11/08/2026
🧑🧑🧒🧒ARTIMAS ŠIRDŽIAI – BET AR ARTIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ⁉️🤷♀️
Kodėl ligoninė, VMI, notaras ir teismas tą patį žmogų gali vertinti visiškai skirtingai
Du žmonės dvidešimt metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, augina vaikus ir vienas kitą vadina šeima, tačiau santuokos nėra sudarę.
Vienam iš jų patekus į ligoninę, kitas tam tikromis sąlygomis gali gauti informaciją apie jo sveikatą ir net tapti atstovu pagal įstatymą. Baudžiamajame procese jis gali būti laikomas šeimos nariu, o smurto atveju jų santykiai neabejotinai gali patekti į „artimos aplinkos“ sąvoką.
Tačiau tam pačiam žmogui padovanojus 20 000 Eur, mokesčių teisėje sugyventinis nėra prilyginamas sutuoktiniui: neriboto dydžio dovanos lengvata jam netaikoma.
Tas pats žmogus. Tas pats ryšys. Tačiau skirtingos teisės, lengvatos, pareigos ir net atsakomybė.
1. Pagrindinė taisyklė – vieno universalaus „artimųjų“ sąrašo nėra
Kasdienėje kalboje sąvokas „giminaitis“, „artimas giminaitis“, „šeimos narys“, „artimas asmuo“, „partneris“ ar „artima aplinka“ dažnai vartojame kaip sinonimus.
Teisėje jos reiškia ne tą patį.
Giminystė – kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Įvaikinimas teisiniu požiūriu sukuria giminystei prilyginamus santykius.
Artimieji giminaičiai pagal Civilinio kodekso 3.135 straipsnį yra:
* tėvai ir vaikai;
* seneliai ir vaikaičiai;
* broliai ir seserys.
Tai baigtinis ir gana siauras sąrašas.
Todėl sutuoktinis, sugyventinis, sužadėtinis, teta, dėdė, sūnėnas, dukterėčia, pusbrolis, pusseserė, uošviai ar svainiai nėra artimieji giminaičiai Civilinio kodekso 3.135 straipsnio prasme.
Sutuoktinis apskritai nėra giminaitis – jo teisinės teisės atsiranda iš santuokos, o ne iš kraujo ryšio. Sutuoktinio ir kito sutuoktinio giminaičių ryšys vadinamas svainyste ir teisines pasekmes sukelia tik tada, kai jas konkrečiai nustato įstatymas.
2. Nebūti artimuoju giminaičiu dar nereiškia neturėti civilinių teisių
Civilinio kodekso pateiktas artimųjų giminaičių sąrašas negali būti automatiškai taikomas visiems civiliniams santykiams.
Pavyzdžiui, sutuoktinis nėra giminaitis, tačiau Civilinio kodekso 5.13 straipsnis jam suteikia savarankišką paveldėjimo pagal įstatymą teisę.
Tuo pat metu pusbrolis ar pusseserė nėra artimieji giminaičiai pagal CK 3.135 straipsnį, tačiau, nesant pirmesnių eilių įpėdinių, jie gali paveldėti kaip šeštos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.
Vadinasi:
„Nėra artimasis giminaitis“ nereiškia „neturi teisės paveldėti“.
Tačiau teisė paveldėti dar nereiškia, kad paveldėtas turtas bus neapmokestinamas. Tai jau kito – mokesčių – įstatymo klausimas.
3. Paciento sutuoktinis ar vaikas neturi automatinės teisės žinoti viską
Pacientų sveikatos informacijos klausimus pirmiausia reglamentuoja ne bendroji Civilinio kodekso artimųjų giminaičių sąvoka, o Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Kai pilnametis pacientas geba protingai vertinti savo interesus
Informacija apie jo buvimą gydymo įstaigoje, diagnozę, gydymą, prognozes ir kitus sveikatos duomenis yra konfidenciali.
Vien tai, kad asmuo yra paciento:
* sutuoktinis;
* vaikas;
* motina ar tėvas;
* brolis ar sesuo,
nesuteikia jam automatinės teisės gauti visą informaciją.
Kitiems asmenims informacija paprastai gali būti teikiama turint rašytinį paciento sutikimą arba kai pacientas medicinos dokumentuose pasirašytinai nurodo:
* konkretų informaciją galintį gauti asmenį;
* leidžiamos teikti informacijos apimtį;
* tokio leidimo galiojimo terminą.
Pacientas taip pat gali aiškiai nurodyti asmenis, kuriems informacija negali būti teikiama.
Todėl situacija, kai pilnametės, sąmoningos pacientės dukrai ligoninė telefonu atsisako atskleisti diagnozę, nebūtinai reiškia abejingumą ar neteisėtą elgesį. Tai gali būti teisėtas paciento konfidencialumo užtikrinimas.
Kai pacientas negali protingai vertinti savo interesų
Kai nėra paciento sutikimo, jo interesams apsaugoti būtina informacija gali būti suteikiama:
* paciento atstovui;
* sutuoktiniui;
* sugyventiniui ar partneriui;
* tėvams ar įtėviams;
* pilnamečiams vaikams.
Jeigu šių asmenų nėra arba su jais neįmanoma susisiekti pakankamai greitai, informacija gali būti teikiama vienam iš pilnamečių brolių ar seserų, pilnamečių vaikaičių arba senelių.
Tačiau ir šiuo atveju teikiama ne visa šeimai įdomi informacija, o tik tiek, kiek būtina paciento interesams apsaugoti.
Informacijos gavimas ir atstovavimas – ne tas pats
Teisė gauti tam tikrą informaciją savaime dar nesuteikia teisės paciento vardu priimti visus sprendimus.
Pilnametis pacientas gali iš anksto paskirti atstovą pagal pavedimą – notarine tvarka arba pasirašytinai nurodydamas jį savo medicinos dokumentuose.
Kai pacientas nebegali protingai vertinti savo interesų ir nėra jo paskirto atstovo ar globėjo, įstatymas nustato atstovavimo eiliškumą: pirmiausia kreipiamasi į sutuoktinį ar sugyventinį, po to – į tėvus, pilnamečius vaikus, brolius ar seseris, pilnamečius vaikaičius ir senelius.
Praktinis patarimas: nelaukite kritinės situacijos. Medicinos dokumentuose iš anksto nurodykite, kas, kokią informaciją ir kiek laiko gali gauti bei kas galėtų jums atstovauti.
4. Mokesčių teisėje emocinis artumas lengvatos nesukuria
Ypač ryškus skirtumas atsiranda dovanojimo santykiuose.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, nepriklausomai nuo dovanos vertės, GPM neapmokestinamos dovanos, gautos iš:
* sutuoktinio;
* tėvų ar įtėvių;
* vaikų ar įvaikių;
* senelių;
* vaikaičių;
* brolių ir seserų.
Dovanos, gautos iš kitų gyventojų, neapmokestinamos tik tiek, kiek bendra jų vertė per kalendorinius metus neviršija 2 500 Eur.
Praktinis pavyzdys
Motina padovanoja dukrai 20 000 Eur. Visa dovana, vertinant vien giminystės pagrindą, yra neapmokestinama GPM.
Tačiau nesusituokęs sugyventinis savo partnerei padovanoja tokią pačią 20 000 Eur sumą. Jeigu tais metais nebuvo kitų iš „kitų gyventojų“ gautų dovanų, 2 500 Eur būtų neapmokestinami, o likę 17 500 Eur sudarytų apmokestinamąją dovanos dalį.
Tas pats taikoma dovanoms, gautoms iš:
* sužadėtinio;
* pusbrolio ar pusseserės;
* tetos ar dėdės;
* sūnėno ar dukterėčios;
* uošvių;
* svainio ar svainės.
Mokesčių administratorius vertina ne tai, kiek metų žmonės gyveno kartu ar kiek yra vienas kitam artimi, o tai, ar dovanotojas patenka į įstatyme aiškiai nurodytą lengvatos gavėjų sąrašą.
5. Teisė paveldėti ir paveldimo turto mokesčio lengvata – du skirtingi dalykai
Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas turtas, kurį paveldi:
* mirusį sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis;
* vaikai ar įvaikiai;
* tėvai ar įtėviai;
* seneliai;
* vaikaičiai;
* broliai ir seserys;
* globėjai, rūpintojai, globotiniai ar rūpintiniai.
Taip pat neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 Eur. Savivaldybės taryba tam tikrais atvejais gali mokestį sumažinti arba nuo jo atleisti.
Todėl pusbrolis, kuris, nesant pirmesnių eilių įpėdinių, teisėtai paveldi turtą pagal Civilinį kodeksą, dar nebūtinai gaus paveldimo turto mokesčio lengvatą dėl giminystės.
Įdomu ir tai, kad paveldimo turto mokesčio lengvata numatyta globėjams ir globotiniams, nors jie nebūtinai yra giminaičiai. Tuo tarpu neriboto dydžio dovanos GPM lengvatos sąraše globėjas ar globotinis savaime nėra nurodytas.
Tai dar kartą parodo: kiekviena mokesčių lengvata turi savarankišką, tik tam mokesčiui taikomą asmenų ratą.
6. Baudžiamajame procese šeimos narių ratas gerokai platesnis
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje šeimos nariais laikomi ne tik sutuoktiniai ar kraujo giminaičiai.
Į šią sąvoką, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, patenka ir:
* kartu gyvenantys tėvai, vaikai, broliai bei seserys ir jų sutuoktiniai;
* asmuo, su kuriuo bendrai gyvenama neįregistravus santuokos;
* asmuo, su kuriuo Civilinio kodekso tvarka susitarta sudaryti santuoką;
* sutuoktinio tėvai;
* išlaikytiniai;
* net buvę sutuoktiniai.
BPK 82 straipsnio 2 dalis suteikia asmeniui teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.
Taigi buvusi sutuoktinė nėra artimoji giminaitė pagal Civilinį kodeksą, tačiau baudžiamajame procese buvęs sutuoktinis aiškiai įtrauktas į šeimos narių sąvoką.
Svarbu: teisė atsisakyti duoti parodymus nėra teisė meluoti, klastoti aplinkybes ar savavališkai ignoruoti teisėtą šaukimą. Atvykus turi būti tinkamai pareikšta ir įgyvendinta būtent teisė neliudyti.
7. „Artima aplinka“ apima ir buvusius partnerius
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas vartoja dar kitą – artimos aplinkos – sąvoką.
Ji apima asmenis, kurie yra arba praeityje buvo susiję:
* santuokiniais ryšiais;
* partnerystės ryšiais;
* svainyste;
* giminyste;
* kitais artimais ryšiais;
taip pat asmenis, kurie kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį.
Todėl smurtas tarp buvusių sutuoktinių ar buvusių partnerių gali būti laikomas smurtu artimoje aplinkoje net ir tada, kai žmonės jau išsiskyrę ir kartu nebegyvena.
Tačiau ne kiekvienas šeimos ginčas ar nemalonus pasakymas savaime yra smurtas artimoje aplinkoje. Įstatymas reikalauja nustatyti tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitokį poveikį, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę arba neturtinę žalą.
8. Viešųjų ir privačių interesų srityje artimu asmeniu gali būti net sesers sutuoktinis
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme „artimo asmens“ sąvoka yra gerokai platesnė už Civilinio kodekso artimųjų giminaičių sąrašą.
Artimais asmenimis laikomi deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, įregistruotas partneris, taip pat jų ir paties deklaruojančio asmens tėvai, vaikai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai bei šių asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
Todėl sesers sutuoktinis nėra artimasis giminaitis pagal CK 3.135 straipsnį, bet yra artimas asmuo pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
2026 m. kovo 17 d. VTEK konstatavo interesų konfliktą situacijoje, kai meras skyrė 3 000 Eur finansinę paramą bendrovei, kurios vadovas ir akcininkas buvo mero sesers sutuoktinis. Nenusišalinimas nuo tokio sprendimo buvo įvertintas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas.
Pats giminystės ar svainystės ryšys dar nereiškia automatinio draudimo dirbti, dalyvauti veikloje ar priimti visus bendro pobūdžio sprendimus. Tačiau kai tarnybinis sprendimas tiesiogiai susijęs su artimo asmens turtiniu ar neturtiniu interesu, atsiranda pareiga interesą atskleisti ir nusišalinti.
Ką apie šeimos sąvoką sako teismai?
Konstitucinis Teismas: šeima nėra kildinama tik iš santuokos
Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti siejama tik su įregistruota santuoka.
Šeimos santykiams reikšmingi ir faktiniai jų požymiai – santykių pastovumas, emocinis prieraišumas, tarpusavio supratimas, atsakomybė, savanoriškai prisiimti įsipareigojimai, bendras vaikų auklėjimas ir panašios aplinkybės.
Tačiau ši konstitucinė doktrina nereiškia, kad faktinis partneris automatiškai įgyja kiekvieną sutuoktiniui numatytą mokesčių lengvatą, paveldėjimo teisę ar atstovavimo įgaliojimą. Sprendžiant konkretų klausimą vis tiek turi būti vertinama specialiojo įstatymo formuluotė ir jo nustatytos sąlygos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: šeimos narys dar nebūtinai yra teisėtas vaiko atstovas
2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nagrinėjo vaiko motinos sugyventinio atsakomybę.
Teismas išaiškino, kad ilgą laiką su vaiku gyvenantis motinos sugyventinis gali būti laikomas vaiko šeimos nariu kvalifikuojant prieš vaiką padarytą smurtinę nusikalstamą veiką. Tačiau vien faktiniai šeimos santykiai nepaverčia tokio asmens teisėtu vaiko atstovu.
Todėl tas pats žmogus konkrečioje byloje galėjo būti:
* šeimos narys taikant atsakomybę už vaiko sužalojimą;
* bet ne teisėtas vaiko atstovas, galintis būti specialiuoju nusikalstamos veikos, susijusios su piktnaudžiavimu tėvų ar atstovo teisėmis, subjektu.
LAT aiškiai pabrėžė: sąvokos „faktinė šeima“ ir „teisėtas vaiko atstovas“ nėra tapačios.
Santykių turinys gali būti svarbesnis už jų formalų pavadinimą
2019 m. gruodžio 18 d. įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo nuosprendyje kartu gyvenantys tos pačios lyties partneriai BK 140 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste buvo pripažinti šeimos nariais.
Teismas vertino ne vien formalią santykių registraciją, bet jų turinį: bendrą gyvenimą, tarpusavio supratimą, emocinį prieraišumą, pagalbą ir prisiimtus įsipareigojimus.
Tai pirmosios instancijos teismo, o ne kasacinis precedentas, tačiau jis gerai parodo praktinę kryptį: kai įstatymo tikslas yra apsaugoti faktiniais šeimos ryšiais susijusį asmenį, vien formalios santuokos nebuvimas nebūtinai paneigia šeimos santykių egzistavimą.
Kaip nustatyti, ar konkretus žmogus turi „artimo asmens“ teises?
Prieš reikalaujant informacijos, lengvatos, paveldėjimo teisės ar teisės atstovauti, reikia atsakyti į penkis klausimus:
1. Kokie konkretūs teisiniai santykiai susiklostė? Paciento informacija, paveldėjimas, dovana, baudžiamasis procesas, smurtas artimoje aplinkoje ar interesų konfliktas?
2. Kokią tiksliai sąvoką vartoja taikomas įstatymas? Artimasis giminaitis, šeimos narys, artimas asmuo, partneris, atstovas ar artima aplinka?
3. Ar būtinas formalus statusas? Santuoka, įvaikinimas, globa, įgaliojimas ar įregistruota partnerystė?
4. Ar svarbus faktinis ryšys? Gyvenimas kartu, bendras ūkis, išlaikymas, santykių pastovumas ar emociniai įsipareigojimai?
5. Kokios teisės iš tikrųjų prašoma? Gauti informaciją, susipažinti su dokumentais, priimti sprendimą, paveldėti, pasinaudoti mokesčių lengvata ar atsisakyti liudyti?
Frazė „mes esame šeima“ yra reikšmingas faktas, tačiau dažniausiai tai dar nėra išsamus teisinis atsakymas.
Visada būtina užduoti antrą klausimą:
Pagal kurį įstatymą ir kokiai konkrečiai teisei įgyvendinti?
Žmogus gali būti laikomas šeimos nariu baudžiamojoje byloje, sugyventiniu pacientų teisės srityje ir artimos aplinkos asmeniu apsaugos nuo smurto santykiuose, tačiau tuo pat metu nebūti artimuoju giminaičiu pagal Civilinį kodeksą ir negauti sutuoktiniui taikomos mokesčių lengvatos.
Teisėje artumas nustatomas ne vien pagal jausmus, pavardę ar bendro gyvenimo trukmę. Jį kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžia taikomas įstatymas, santykių turinys ir siekiamos teisės pobūdis.
⸻
Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.130, 3.135, 5.11 ir 5.13 straipsniai; Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5, 8, 19–22 straipsniai; Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas; Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnis; Baudžiamojo proceso kodekso 38 ir 82 straipsniai; Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis; Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 ir 11 straipsniai; Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022.
