17/10/2026
📚„STUDIJUOJI? TADA IMK KASMETINES.“ AR DARBDAVYS TIKRAI TEISUS⁉️
Skaitytoja klausia: dukra antrus metus dirba ligoninėje, 0,75 etato, tris dienas per savaitę. Kartu studijuoja magistrantūroje. Prireikus vykti į universitetą, darbdavys nurodo naudoti kasmetines atostogas, nes tuo metu vyksta ne egzaminai ar įskaitos.
Vien tai, kad darbuotoja studijuoja, nesuteikia teisės į mokymosi atostogas kiekvienai paskaitai. Tačiau teiginys, kad šios atostogos priklauso tik egzaminams ir įskaitoms, taip pat neteisingas. Būtent čia ir prasideda skirtumas tarp pagrįsto darbdavio atsakymo ir darbuotojo teisių susiaurinimo.
Paskaita, konsultacija ir laboratorinis darbas – ne tas pats
Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje darbuotojams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, numatytos mokymosi atostogos:
* Kiekvienam eiliniam egzaminui pasirengti ir laikyti – 3 kalendorinės dienos.
* Kiekvienai įskaitai pasirengti ir laikyti – 2 kalendorinės dienos.
* Laboratoriniams darbams ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose.
* Bakalauro ar magistro darbui, disertacijai arba meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų.
* Kiekvienam valstybiniam ar baigiamajam egzaminui pasirengti ir laikyti – 6 kalendorinės dienos.
Vadinasi, atsakymas „egzamino nėra, todėl mokymosi atostogų nebus“ gali būti klaidingas. Galbūt tuo metu numatyti laboratoriniai darbai arba konsultacijos, kurioms įstatymas taip pat suteikia apsaugą.
Tačiau įprastoms paskaitoms lankyti DK nenustato tokios pačios bendros pareigos suteikti mokymosi atostogas. Tai aiškiai nurodo ir Valstybinė darbo inspekcija savo paaiškinime apie darbo ir studijų derinimą. Vien paskaitos privalomas lankomumas savaime nepaverčia jos laboratoriniu darbu ar konsultacija.
Modeliuotas pavyzdys. Universiteto pažymoje nurodyta, kad darbuotoja dvi konkrečias dienas turi atlikti laboratorinius darbus. Tai gali būti pagrindas mokymosi atostogoms, nors egzaminas vyks tik kitą mėnesį. Tačiau bendro pobūdžio pažyma „asmuo studijuoja magistrantūroje“ dar neatskleidžia, kokiu konkrečiu pagrindu ir kokios trukmės atostogų prašoma. Todėl svarbus ne vien studento statusas, bet ir universitetą lankyti reikalingos veiklos pobūdis bei datos.
0,75 etato nereiškia 0,75 darbuotojo teisių
DK 40 straipsnio 6 dalis saugo ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų teises. Todėl darbas tris dienas per savaitę nepanaikina teisės į mokymosi atostogas, o įstatyme nustatyta jų trukmė nemažinama vien dėl 0,75 etato.
Čia svarbu nesupainioti kalendorinių ir darbo dienų.
Pavyzdžiui, darbuotoja dirba pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Jeigu egzaminui suteikiamos mokymosi atostogos nuo pirmadienio iki trečiadienio, tai yra trys kalendorinės dienos, nors per jas pagal grafiką praleidžiamos tik dvi darbo dienos. Antradienis dėl to nevirsta papildoma atostogų diena, kurią būtų galima „persikelti“ į penktadienį. Taip pat trys dienos egzaminui reiškia bendrą laiką pasirengti ir laikyti, o ne tris dienas pasirengti ir dar vieną egzaminui.
Teisė į atostogas ir jų apmokėjimas – du atskiri klausimai
„Dar neišdirbote penkerių metų“ nėra universalus pagrindas atsisakyti suteikti mokymosi atostogas.
Pagal DK 135 straipsnio 3 dalį, kai darbo santykiai su tuo darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už formaliosioms studijoms suteikiamas mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tai apmokėjimo garantija, o ne bendras visų mokymosi atostogų limitas.
Taigi skaitytojos dukrai, dirbančiai antrus metus, ši bendroji privalomo dalinio apmokėjimo garantija dar netaikoma. Tačiau teisė į įstatyme numatytas mokymosi atostogas dėl to neišnyksta. Darbdavio pareigą suteikti atostogas ir pareigą už jas mokėti būtina vertinti atskirai.
Be to, neapmokamos mokymosi atostogos nėra tas pats, kas šalių susitarimu suteiktos nemokamos atostogos pagal DK 137 straipsnį. Mokymosi atostogų laikotarpis įskaitomas kaupiant kasmetines atostogas – tai numatyta DK 127 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Vien dėl to, kad už mokymosi atostogas nemokama, ši garantija neprarandama.
Ligoninėje vien Darbo kodekso gali nepakakti
Vertinant konkrečią situaciją būtina patikrinti ir darbuotojai taikomas šakos, nacionalinės ar darbovietės kolektyvinės sutarties nuostatas. Kolektyviniai susitarimai gali suteikti palankesnių mokymosi atostogų apmokėjimo garantijų.
Tačiau jos nepriklauso automatiškai vien todėl, kad žmogus dirba ligoninėje. Reikia tikrinti sutarties taikymo sritį, konkrečią įstaigą, darbuotojo statusą, o kai kurioms garantijoms – ir narystę atitinkamoje profesinėje sąjungoje. Pavyzdžiui, nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos mokymosi atostogų apmokėjimo garantijos siejamos su konkrečiomis darbuotojų ir įstaigų kategorijomis. Viešoji įstaiga ir biudžetinė įstaiga nėra sukeičiamai vartojami pavadinimai.
Todėl atsakymas „dirbate tik antrus metus – nieko nemokėsime“, nepatikrinus taikomų susitarimų, gali būti pernelyg skubotas.
O jeigu reikia būtent į paskaitas?
Kai konkrečios paskaitos nepatenka į DK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus ir nėra papildomos sutartinės garantijos, verta tartis dėl individualaus darbo grafiko, pamainų suderinimo ar kito darbo laiko režimo. Galimybę darbo ir studijų laiką derinti individualiu grafiku nurodo ir VDI.
Kitas kelias – darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutinkant suteikiamos nemokamos atostogos arba nemokamas laisvas laikas. Tačiau vien studento statusas savaime neįpareigoja darbdavio tenkinti kiekvieną tokį prašymą – tai vertinama pagal DK 137 straipsnį ir galiojančius susitarimus.
Kasmetinės atostogos taip pat gali būti darbuotojo pasirinkimas. Be to, DK 128 straipsnio 5 dalies 3 punktas įpareigoja tenkinti besimokančio darbuotojo prašymą jas derinti prie egzaminų, įskaitų, baigiamojo darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Ši speciali garantija nesuformuluota kaip teisė pasirinkti bet kurį įprastų paskaitų laiką.
Svarbi ir kita pusė: kasmetinės atostogos gali būti iš anksto suderintos atostogų grafike – ne kiekvienu atveju būtinas dar vienas naujas prašymas. Todėl žodį „liepia“ reikia patikrinti dokumentais: ar darbdavys siūlo alternatyvą, remiasi jau suderintu grafiku, ar atsisako suteikti priklausančias mokymosi atostogas ir verčia vietoj jų prašyti kasmetinių. Tai skirtingos situacijos.
Kai mokytis siunčia pats darbdavys, taisyklės jau kitos
Darbuotojo savarankiškai pasirinktos magistrantūros studijos ir darbdavio pavesti kvalifikacijos mokymai neturi būti suplakami.
DK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laiką priskiria darbo laikui. Todėl darbdavio pavesti mokymai neturėtų būti įforminami kaip darbuotojo asmeninis poilsis.
Tai iliustruoja ir teismų praktika. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendime byloje C‑909/19, „BX prieš Unitatea Administrativ Teritorială D.“, išaiškino, kad darbdavio reikalaujamo profesinio mokymo laikas yra darbo laikas, nors mokymai vyksta kitoje vietoje ir darbuotojas jų metu neatlieka įprastų funkcijų.
Praktinis skirtumas: ligoninė paveda darbuotojai dalyvauti kvalifikacijos mokymuose – vertiname darbo laiko taisykles. Darbuotoja savo iniciatyva studijuoja magistrantūroje – vertiname mokymosi atostogų pagrindus ir taikomus susitarimus. Minėtas ESTT sprendimas nesukuria automatinės teisės visas savarankiškai pasirinktų studijų paskaitas laikyti darbo laiku.
Kaip išvengti ginčo – ir kokios klaidos gali kainuoti?
Pradėkite nuo universiteto pažymos su konkrečia veikla, datomis ir trukme, tada pateikite aiškų rašytinį prašymą. Nepalikite darbdaviui spėlioti, ar prašote mokymosi, kasmetinių, ar nemokamų atostogų. Atsisakius prašymą tenkinti, paprašykite raštu nurodyti priežastis ir išsaugokite susirašinėjimą. VDI taip pat pabrėžia prašymo ir mokymosi pagrindą patvirtinančių dokumentų reikšmę.
Dar viena painiava – 20 darbo dienų išankstinio informavimo terminas. DK 135 straipsnio 2 dalyje jis nustatytas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir savišvietos atvejams, o ne kaip bendras terminas visoms magistrantūros mokymosi atostogoms. Vis dėlto apie žinomas studijų datas praktiškai verta pranešti kuo anksčiau.
Darbuotojui taip pat nereikėtų pasirinkti taktikos „man priklauso, todėl tiesiog neatvyksiu“. Neatvykimas visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 58 straipsnį. Tačiau ir darbdaviui atleidimas nėra automatinis sprendimas: būtina išsiaiškinti aplinkybes, pareikalauti paaiškinimo, įvertinti kaltę ir proporcingumą.
Nesuteikus priklausančių atostogų ar kilus ginčui dėl apmokėjimo, galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją. VDI konsultacija ar patikrinimas ir konkretaus ginčo nagrinėjimas komisijoje – skirtingos procedūros; nustačiusi pažeidimų, VDI pagal kompetenciją gali taikyti poveikio priemones.
Pagal DK 220 straipsnį bendras kreipimosi į komisiją terminas – 3 mėnesiai nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie pažeidimą. Neteisėto atleidimo, nušalinimo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – 1 mėnuo. Pati ginčo nagrinėjimo komisijoje procedūra nemokama.
Taigi pirmasis klausimas šioje situacijoje turėtų būti ne „kiek dar turiu kasmetinių atostogų?“, o „kokiai konkrečiai studijų veiklai man reikia laiko ir kokios garantijos man taikomos?“
Darbo ir studijų derinimas neturėtų prasidėti nuo darbuotojo teisių atsisakymo. Tačiau teises geriausiai apgina ne abstraktus „aš juk studijuoju“, o tikslus teisinis pagrindas ir jį patvirtinantys dokumentai.
