEDARBIO IŠMOKA KEIČIASI: AR GAUSITE DAUGIAU, AR MAŽIAU⁉️

Darbo netekimas dažnam žmogui sukelia ne tik emocinį stresą, bet ir labai praktinį klausimą: kiek gausiu nedarbo išmokos ir kada ji bus mokama?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja svarbūs nedarbo socialinio draudimo išmokų pokyčiai. Vieniems jie bus palankūs, kitiems teks atidžiau įsivertinti savo situaciją.

KAS KEIČIASI?

✅ Didėja minimali nedarbo išmoka

Nuo liepos minimali nedarbo išmoka bus: 370 Eur per mėnesį
Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gavę darbuotojai bus geriau apsaugoti nei iki šiol.

✅ Didėja maksimali nedarbo išmoka

Nuo liepos maksimali išmoka galės siekti: 1 618,51 Eur per mėnesį
Todėl didesnes pajamas gavę darbuotojai pirmuosius nedarbo mėnesius gali gauti didesnę išmoką nei pagal ankstesnę tvarką.

✅ Daugiau reikšmės turės jūsų buvęs atlyginimas
Nuo liepos išmokos apskaičiavimas tampa labiau susietas su jūsų draudžiamosiomis pajamomis.

Kintamoji dalis bus skaičiuojama taip:

📌 1–3 mėn. – 45 %

📌 4–6 mėn. – 35 %

📌 7–9 mėn. – 25 %

Kuo didesnis buvo oficialus darbo užmokestis, tuo didesnė gali būti ir nedarbo išmoka.

PRAKTINIS PAVYZDYS

Jeigu jūsų vidutinis darbo užmokestis buvo:

1 500 Eur

Nedarbo išmoka galėtų siekti:

➡️ 1–3 mėn. apie 848 Eur

➡️ 4–6 mėn. apie 698 Eur

➡️ 7–9 mėn. apie 548 Eur

(Konkretų dydį kiekvienu atveju apskaičiuoja „Sodra“.)

Svarbu žinoti, kad nedarbo išmoka susideda iš dviejų dalių:

✔️ Pastoviosios dalies – nuo 2026 m. liepos ji sudarys apie 172,95 Eur;

✔️ Kintamosios dalies – kuri apskaičiuojama pagal jūsų buvusias draudžiamąsias pajamas.

Pavyzdžiui:

Jeigu jūsų vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1500 Eur, tuomet:

1–3 mėnesį:172,95 Eur (pastovioji dalis)+675 Eur (45 % nuo 1 500 Eur)= 847,95 Eur

4–6 mėnesį: 172,95 Eur+525 Eur (35 % nuo 1 500 Eur)= 697,95 Eur

7–9 mėnesį: 172,95 Eur+ 375 Eur (25 % nuo 1 500 Eur)= 547,95 Eur

📌 Kitaip tariant, kuo didesnės buvo jūsų oficialios draudžiamosios pajamos, tuo didesnė bus kintamoji išmokos dalis.

📌 Tačiau bet kuriuo atveju nuo 2026 m. liepos bus taikomos ribos – išmoka negalės būti mažesnė nei 370 Eur ir didesnė nei 1 618,51 Eur per mėnesį.

AR IŠĖJUS SAVO NORU IŠMOKA PRIKLAUSYS?

Taip.

Tai vienas dažniausių mitų.

Jeigu turite reikiamą nedarbo draudimo stažą ir užsiregistruojate Užimtumo tarnyboje, vien tai, kad darbo sutartį nutraukėte savo iniciatyva, automatiškai nereiškia, jog netenkate teisės į nedarbo išmoką.

O KADA TAIKOMAS 3 MĖNESIŲ LAUKIMO TERMINAS?

Dažnai klaidingai manoma, kad jis taikomas visiems išėjusiems savo noru.

Iš tiesų šis terminas paprastai siejamas su atleidimu dėl darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 58 straipsnį.

‼️KEIČIASI STAŽO REIKALAVIMAS

Nuo 2026 m. liepos 1 d. teisę į nedarbo išmoką turės asmuo, kuris iki bedarbio statuso įgijimo dienos turės ne mažiau kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Iki liepos taikomas ilgesnis vertinimo laikotarpis – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių.

Tai reiškia, kad nuo liepos bus svarbiau, ar žmogus dirbo ir buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu būtent per paskutinius 2 metus. „Sodra“ taip pat nurodo, kad asmenims, kuriems bedarbio statusas suteiktas nuo 2026-07-01, reikalingas 12 mėn. stažas per paskutinius 24 mėn.

‼️SVARBU PRIEŠPENSINIO AMŽIAUS DARBUOTOJAMS

Įprastai nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.

Tačiau priešpensinio amžiaus asmenims nuo liepos numatyta palankesnė tvarka.

Jeigu nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai, išmokos mokėjimas gali būti pratęstas 2 mėnesiams, jeigu nėra paskirta išankstinė senatvės pensija.

Jeigu asmuo papildomai turi ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, mokėjimas gali būti pratęstas dar 4 mėnesiams.

Tai reiškia, kad bendra nedarbo išmokos mokėjimo trukmė tokiais atvejais gali siekti iki 15 mėnesių.

SVARBU GRĮŽTANTIEMS IŠ UŽSIENIO

Grįžus į Lietuvą nedarbo išmoka nėra mokama automatiškai.

Reikia:

✔️ registruotis Užimtumo tarnyboje;

✔️ pateikti prašymą dėl išmokos;

✔️ turėti reikiamą nedarbo draudimo stažą;

✔️ prireikus pateikti U1 arba U2 dokumentus.

09/06/2026

⁉️VAIKAS PAVELDĖJO TURTĄ. AR TĖVAI GALI TIESIOG JO ATSISAKYTI?🧐

„Kam vaikui tas senas namas?“
„Ten vien skolos ir problemos.“
„Geriau atsisakysime palikimo.“

Tokias frazes tenka girdėti gana dažnai. Tačiau ne visada tai, kas tėvams atrodo kaip problema, teisiškai yra problema vaikui.

Teismų nagrinėtoje byloje nepilnamečio vaiko motina prašė leisti atsisakyti palikimo vaiko vardu. Jos argumentai buvo žmogiškai suprantami – paveldėtas turtas buvo apleistas, reikalaujantis išlaidų, o finansinės galimybės ribotos.

❌Vis dėlto teismas prašymo netenkino.

⁉️Kodėl?

Nes buvo nustatyta, kad palikimo balansas yra teigiamas – paveldimas turtas turi realią vertę.

⚖️Teismas iš esmės pasakė labai svarbų dalyką:

👉 Nepilnamečio vaiko turtinių teisių negalima atsisakyti vien todėl, kad paveldėtas turtas atrodo nepatogus, senas ar reikalaujantis rūpesčių.

⚠️Vaiko interesas vertinamas objektyviai.

Jeigu turtas turi vertę, atsisakymas gali reikšti, kad vaikas netenka jam priklausančio turto ir galimos finansinės naudos ateityje.

💬Daugelis mano, kad yra tik du variantai:

❌ priimti palikimą ir paveldėti visas skolas;

❌ arba visko atsisakyti.

Tačiau yra ir trečias kelias.

Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą

Tokiu atveju įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas ribojama paveldėto turto verte.

⚠️Paprastai tariant:

✔ vaikas nepraranda teisės į turtą;

✔ tačiau jo asmeninis turtas nėra naudojamas palikėjo skoloms dengti.

Būtent dėl šios priežasties teismai dažnai vertina, ar atsisakymas iš tikrųjų yra geriausias sprendimas vaikui.

⚠️Ką svarbu žinoti tėvams?

🔹 Nepilnamečio vardu priimami sprendimai turi atitikti vaiko, o ne tėvų interesus.

🔹 Apleistas ar remontuotinas turtas nebūtinai yra bevertis.

🔹 Ne visos paveldimos skolos reiškia, kad palikimo reikia atsisakyti.

🔹 Prieš priimant sprendimą būtina išsiaiškinti visą paveldimo turto ir skolų balansą.

🔹 Dažnai saugiausias sprendimas būna ne atsisakyti palikimo, o jį priimti pagal turto apyrašą.

Praktinis pavyzdys

Įsivaizduokite, kad vaikas paveldi 1/3 namo ir žemės sklypo.

Namas senas, reikia remonto, niekas ten negyvena.

Pirmoji mintis – atsisakyti.

Tačiau po kelerių metų paaiškėja, kad sklypas yra sparčiai besivystančioje teritorijoje, jo vertė išaugo kelis kartus, o bendraturčiai išperka vaiko dalį.

Sprendimas, kuris šiandien atrodo kaip našta, rytoj gali tapti reikšmingu finansiniu pagrindu vaiko ateičiai.

📌 Todėl prieš atsisakydami nepilnamečio vaiko vardu paveldimo turto visada atsakykite į vieną klausimą: ar tokiu būdu nebus pažeisi geriausi vaiko interesai, ar nebus pažeisto turtinės vaiko teisės.

08/06/2026

🆘 SPĄSTAI VAIKŲ APSAUGOS ĮSTATYME: kodėl geras tikslas gali tapti dovana nusikaltėliams ir amžinu skausmu vaikui bei jo aplinkai 😢😢😢

Seimas po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso pataisų paketui dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Projektas XVP-1497 šiuo metu svarstomas Seime.

🧐IR ŠĮ KARTĄ PERSKAIČIUS PROJEKTĄ, NET UŽGNIAUŽĖ KVAPĄ

Viešai projektas pristatomas kaip vaikų apsaugos stiprinimas. Tikslas – teisingas. Tačiau perskaičius siūlomas formuluotes kyla labai rimtas klausimas: ar ši redakcija tikrai saugos vaiką, ar sukurs papildomų galimybių kaltinamiesiems ginčyti atsakomybę?

📚Pagal viešai cituojamą siūlomą BK 150 straipsnio formuluotę:

„Tas, kas lytiškai santykiavo vaginaliniu, analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu su nepilnamečiu asmeniu be jo laisvanoriško sutikimo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki septynerių metų.“

“Iš pirmo žvilgsnio – moderni norma”. Atsiranda „LAISVANORIŠKO SUTIKIMO“ kriterijus. Tačiau būtent čia ir prasideda didžiausia problema…Skaitom toliau:

„4. Tas, kas atliko šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus MAŽAMEČIAM asmeniui,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.“

⁉️ AR MAŽAMETIS GALI DUOTI SUTIKIMĄ ⁉️

❌Atsakymas turi būti vienas: NE.

Mažametis negali duoti teisiškai reikšmingo sutikimo seksualinio pobūdžio veiksmams. Nei žodžiu. Nei elgesiu. Nei tylėjimu. Nei „neprieštaravimu“.

Baudžiamasis kodeksas mažametį apibrėžia kaip jaunesnį nei 14 metų asmenį. Tai yra vaikas, kuris dėl savo amžiaus ir brandos negali būti vertinamas pagal suaugusiųjų sutikimo standartą.

Todėl jeigu įstatyme pagrindiniu požymiu tampa „laisvanoriško sutikimo nebuvimas“, įstatyme privalo būti tiesiogiai ir aiškiai parašyta:

‼️Mažamečio sutikimas seksualinio pobūdžio veiksmams teisiškai NEEGZISTUOJA ‼️

🆘Kodėl tai pavojinga?

⚠️Nes jeigu įstatyme lieka dviprasmybė, teisme ji tampa gynybos argumentu.

Tada gali atsirasti klausimai:

„Ar vaikas priešinosi?“
„Ar vaikas suprato?“
„Ar vaikas neprieštaravo?“
„Ar buvo prievarta?“
„Ar buvo sutikimas?“

❌Mažamečio atveju tokie klausimai apskritai neturi būti keliami.

Nes pats klausimas, ar mažametis „sutiko“, yra teisiškai ir žmogiškai nesuvokiamas ir tiesiog absurdas❗️(Duodi saldainį, nukreipi į dievo atvaizdas, priseki kitų pasakų, pažadi dovanų ir n kitų variantų - tai ką ? Vaikas sutiko 🧐)

⚠️Vaikas nesutinka su prievarta. Vaikas tampa jos auka.

🆘Esminė žinutė

Vaikų apsauga negali būti parašyta taip, kad ją vėliau reikėtų gelbėti teismų aiškinimu.

Jeigu įstatymas kalba apie sutikimą, jis privalo aiškiai atskirti tuos vaikus, kurie dėl amžiaus apskritai negali duoti jokio teisiškai reikšmingo sutikimo.

‼️Jeigu įstatymo leidėjui tai reikia papildomai aiškinti, vadinasi, projektas dar nėra parengtas taip, kad saugotų vaiką.

💡Tai mano asmeninės įžvalgos ir nuomonė. Mažametis negali duoti sutikimo. Tai turi būti ne prielaida, ne komentaras ir ne aiškinamojo rašto pažadas. Tai turi būti aiški įstatymo norma.

📩Įdomu kokia jūsų nuomonė šio posto kontekste?

07/06/2026

⚠️DARBUOTOJO „BAUDA“: TVARKOS PALAIKYMAS AR NETEISĖTA IŠSKAITA IŠ ATLYGINIMO⁉️

Praktikoje vis dar pasitaiko situacijų, kai darbuotojui pasakoma:

„Neišėmei visų prekių su pasibaigusiu galiojimo terminu – 100 Eur bauda.“

„Numetei nuorūką ne vietoje – 50 Eur nuo algos.“

„Alkotesteris kažką parodys – bus 1000 Eur bauda.“

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti: darbdavys juk nori tvarkos, atsakomybės, drausmės. Tačiau darbo teisėje labai svarbu atskirti du dalykus: bauda ir žalos atlyginimas nėra tas pats.

Bauda – tai nubaudimas.
Žalos atlyginimas – tai konkrečių, įrodytų nuostolių kompensavimas.

Darbdavys negali tiesiog sukurti „baudų lentelės“ ir nuspręsti: už klaidą – minus 50 Eur, už nepastebėtą prekę – minus 100 Eur, už nuorūką – minus 30 Eur. Darbo užmokestis nėra vieta eksperimentuoti su savavališkomis sankcijomis.

⁉️Ką darbdavys gali daryti teisėtai?

Jis gali nustatyti aiškias darbo taisykles, pareigines instrukcijas, prekių tikrinimo tvarką, rūkymo vietas, blaivumo kontrolės procedūras. Jis gali fiksuoti darbo pareigų pažeidimą, prašyti darbuotojo paaiškinimo, vertinti pažeidimo aplinkybes, kaltę, pakartotinumą ir pasekmes. Jei pažeidimas rimtas arba kartojasi, gali būti taikomos darbo teisėje numatytos pasekmės.

❌Tačiau pinigų iš darbuotojo atlyginimo negalima nuskaičiuoti vien todėl, kad „taip parašyta vidaus taisyklėse“.

Pavyzdys Nr. 1: prekės su pasibaigusiu galiojimo terminu

Neteisingas kelias:
„Radome lentynoje tris prekes su blogomis datomis – darbuotojui 100 Eur bauda.“

Teisiškai tvarkingesnis kelias:
pirmiausia vertinama, ar darbuotojas turėjo aiškią pareigą tikrinti konkrečią prekių zoną, ar buvo nustatyta tikrinimo tvarka, ar darbuotojas buvo su ja supažindintas, ar buvo reali žala, kokia tos žalos suma, ar ji atsirado būtent dėl konkretaus darbuotojo kaltės.

Vien faktas, kad lentynoje liko prekė su pasibaigusiu terminu, dar nereiškia, kad automatiškai galima išskaičiuoti „baudą“ iš atlyginimo.

Pavyzdys Nr. 2: nuorūka ne vietoje

Darbdavys gali reikalauti tvarkos, priešgaisrinės saugos, higienos ir pagarbos darbovietės taisyklėms. Bet „50 Eur už nuorūką“ nuo atlyginimo – labai slidus kelias.

Jeigu realios žalos nėra, tokia suma labiau panaši ne į žalos atlyginimą, o į savavališką baudą. Kitaip būtų tada, jei dėl darbuotojo veiksmų kilo realūs padariniai: sugadintas turtas, kilo gaisras, atsirado dokumentuotos valymo ar remonto išlaidos. Bet ir tada reikia įrodyti ne tik žalą, bet ir darbuotojo kaltę bei priežastinį ryšį.

Pavyzdys Nr. 3: alkotesteris ir „1000 Eur bauda“

Darbuotojas į darbą turi ateiti blaivus. Pasirodymas darbe neblaiviam gali turėti labai rimtų pasekmių. Tačiau teisinės pasekmės nėra tas pats, kas darbdavio sugalvota „privati bauda“ nuo atlyginimo.

Darbdavys turi laikytis procedūrų, fiksuoti aplinkybes ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones. Baimė neturi tapti vadybos įrankiu.

⚠️Svarbiausia taisyklė

Darbuotojui gali tekti atlyginti žalą, bet tik tada, kai yra visos būtinos sąlygos:

1. darbo pareigų pažeidimas;
2. darbuotojo kaltė;
3. reali, apskaičiuota žala;
4. priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir žalos;
5. tinkama išskaitos arba žalos išieškojimo procedūra.

Be šių elementų „bauda“ dažnai tėra neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas.

Darbdaviams rekomenduočiau ne kurti „baudų lenteles“, o susitvarkyti dokumentus: pareigines instrukcijas, darbuotojų supažindinimą, prekių tikrinimo tvarką, nurašymo aktus, rūkymo taisykles, pažeidimų fiksavimo formas, mokymų įrodymus ir aiškią darbo apmokėjimo bei premijavimo sistemą.

Jeigu norima skatinti kokybę, galima kurti aiškią premijų sistemą: pavyzdžiui, premija mokama tik tada, kai nėra pagrįstų kokybės pažeidimų. Bet tai turi būti skaidri, iš anksto žinoma sistema, o ne „po fakto“ pritaikyta bauda.

Darbuotojams patarimas paprastas: gavę lapelį „sutinku, kad iš atlyginimo būtų išskaičiuota bauda“, neskubėkite pasirašyti. Paprašykite rašytinio pagrindo, žalos apskaičiavimo, pažeidimo fiksavimo dokumentų ir pateikite savo paaiškinimą.

Darbo tvarka – būtina. Atsakomybė – taip pat.
Bet savavališkas darbuotojų „baudavimas“ nuo atlyginimo nėra drausmė. Tai dažnai teisinė klaida, kuri vėliau tampa darbo ginču.

06/06/2026

‼️ NUO ŠIANDIENOS - ALGA NEBE „PASLAPTIS“: o atlyginimo skirtumai gali virsti netgi darbdavio skola darbuotojui ‼️

Nuo 2026 m. birželio 7 d. darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės tampa ne tik formaliu darbdavio įpareigojimu „susitvarkyti dokumentus“.

⚠️Darbuotojui tai reiškia: jeigu paaiškėja, kad už tokį patį ar vienodos vertės darbą jam buvo mokama mažiau be objektyvaus pagrindo, ginčas gali būti ne tik apie „algos skirtumą“, bet gali būti keliamas klausimas dėl visos kompensacijos: neišmokėto darbo užmokesčio, naudų natūra, turtinės žalos, neturtinės žalos, netesybų ar delspinigių ir net prarastų su darbu susijusių galimybių.

‼️Kitaip tariant, nuo šiol atlyginimo nelygybė gali turėti aiškią finansinę kainą.

1. Svarbiausia – objektyvus palyginimas

Darbuotojo teisė reikalauti žalos atlyginimo neatsiranda vien todėl, kad „girdėjau, jog kolega uždirba daugiau“.

Teisiškai svarbu nustatyti, ar darbuotojai atlieka:

tokį patį darbą – kai jų funkcijos, atsakomybės, užduotys ir darbo turinys iš esmės sutampa;

arba

vienodos vertės darbą – kai darbai gal ir nėra identiški, bet pagal objektyvius kriterijus yra lygiaverčiai: reikalingi panašūs įgūdžiai, kvalifikacija, atsakomybės lygis, pastangos, darbo sąlygos.

Darbdavys gali mokėti skirtingą darbo užmokestį, tačiau skirtumas turi būti pagrįstas realiais, objektyviais ir lyties požiūriu neutraliais kriterijais: patirtimi, kvalifikacija, darbo rezultatais, kompetencijomis, atsakomybės apimtimi, darbo sudėtingumu.

Bet „jis geriau išsiderėjo“, „taip istoriškai susiklostė“ arba „pas mus taip visada buvo“ neturėtų būti pakankamas paaiškinimas, jeigu darbuotojai faktiškai dirba tokį patį ar vienodos vertės darbą.

2. Kas realiai gali būti atlyginama darbuotojui?

Jeigu darbo ginčą nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavys pažeidė pareigą mokėti vienodą darbo užmokestį už tokį patį ar vienodos vertės darbą, darbuotojas gali reikalauti ne tik formalaus pažeidimo konstatavimo.

⚠️Gali būti atlyginama:

Pirma – neišmokėtas darbo užmokestis.
Tai yra skirtumas tarp to, ką darbuotojas realiai gavo, ir to, ką turėjo gauti, jeigu jam būtų taikyti tokie pat objektyvūs atlygio principai kaip kitiems tos pačios ar vienodos vertės pareigybės darbuotojams.

Antra – mokėjimai ar naudos natūra.
Darbo užmokestis nėra vien bazinė alga. Į jį gali patekti ir premijos, priedai, papildomas sveikatos draudimas, sporto klubo abonementas, tarnybinis automobilis, jeigu jis naudojamas ir asmeniniais tikslais, ar kitos naudos, kai jos iš esmės yra atlygis už darbą.

Trečia – turtinė žala.
Pavyzdžiui, jeigu dėl mažesnio atlygio darbuotojui buvo mažiau apskaičiuota kitų su darbu susijusių išmokų, priedų, premijų, kompensacijų ar kitų priklausančių sumų. Tokiu atveju svarbu ne tik įvardyti žalą, bet ir ją pagrįsti skaičiavimais.

Ketvirta – neturtinė žala.
Tai gali būti darbuotojo patirtas pažeminimas, diskriminacinės situacijos sukeltas emocinis krūvis, orumo pažeidimas, ilgalaikis neteisingumo jausmas darbo aplinkoje. Žinoma, neturtinė žala nėra priteisiama automatiškai – ją reikia pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis.

Penkta – prarastos su darbu susijusios galimybės.
Tai viena įdomiausių naujų krypčių. Darbuotojas gali kelti klausimą ne tik dėl jau neišmokėtų pinigų, bet ir dėl to, ko jis neteko dėl neteisingos atlygio sistemos: galimybės gauti didesnę premiją, būti paaukštintas, patekti į aukštesnį atlygio rėžį, dalyvauti kvalifikacijos kėlimo programoje ar gauti karjerai reikšmingą pasiūlymą.

3. Gyvenimiški pavyzdžiai:

Pavyzdys Nr. 1: „Tas pats darbas, bet 300 eurų skirtumas“

Įmonėje dirba du projektų vadovai – Lina ir Mantas. Abu aptarnauja panašaus dydžio klientus, turi tokį patį atsakomybės lygį, panašius darbo rezultatus, vienodą pareigybės aprašymą ir tą pačią pareigybių grupę.

Tačiau Mantas gauna 300 eurų daugiau per mėnesį. Darbdavys negali parodyti nei geresnių rezultatų, nei didesnės atsakomybės, nei aukštesnės kvalifikacijos.

Tokiu atveju Lina galėtų kelti klausimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, delspinigių ar netesybų, o tam tikromis aplinkybėmis – ir dėl turtinės ar neturtinės žalos.

Pavyzdys Nr. 2: „Mažiau, nes bandomasis laikotarpis“

Darbuotoja priimama į pareigas su išbandymo terminu. Ji atlieka tokias pačias funkcijas kaip kolega, turi tokią pačią kvalifikaciją ir atsakomybę, tačiau gauna mažesnį atlyginimą vien todėl, kad yra „nauja“.

Vien pats išbandymo laikotarpis neturėtų būti savaime pakankamas pagrindas mokėti mažiau. Skirtumas galėtų būti pateisinamas tik tada, jeigu yra realių objektyvių priežasčių – mažesnė patirtis, siauresnės kompetencijos, mažesnis darbo sudėtingumas ar kiti aiškūs kriterijai.

Pavyzdys Nr. 3: „Vienam – automobilis, kitam – nieko“

Du pardavimų vadovai dirba toje pačioje pareigybių grupėje. Vienam darbuotojui suteikiamas automobilis, kuriuo jis gali naudotis ir asmeniniais tikslais, papildomas sveikatos draudimas bei metinė premija. Kitam – ne, nors jų darbo rezultatai, atsakomybės ir pareigos iš esmės tokios pačios.

Jeigu šios naudos yra atlygio už darbą dalis ir nėra objektyviai pagrįsta, kodėl jos suteiktos tik vienam darbuotojui, jų vertė taip pat gali tapti kompensacijos dalimi.

Pavyzdys Nr. 4: „Po vaiko priežiūros atostogų – senas atlyginimas“

Darbuotoja grįžta po vaiko priežiūros atostogų. Per tą laiką jos pareigybių grupės atlygio rėžiai buvo padidinti, kolegoms buvo pakeltas darbo užmokestis, tačiau jai paliekamas senas atlyginimas.

Jeigu ji atlieka tą patį ar vienodos vertės darbą ir nėra objektyvaus pagrindo mokėti mažiau, gali kilti klausimas dėl neišmokėto atlygio skirtumo ir kitų su tuo susijusių finansinių pasekmių.

4. Ko darbuotojui nereikėtų pamiršti?

Žalos atlyginimas nėra automatinis. Darbuotojui svarbu įrodymai.

Praktikoje reikšmingi gali būti darbo sutartis, pareigybės aprašymas, darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio lapeliai, premijų skyrimo tvarka, vertinimo rezultatai, susirašinėjimas su darbdaviu, rašytiniai prašymai pateikti informaciją apie atlygio vidurkius ir darbdavio atsakymai.

Taip pat svarbu suprasti, kad darbuotojas neturi teisės tiesiog reikalauti konkretaus kolegos algos. Kalbama ne apie smalsumą, o apie teisę gauti informaciją, reikalingą įvertinti, ar už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokama teisingai.

5. Ką tai keičia ?

Iki šiol daugelis atlygio skirtumų likdavo „pilkojoje zonoje“: darbuotojas įtardavo nelygybę, bet neturėdavo pakankamai informacijos, o darbdavys dažnai apsiribodavo bendru paaiškinimu, kad „atlyginimai yra konfidencialūs“.

Dabar situacija keičiasi.

Darbuotojo darbo užmokestis nebėra konfidenciali informacija tais atvejais, kai jis siekia įgyvendinti savo teisę į teisingą apmokėjimą. O jeigu paaiškėja, kad atlygio skirtumas buvo nepagrįstas, darbuotojas gali reikalauti realios kompensacijos.

Todėl darbdaviams tai yra signalas peržiūrėti atlygio sistemas (kurias formaliai reikės pasitvirtinti iki 2027 m.), o darbuotojams – žinoti, kad teisingas darbo užmokestis nėra vien derybų sėkmės klausimas.

PASTABA: nuo 2026-06-07 įsigalioja ne visa skaidraus darbo užmokesčio sistema. Į 2027-01-01 nukelta „Sodrai“ teikiamų duomenų, atlygio rodiklių skaičiavimo, dalies viešinimo ir darbuotojo išsamios informacijos gavimo pagal DK 148 straipsnį sistema.

Tačiau būtent nuo 2026-06-07 įsigalioja svarbios darbuotojų teisės: darbdavys negali laikyti konfidencialiais paties darbuotojo darbo užmokesčio duomenų, kai darbuotojas juos atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą; taip pat draudžiama klausti kandidato apie ankstesnį atlyginimą, įsigalioja nauji darbo apmokėjimo sistemos reikalavimai ir sustiprėja žalos atlyginimo galimybės už vienodo darbo užmokesčio principo pažeidimą.

05/06/2026

‼️PAVELDĖJIMAS NĖRA „AUTOMATINIS“: KODĖL NEŽINOJIMAS APIE GIMINAIČIO MIRTĮ GALI KAINUOTI PALIKIMĄ⁉️

⚖️ Ar galima prarasti teisę paveldėti du butus vien todėl, kad laiku nesužinojai apie giminaičio mirtį?

📌 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 priminė labai svarbią paveldėjimo teisės taisyklę:

➡️ Palikimas įpėdiniui nepereina savaime.

Norint paveldėti, reikia laiku ir aiškiai išreikšti valią priimti palikimą.

🏠 Šioje byloje ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po dėdės mirties.

Po dėdės mirties liko du butai. Kadangi per nustatytą terminą niekas palikimo nepriėmė, turtas perėjo valstybei.

Ieškovas teigė apie dėdės mirtį sužinojęs tik po kelerių metų, todėl prašė teismo atnaujinti terminą ir panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

🤔 Iš pirmo žvilgsnio situacija gali atrodyti žmogiškai suprantama:

✔️ žmogus nežinojo apie mirtį;
✔️ nedalyvavo laidotuvėse;
✔️ su dėde ilgą laiką nebendravo;
✔️ santykiai buvo nutrūkę.

Tačiau teisinis vertinimas šioje byloje buvo griežtesnis.

📖 Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnį palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties.

Palikimą galima priimti:

✅ kreipiantis į notarą;
✅ kreipiantis dėl turto apyrašo sudarymo;
✅ faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

⚠️ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė kelis labai svarbius dalykus.

1️⃣ Vien būti įpėdiniu nepakanka

Vien tai, kad asmuo yra įpėdinis pagal įstatymą, dar nereiškia, kad jis automatiškai įgyja palikimą.

📌 Paveldėjimo teisė turi būti įgyvendinta aktyviais veiksmais.

2️⃣ Nežinojimas apie mirtį dar negarantuoja termino atnaujinimo

Teismas nurodė, kad nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nėra pakankama priežastis atnaujinti terminą.

📌 Kiekvienu atveju būtina vertinti:

🔹 ar buvo objektyvios aplinkybės;
🔹 ar jos nepriklausė nuo įpėdinio valios;
🔹 ar jos realiai trukdė sužinoti apie mirtį;
🔹 ar jos sutrukdė laiku priimti palikimą.

3️⃣ Nebendravimas su giminaičiu nėra kliūtis paveldėti

LAT aiškiai pasakė:

📌 Įstatymas nereikalauja iki palikėjo mirties nuolat bendrauti su giminaičiu, jį lankyti ar rūpintis jo sveikata.

Paveldėjimo teisė pagal įstatymą grindžiama:

✔️ giminystės ryšiu;
❌ ne santykių šiltumu;
❌ ne bendravimo dažnumu.

Todėl vien nebendravimas su palikėju negali būti savarankiškas pagrindas neatnaujinti termino.

⏳ Tačiau šioje byloje lemiamą reikšmę turėjo kita aplinkybė – itin ilgas termino praleidimas.

📅 Palikėjas mirė 2017 m.
📅 Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas 2020 m.
📅 Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2022 m.

Teismas konstatavo, kad tokia ilga laiko trukmė negali būti ignoruojama, nes paveldėjimo santykiuose būtinas teisinis aiškumas ir stabilumas.

🏛️ Galutinis rezultatas:

❌ Terminas palikimui priimti nebuvo atnaujintas.
❌ Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei liko galioti.
❌ Kasacinis skundas atmestas.

💡 Ką ši byla reiškia praktiškai?

Jeigu turite artimųjų ar giminaičių, po kurių mirties galėtumėte būti įpėdinis, svarbu suprasti:

⚠️ Paveldėjimo teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga veikti laiku.

Net jei:

🔹 su žmogumi seniai nebendravote;
🔹 gyvenate užsienyje;
🔹 nežinojote apie jo turimą turtą;

tai savaime dar negarantuoja, kad teismas atnaujins praleistą terminą.

🌍 Gyvenimas užsienyje taip pat paprastai nelaikomas pakankama priežastimi termino atnaujinimui.

Palikimą galima priimti:

✔️ per atstovą;
✔️ per konsulines įstaigas;
✔️ naudojantis notarų paslaugomis;
✔️ kitais teisės aktuose numatytais būdais.

📍 Svarbiausia praktinė pamoka:

Sužinojus apie artimojo mirtį nereikia laukti.

➡️ Nedelsdami kreipkitės į notarą arba teisininką.
➡️ Išsiaiškinkite, ar turite teisę paveldėti.
➡️ Pasitikrinkite terminus.
➡️ Imkitės veiksmų kuo greičiau.

⚖️ Ši byla dar kartą primena:

Dažnai paveldėjimo ginčuose laimi ne tas, kuris „moraliai turėjo teisę paveldėti“, o tas, kuris savo teises įgyvendino laiku ir tinkama forma.

🚨 Paveldėjime laikas nėra formalumas. Kartais 3 mėnesiai lemia viską.

04/06/2026

‼️FIZINIO ASMENS BANKROTAS KEIČIASI: KĄ SVARBU ŽINOTI SKOLININKAMS, KREDITORIAMS IR PRAKTIKAMS⁉️

Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje ilgą laiką buvo suprantamas gana formaliai: jeigu žmogaus pradelsti įsipareigojimai viršija įstatyme nustatytą ribą, jis gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau naujausi Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai rodo naują kryptį – bus vertinama ne vien skolos suma, bet reali žmogaus finansinė situacija, jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir sąžiningas elgesys procese.

Tai svarbu ne tik tiems, kurie svarsto apie bankrotą, bet ir kreditoriams, šeimos nariams, verslą praradusiems asmenims, laiduotojams, buvusiems individualios veiklos vykdytojams bei visiems, kurių finansinė padėtis tapo sudėtinga.

1. Nebeliks vien mechaninio 25 MMA kriterijaus

Iki šiol fizinio asmens nemokumas buvo siejamas su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas.

Nauju reguliavimu einama prie platesnio vertinimo: bus svarbu ne tik tai, kiek žmogus skolingas, bet ir tai, ar jis realiai gali įvykdyti savo įsipareigojimus per protingą laikotarpį.

Tai reiškia, kad teismas turės labiau vertinti visą finansinį paveikslą: pajamas, turtą, skolų struktūrą, šeimos padėtį, būtinuosius poreikius, prievolių pobūdį ir realias galimybes atsiskaityti.

Praktikoje tai gali būti reikšminga tais atvejais, kai skola formaliai nėra labai didelė, tačiau žmogaus padėtis objektyviai beviltiška, arba priešingai – kai skolos didelės, bet asmuo dar turi realių galimybių jas vykdyti.

2. Mokumo atkūrimo planas galės būti lankstesnis

Iki šiol mokumo atkūrimo plano trukmė paprastai buvo siejama su 3 metų laikotarpiu.

Pakeitimais numatoma, kad planas galės trukti iki 3 metų. Tai reiškia daugiau lankstumo. Ne visais atvejais žmogui reikės viso maksimalaus termino, jeigu jo situacija leidžia mokumo atkūrimą įgyvendinti greičiau.

Tačiau svarbu suprasti: fizinio asmens bankrotas nėra automatinis skolų „nubraukimas“. Tai teismo kontroliuojamas procesas, kuriame asmuo turi sąžiningai bendradarbiauti, atskleisti turtą, pajamas, prievoles, vykdyti planą ir nedaryti veiksmų, kurie pažeistų kreditorių interesus.

3. Didesnis dėmesys bankroto administratoriaus nepriklausomumui

Pakeitimais stiprinami reikalavimai bankroto administratoriui. Jeigu fizinis asmuo pats siūlys administratoriaus kandidatūrą, reikės pateikti administratoriaus sutikimą-deklaraciją.

Joje administratorius turės patvirtinti, kad sutinka administruoti procesą, nėra aplinkybių, trukdančių jį paskirti, jis atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Tai svarbu dėl vienos esminės priežasties: bankroto administratorius procese turi būti ne „skolininko žmogus“ ir ne „kreditorių žmogus“, o nepriklausomas proceso dalyvis, kuris užtikrina teisėtą, skaidrų ir objektyvų bankroto proceso administravimą.

4. Kreditorių balsavimas taps modernesnis ir struktūruotas

Vienas reikšmingiausių pokyčių – kreditorių susirinkimų ir balsavimo tvarkos keitimas.

Numatoma, kad kreditoriai bus skirstomi į grupes. Atskirai bus vertinami įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, atskirai – kiti kreditoriai. Tai svarbu todėl, kad kreditorių interesai fizinio asmens bankroto procese ne visada sutampa.

Pavyzdžiui, hipotekos kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas nekilnojamuoju turtu, paprastai turi kitokį interesą nei kreditorius, kurio reikalavimas nėra užtikrintas. Todėl sprendimų priėmimas grupėse gali padėti tiksliau atspindėti skirtingų kreditorių padėtį.

Taip pat numatomas elektroninis kreditorių balsavimas naudojantis informacine sistema. Tai turėtų pagreitinti procesą, sumažinti formalumų, pagerinti informacijos prieinamumą ir padaryti kreditorių dalyvavimą efektyvesnį.

5. Ne visos skolos bankroto metu nurašomos

Tai viena dažniausių klaidų praktikoje. Žmonės neretai galvoja, kad pasibaigus fizinio asmens bankrotui nurašomos visos skolos. Taip nėra.

Įstatymas numato išimtis. Paprastai nenurašomi tam tikri reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos, išlaikymo vaikui, kai kurios baudos valstybei ir kiti įstatyme aiškiai nurodyti reikalavimai.

Ypač svarbi naujausia praktinė taisyklė: sprendžiant dėl likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo, reikia žiūrėti, koks teisinis reguliavimas galiojo bankroto bylos iškėlimo metu. Tai gali lemti, ar konkretus reikalavimas bus nurašomas, ar liks galioti ir po bankroto proceso pabaigos.

6. Nuo kada pokyčiai aktualūs?

Dalis pakeitimų numatyta nuo 2027 m. sausio 1 d., o elektroninio kreditorių balsavimo ir naujos kreditorių susirinkimų tvarkos dalis – nuo 2028 m. gegužės 1 d.

Todėl šiuo metu ypač svarbu atskirti tris situacijas:

pirmiausia – jau pradėtas bylas, kurioms taikomas jų iškėlimo metu galiojęs reguliavimas;

antra – bylas, kurios bus keliamos iki naujų pakeitimų įsigaliojimo;

trečia – būsimas bylas, kuriose jau bus taikomas naujas nemokumo, administratoriaus paskyrimo, plano ir kreditorių balsavimo modelis.

Praktinė išvada

Fizinio asmens bankrotas tampa mažiau formalus ir labiau orientuotas į realią žmogaus finansinę padėtį. Tai yra pozityvus žingsnis, tačiau kartu jis reikalauja didesnio pasirengimo.

Prieš kreipiantis į teismą dėl fizinio asmens bankroto, būtina atsakingai įsivertinti:

ar asmuo iš tikrųjų yra nemokus;

kokios skolos galėtų būti nurašomos, o kurios liktų;

ar asmuo elgėsi sąžiningai;

kokį turtą ir pajamas reikės deklaruoti;

ar mokumo atkūrimo planas bus realiai įgyvendinamas;

kokia rizika kyla kreditoriams ir pačiam skolininkui.

Fizinio asmens bankrotas nėra gėdingas procesas. Tai įstatymo suteikiama galimybė sąžiningam žmogui pradėti finansinį gyvenimą iš naujo. Tačiau ši galimybė veikia tik tada, kai procesas pradedamas atsakingai, skaidriai ir teisiškai tiksliai.

Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas, naujausi FABĮ pakeitimai, susiję su 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 14 ir 25 straipsniais, taip pat aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo.

Svarbu: kiekviena situacija fizinio asmens bankroto procese yra individuali. Vien skolos dydis dar neatsako į klausimą, ar bankrotas yra tinkamiausias kelias. Kartais efektyvesnis sprendimas gali būti derybos su kreditoriais, taikos susitarimas, refinansavimas ar kitas teisinis restruktūrizavimo būdas.

Address

Vilnius

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė:

Shortcuts

Share

Category