Advokatų kontora EUROLEX

26/09/2023

Attorney Prof. dr. Vilenas Vadapalas made his speech at the conference “Four Decades of Crime against Humanity and Impunity from Punishment” held in Paris by National Council of Resistance of Iran. Conference commemorated the 35th anniversary of the 1988 massacre of 30,000 political prisoners in Iran. This event gathered esteemed international judges and jurists from all around the world. Today Iranian regime is intensifying large scale repressions and intimidation against Iranian people. According to human rights organisations there have been more than 500 executions since January 2023. Prof. Vilenas Vadapalas noted that European Union has already taken several actions against the Iranian regime. He expressed his views that EU legislation related to the prosecution of crimes against humanity, war crimes, and crimes against peace should be revised and based on extraterritorial jurisdiction.
More: https://www.ncr-iran.org/en/news/iran-resistance/paris-conference-demands-justice-for-victims-of-irans-1988-massacre-and-accountability-for-regime-officials/

27/09/2022

EUROLEX advokatas, prof. Vilenas Vadapalas prieš pasisakydamas ES Teisingumo Teisme byloje Lietuvos notarų rūmai ir kt., C-128/21. Konkurencijos teisės byla, turėsianti precedento reikšmę notariatui visose ES valstybėse narėse. Naujas profesoriaus Vileno Vadapalo vaidmuo ES Teisingumo Teisme procedūroje po jo darbo teisėju ES Bendrajame teisme 2004 – 2013 metais.

17/02/2021

Attorney at law, Prof. dr. Vilenas Vadapalas published a new book EU-TURKEY ASSOCIATION IN THE CASE-LAW OF EUROPEAN COURT OF JUSTICE.

Publication of the book was financed by Turkish Economic Development Foundation. This book contains an in-depth and extensive analysis of association and free trade agreements concluded by the EU with third countries, and in particular of the EU-Turkey association law through the case-law of the European Court Justice. The author uses his rich experience of a Judge at the General Court of the European Union where he adjudicated many important cases between 2004 and 2013.

As far as the importance of the EU-Turkey association agreement (usually called Ankara Agreement) is concerned, it is the oldest and one of the most successful association agreements ever concluded by the EU. It is without doubt that the EU-Turkey association contributed to fascinating development of Turkish economy. Ankara Agreement together with its Protocols and decisions of the Council of Association generated impressive number of judgments of the Court of Justice and the General Court of the EU. It created a framework for an extensive association including the goals of attaining and development of the Customs Union, free movement of goods, labour, services and capital in the Internal Market. This extensive study conducted by Prof. dr. Vilenas Vadapalas, attorney at law and partner at the EUROLEX Law Firm, also presents particular interest in the context of modernisation of the EU-Turkey Customs Union, planned extension of association to areas of free trade of services and public procurement, as well as in respect to the series of new association and free trade agreements concluded by the EU with Canada, Japan, the UK, etc.

https://www.ikv.org.tr/images/files/ikv-vadapalas.pdf

23/11/2020

Atėjus antrajai COVID-19 bangai verslas, ypatingai tas, kurio vykdymui dėl naujojo koronaviruso plitimo buvo pritaikyti veiklos draudimai arba apribojimai, neabejotinai susidūrė su sunkumais vykdant ne tik sutartinius, tačiau ir mokestinius, įsipareigojimus.

Nuo Lietuvoje paskelbto karantino pradžios š.m. kovo 16 dieną, Valstybinė mokesčių inspekcija sudarė viešai skelbiamą „Juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ sąrašą (toliau – Sąrašas), kurio tikslas – padėti Lietuvos verslui išsaugoti likvidumą.

Verslams, nukentėjusiems nuo COVID-19 plitimo, yra tikslinga pasinaudoti valstybės teikiama pagalba mokestinių lengvatų pavidalu, ir teikti prašymą dėl įtraukimo į Sąrašą, kadangi įtraukimas į Sąrašą sudaro galimybes palengvinti verslo mokestinę naštą šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu:

- automatiškai į šį Sąrašą traukiami tik tie juridiniai asmenys, o taip pat fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą (toliau juos vadinsime mokesčių mokėtojais), kurių veiklos vykdymui karantino metu yra nustatyti draudimai/ apribojimai;

- mokesčių mokėtojai, kurie nėra įtraukti į šį Sąrašą automatiškai, iki 2020-12-31 gali teikti prašymą mokesčių administratoriui dėl jų pripažinimo patyrusiais neigiamą poveikį mokesčių mokėtojais;

- tokių mokesčių mokėtojų mokestinėms nepriemokoms, susidariusioms nuo 2020-03-16 iki 2020-12-31, nauji priverstinio išieškojimo veiksmai (pavyzdžiui, lėšų nuo atsiskaitomųjų sąskaitų, nurašymas, turto areštas) nepradedami iki pat 2021-02-28 (be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo);

- pagal atskirą mokesčių mokėtojo prašymą, pateiktą iki 2021-02-28, sustabdomas priverstinis skolų mokesčių inspekcijai išieškojimas iki 2021-02-28, jeigu mokesčių mokėtojai turėjo neįvykdytų mokestinių skolų, ir šių mokestinių skolų išieškojimo veiksmai jau buvo pradėti iki 2020-03-15;

- už laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2021-02-28 tokie mokesčių mokėtojai yra atleidžiami nuo šių delspinigių mokėjimo;

- laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2021-02-28 tokie mokesčių mokėtojai nebus laikomi skolingais valstybės ir savivaldybės biudžetams bei fondams;

- mokesčių inspekcija neįskaitys nepriemokos, susidariusios iki 2020-03-16, su turima mokesčių mokėtojo mokesčio permoka, jeigu iki 2020-12-31 mokesčių mokėtojas pateiks prašymą inspekcijai dėl mokestinės permokos grąžinimo;

- mokesčių mokėtojai iki 2021-02-28 gali teikti prašymus dėl naujų mokestinių paskolos sutarčių (toliau – MPS) sudarymo arba jau sudarytų MPS sąlygų dėl nepriemokų, susidariusių iki 2020-12-31, pakeitimo, privalomai neteikdami dokumentų, pagrindžiančių mokesčių mokėtojo finansinę būklę bei galimybes įvykdyti MPS ateityje, išskyrus atvejus, jeigu MPS sudaroma ilgesniam nei nustatyta terminui arba mokestinės prievolės suma viršija tam tikrą ribą;

- naujoms MPS visą mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo laikotarpį (tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2022-12-31) netaikomos mokestinės palūkanos; tuo atveju, kai yra keičiamos iki 2020-03-16 sudarytos MPS, palūkanos pagal šias MPS netaikomos iki 2020-12-31;

- tuo atveju, jeigu prašysite atidėti/ išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ne ilgesniam kaip iki 2022-12-31 laikotarpiui, mokesčių inspekcija nereikalaus pateikti užtikrinimo priemonių (įkeitimo, hipotekos, laidavimo ir kt.).

Minėta mokestinė pagalba, su tam tikromis išimtimis, aktuali taip pat ir gyventojams, nevykdantiems jokios veiklos (pavyzdžiui, jeigu fiziniam asmeniui skola susidarė dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio ir pan.). Tačiau reikia turėti omenyje, kad ši mokestinė pagalba teikiama tik iš įvairios veiklos atsirandančių mokesčių atžvilgiu ir nėra taikoma administracinėms baudoms, mokamoms į valstybės biudžetą.

09/10/2020

Advokatų kontoros EUROLEX advokatė Inga Abramavičiūtė, kartu su kolegomis vedė interaktyvius dviejų dienų trukmės mokymus pagal Mastrichto universiteto parengtą modulį, orientuotą į praktinius įgūdžius, reikalingus advokatams ikiteisminio tyrimo etape. Mokymų organizatorius - Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Interaktyvus mokymų modulis, kurio metu pagrindinis dėmesys skiriamas ne teisės normų turiniui, o konstruktyvaus bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžiams bei keitimuisi patirtimi šiuo metu sėkmingai taikomas Nyderlanduose, Belgijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Tikimės, kad itin efektyvus interaktyvus mokymų modulis sėkmingai įsitvirtins advokatų kvalifikacijos kėlimo mokymuose.

24/08/2020

04/08/2020

Advokatai ne tik rengia ieškinius ir sutartis, bet ir gerai leidžia laiką! Įtemptas petankės rungtynes laimėjo studentės iš Prancūzijos Audrey Holtz, atliekančios praktiką mūsų advokatų kontoroje ir advokato padėjėjos Erikos Minkevič komanda. Très bien!

29/07/2020

Nuo 2020-08-01 įsigalioja LR Darbo kodekso pakeitimai:

1. Darbdavys privalės tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, jeigu darbuotojas pateiks atitinkamą pažymą apie sveikatos būklę, o darbdavys neįrodys, kad darbas nuotoliniu būdu sukeltų nepagrįstai dideles sąnaudas.

2. Darbuotojui suteikta teisė nutraukti terminuotą darbo sutartį, sudarytą trumpesniam nei 1 mėn. laikotarpiui.

3. Darbdaviui suteikta teisė atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki 3 metų, nesant jo kaltės, kai darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju.

4. Keičiasi išeitinės išmokos dydžiai, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojui dėl sveikatos būklės negalint dirbti sulygto darbo: vietoje vieno mėnesio mokama dviejų mėnesių VDU, kai darbo sutartis trunka ilgiau nei vienerius metus.

5. Darbuotojui numatyta papildoma teisė prašyti nemokamų atostogų, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie darbuotojo sveikatos būklę, kuri patvirtina būtinybę suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dėl jo sveikatos būklės.

6. Suteikta galimybė pameistrystės sutartis sudaryti ir įmonėms, turinčioms iki 10 darbuotojų, įtvirtinta, kad tuomet, kai darbdaviui turint iki 10 darbuotojų, jis gali sudaryti 1 (vieną) pameistrystės darbo sutartį.

7. Darbo kodeksas papildomas nauju straipsniu, kuriame nurodomi kriterijai, kuriais remiantis įmonė gali būti įrašoma į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsigaliojus naujam straipsniui laikinojo įdarbinimo įmonių reikalavimus apibrėš ne Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o naujai priimtas straipsnis.

8. Darbdaviai, pas kuriuos vidutinis darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 10 darbuotojų, apie darbo pamainų grafikus turės pranešti ne vėliau kaip prieš 7 dienas (vietoje 5 darbo dienų);

9. Darbdaviui bus suteikta galimybė į darbuotojo vietą, kuriai užimti privalo būti skelbiamas konkursas, priimti darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgiau nei vieneriems metams.

28/07/2020

Airija ir Apple prieš Komisiją: 14 milijardų eurų byla.

http://www.teise.pro/index.php/2020/07/28/v-vadapalas-airija-ir-apple-pries-europos-komisija-143-mlrd-eur-byla/?fbclid=IwAR1J109cDUmJY6jqvv8iqdHlrQOb3npzw0ZxJ7WpA7OSRWBHSkimDsm1hu0

04/06/2020

SOLIDARI ATSAKOMYBĖ KONKURENCIJOS TEISĖJE

1) Solidarios atsakomybės pagrindai

Solidari atsakomybė konkurencijos teisėje pastaruoju metu tampa vis aktualesnė. Kapitalo koncentracijos ir laisvo judėjimo laikais teisiškai neapibrėžta solidari investuotojo atsakomybė gali reikšti, kad jis visa apimtimi atsakys už įmonės, į kurią užsienyje jis investavo didelį kapitalą, antikonkurencinius veiksmus net tada, kai jis šiems veiksmams neturėjo jokios įtakos, apie juos nežinojo ir negalėjo žinoti. Negali būti atsakomybės be kaltės. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims konkurencijos įstatymo pakeitimų ir papildymų projektą Nr. VIII-1099, bus neribotai išplėsti solidarios atsakomybės pagrindai ir subjektai. Įstatymas numatys ir teismai turės taikyti visiškai naujas taisykles, pagal kurias neapibrėžto ūkio subjektų junginio nariai kartu atsakys už bet kokius konkurencijos teisės pažeidimus, o tokio junginio baudos bus pradėtos skaičiuoti nuo visų narių „pasaulinių pajamų“.

Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir/ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala. Šis teisinis institutas yra labiausiai išvystytas civilinėje teisėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-02-10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016 nurodė, kad Civiliniame kodekse „įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).“ Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusiųjų asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.
Baudžiamosios ar administracinės teisinės atsakomybės institutams solidari atsakomybė nėra būdinga, kadangi tokiu atveju iš esmės eliminuojamas atsakomybės už teisės pažeidimus individualizavimas atskiriems subjektams (2015 m. birželio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-903-624/2015). Iš tikrųjų, solidari teisinė atsakomybė yra išimtis, o ne taisyklė. Todėl jai turi būti taikomos griežtai apibrėžtos sąlygos, pagrįstos individualios atsakomybės principu. Be to, atsakomybės prezumpcija yra logikos kategorija ir turi atitikti logikos taisyklėms. Teisinga išvada yra įmanoma tik esant teisingoms prielaidoms. Kaip taisyklė, solidarios baudos konkurencijos teisėje reiškia dideles baudas, galinčios siekti 10 % visų įmonių bendros apyvartos praėjusiais finansiniais metais rinkoje, susijusioje su bendru pažeidimu. Tokios didžiulės baudos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vertinamos kaip kvazi-baudžiamosios sankcijos, todėl pažeidėjams turi būti garantuojamos pagrindinės baudžiamojo proceso garantijos pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas solidarių baudų nenumato. Jų tiesiogiai nenumato ir pagrindiniai ES konkurencijos teisės šaltiniai - Sutarties dėl ES veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsniai ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003. Solidarių baudų už kartelius teisinis institutas kildinamas iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) gerai nusistovėjusios praktikos, taikant ES 101 straipsnį, draudžiantį kartelius, galinčius iškreipti konkurenciją ES vidaus rinkoje. Tuo tarpu ESTT praktikos, kuri leistų teigti, kad atsirado solidari atsakomybė už baudas, paskirtas už piktnaudžiavimą dominavimu, nėra.
Reikia skirti turtinę atsakomybę už žalą, padarytą konkurencijos teisės pažeidimu, iš vienos pusės, nuo administracinės atsakomybės pagal konkurencijos teisę, tai yra nuo baudų, kurias pagal šį įstatymą skiria Konkurencijos taryba – iš kitos. Konkurencijos įstatymo 45 str. 1 d. jau dabar numato, kad kai tokius pažeidimus, kaip karteliai ar piktnaudžiavimas dominavimu padaro keli ūkio subjektai, tokie bendrai pažeidimą padarę ūkio subjektai solidariai atsako už visą dėl pažeidimo padarytą žalą, išskyrus tam tikras šiame įstatyme numatytas išimtis. Ši dispozicija nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2014/104, kuri jau perkelta į Lietuvos teisę. ES valstybių narių pareigą nustatyti savo nacionalinėje teisėje solidarias baudas už antikonkurencinius susitarimus ir piktnaudžiavimą dominavimu, kurie gali paveikti prekybą tarp ES valstybių narių, numato naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1. Pagal šią direktyvą yra privaloma vadovautis atitinkama ESTT praktika. Direktyva turi būti perkelta į Lietuvos teisę iki 2021 m. vasario 4 d.
ESTT precedentiniame dėl solidarios atsakomybės už kartelį sprendime Akzo (C-97/08 P) paaiškino:
„Tuo ypatingu atveju, kai patronuojančiai bendrovei priklauso 100 % jos Bendrijos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, viena vertus, ši patronuojanti bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui (...), ir, kita vertus, egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši patronuojanti bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui (...).“

Tai, kad patronuojančiai bendrovei priklauso visas ar beveik visas patronuojamos (patronuojamų įmonių) kapitalas, leidžia daryti prielaidą, kad pirmoji jų daro lemiamą įtaką antrosios komercinei politikai ir kad pirmoji jų gali būti traukiama atsakomybėn kartu ir atskirai kartu su antrąja, tiesiogiai atlikusia antikonkurencinius veiksmus. Tokios patronuojanti ir patronuojamos įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, nors jos yra skirtingi juridiniai asmenys. Šioje struktūroje lemiamą įtaką dalyvavimui kartelyje daro „įmonė savininkė“. Čia tokio savininko lemiama ekonominė įtaka apsprendžia bendrą ar suderintą jo valdomų įmonių komercinę politiką net tada, kai ji virsta antikonkurenciniais veiksmais – kartelio organizavimu ar dalyvavimu jame derinant kainas, besidalinant rinkomis, klientais, slapta komercine informacija ar pan. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties (Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d.).

2) Už ką konkurencijos teisėje gali būti skiriamos solidarios baudos

Konkurencijos taryba 2019 m. rugsėjo 25d. nutarimu Nr. 1S-119 „Dėl UAB Būsto aplinka ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ kliudymo atlikti tyrimą“ solidariai paskyrė 1 074 416 Eur solidarią baudą už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti jų kopijas ir išrašus ir už kitus, nurodytus nutarime kliudymus. Konkurencijos taryba, skirdama šią baudą, pažymėjo, jog tai, kad tyrimas, dėl kurio buvo vykdomas patikrinimas, buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo laikyti šio pažeidimo nepavojingu.
Solidari atsakomybė gali būti taikoma tik už bendrus suderintus kelių subjektų kartelius ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. ESTT praktikoje, kuria įsakmiai reikalauja sekti Direktyva (ES) 2019/01, susiformavo jurisprudencija tik dėl solidarios atsakomybės už kartelius, galinčius paveikti prekybą tarp ES valstybių narių, tai yra už SESV 101 str. pažeidimus. Tačiau pagal keičiamas Konkurencijos įstatymo nuostatas tokia atsakomybė turėtų būti nustatyta ir už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi (SESV 102 str.).

Hipotetiškai dominuojanti rinkoje patronuojančioji įmonė kartu su patronuojamąją įmone gali atsakyti už bendrą piktnaudžiavimą kolektyvine padėtimi. Tačiau tai situacija, kai abi įmonės veikia toje pačioje rinkoje tarpusavyje suderintu būdu. Tokius suderintus veiksmus vis dėlto pakaktų reguliuoti antikonkurencinių susitarimų ar suderinto antikonkurencinio elgesio draudimo (Konkurencijos įstatymo 5 str. ir SESV 101 str.) pagalba. Priešingu atveju Konkurencijos tarybai tektų atlikti sudėtingus rinkos tyrimus, nes tokios „patronuojanti“ ir „patronuojamos“ įmonės dažnai veikia ir dominuoja skirtingose rinkose. Be to, piktnaudžiavimo dominavimu situacijose netaikomos pažeidimo prezumpcijos. Todėl Konkurencijos tarybai reikės įrodyti, kad kolektyvinis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi galėjo iškreipti konkurenciją konkrečioje rinkoje ar tokią konkurenciją jau iškreipė. Tuo tarpu karteliu atveju, kurie paprastai vien dėl savo pobūdžio (kainų derinimo tarp konkurentų ir t.t.) yra pakankamai žalingi konkurencijai ir galima preziumuoti, kad jų galimo poveikio tyrimas yra nereikalingas. Tačiau kaip būtų galima preziumuoti, kad kelios įmonės atsako solidariai už piktnaudžiavimą savo rinkos dalyse (duopolijos ar panašus kelių įmonių variantas)? Naujausiame išsamiame tyrime apie piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ES konkurencijos teisėje dominuojančios įmonės solidarios atsakomybės už baudos sumokėjimą pėdsakų nerasta (žr. Jorge Marcos Ramos. Firm Dominance in EU Competition Law: The Competitive Process and the Origins of Market Power. Wolters Kluwer, 2020).

Dar labiau nepriimtina išplėsti solidarią atsakomybę kitiems pažeidimams, visų pirmą - įmonių koncentracijos taisyklių pažeidimams, nes iki koncentracijos nėra jokios lemiamos kontrolės ar įtakos tarp koncentracijoje dalyvaujančių įmonių. Už nepraneštą, bet jau vykdomą koncentraciją, ir be siūlomų pakeitimų pagal galiojančią konkurencijos teisę yra baudžiamos įmonės, kurios turėjo apie planuojamą koncentraciją (susijungimą) pranešti Konkurencijos tarybai ar Europos Komisijai.

3) Kas solidariai atsako už konkurencijos teisės pažeidimus

Pagal bendrą taisyklę patronuojančioji įmonė atsako už patronuojamosios įmonės dalyvavimą kartelyje, kai patronuojančiajai įmonei priklauso visas arba beveik visas patronuojamosios įmonės kapitalas. Toks kapitalo turėjimas ir valdymas leidžia patronuojančiajai įmonei daryti lemiamą įtaką kontroliuojamai įmonei. Tuo tarpu esant paprastam kitos įmonės kapitalo daugumos paketui jį valdanti įmonė gali neturėti reikalingos balsų daugumos, kai skiriami patronuojamos bendrovės valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, generalinis direktorius, priimami kiti svarbiausi šios bendrovės veiklai sprendimai, taip pat ir jos neteisėti sprendimai. ES Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime byloje T‑419/14 The Goldman Sachs Group, Inc. prieš Europos Komisiją (50-52 p.) pažymėjo, kad jei patronuojančiajai bendrovei priklauso labai didelė kapitalo dalis ir dėl to - visos balsavimo teisės, susietos su jos dukterinės bendrovės akcijomis, šios patronuojančiosios bendrovės situacija yra analogiška vienintelio tos dukterinės bendrovės savininko situacijai, todėl patronuojančioji bendrovė gali lemti ekonominę ir komercinę dukterinės bendrovės strategiją. Faktinės lemiamos įtakos prezumpcija grindžiama prielaida, jog tai, kad patronuojančioji bendrovė turi visą ar beveik visą savo dukterinės bendrovės kapitalą, galima be papildomų įrodymų daryti išvadą, jog ši patronuojančioji bendrovė, neturėdama reikalo atsižvelgti į kitų akcininkų interesus, turi galią daryti lemiamą įtaką minėtai dukterinei bendrovei priimant strateginius ar kasdieninio valdymo sprendimus, o ši dėl savo elgesio rinkoje sprendžia ne savarankiškai, bet atsižvelgdama į šios patronuojančiosios bendrovės norus. Tai, kas pasakyta, visiškai galima taikyti tuo atveju, kai patronuojančioji bendrovė gali turėti visas balsavimo teises, susietas su jos dukterinės bendrovės akcijomis, nes ta patronuojančioji bendrovė turi galimybę visiškai kontroliuoti dukterinės bendrovės elgesį, o tretieji asmenys, visų pirma kiti akcininkai, iš principo negali tam prieštarauti. Žinoma, negalima atmesti to, kad tam tikrais atvejais smulkieji akcininkai, neturintys balsavimo teisių, susietų su dukterinės bendrovės akcijomis, tokios dukterinės bendrovės atžvilgiu gali turėti tam tikrų teisių, kurios prireikus taip pat leidžia daryti įtaką tos dukterinės bendrovės elgesiui. Vis dėlto tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis patronuojančioji bendrovė gali nesunkai paneigti faktinės lemiamos įtakos prezumpciją, pateikdama įrodymų, patvirtinančių, kad ji nelemia atitinkamos dukterinės bendrovės komercinės politikos rinkoje. Tam nereikia kurti specialių įstatymo normų.
Konkurencijos tarybos nuoroda į 2002 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Nr. T-9/99, HFB ir kiti prieš Europos Komisiją nieko nekeičia. HFB bylos fabula yra specifinė: vienas fizinis asmuo buvo daugelio įmonių, dalyvavusių kartelyje, kapitalo savininku (iš pradžių viso, vėliau per 90 proc.), o 10 proc. kapitalo perleido savo žmonai. Šis asmuo dėl savo ekonominės veiklos pagal SESV 101 (EBS 85) straipsnį pats galėjo būti laikomas „įmone“, nors byloje net ir tai nebuvo esminis elementas. Formaliu teisiniu požiūriu HFB savininko kontroliuojamų patronuojamų įmonių pažeidėjų grupėje būtų sunku rasti, kas iš tikrųjų yra „patronuojančioji įmonė“, atsakinga už „patronuojamųjų įmonių“ veiksmus. HFB bylos aplinkybės rodo, kad pagrindinis savininkas, savotiškas „patronas“, galėjo daryti ir darė lemiamą įtaką jo valdomų įmonių dalyvavimui kartelyje, todėl visos įmonės turėtų būti įpareigotos solidariai mokėti baudas (ar visų baudų bendrą sumą).

Naujas Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas turi remtis Direktyvos preambulėje nurodytu bendru ir aiškiu principu, „kad patronuojančioji įmonė yra atsakinga už vienos iš jos patronuojamųjų įmonių elgesį, kai patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamoji įmonė sudaro vieną ekonominį vienetą, ir skirti jai baudas“, o ne įvesti taip vadinamų „seserinių įmonių“ solidarią atsakomybę. Nei Seimo ekonomikos komitete Konkurencijos tarybos paminėtas izoliuotas EB Pirmos instancijos teismo sprendimas byloje T-9/99, HFB ir kiti prieš Europos Komisiją, nei vėlesnis ESTT sprendimas byloje C-407/08 P, Knauf Gips KG, neleidžia kurti įstatymo normų, numatančių neaiškią „seserinių įmonių“ solidarią atsakomybę (pastarojoje byloje Knauf šeimos nariai kontroliavo 22 Knauf grupės įmones).

„Seserinės įmonės“ sąvoka teisine prasme yra neapibrėžta, neaiški ir perteklinė. ESTT tik šių metų vasario 28 dieną gavo prejudicinį paklausimą ir užvedė naują bylą C-882/19, kurioje turės spręsti, ar iš viso galima panašių įmonių solidari atsakomybė:
„Ar ekonominio vieneto sąvoka turi būti išplečiama atsižvelgiant į ryšius grupės viduje, atsižvelgiant tik į kontrolės veiksnius, ar taip pat galima remtis kitais kriterijais, įskaitant tuo, kad patronuojamajai bendrovei pažeidimai galėjo būti naudingi?“

Belieka priminti, kad Direktyva 2019/1 turi būti perkelta į Lietuvos teisę iki 2021 m. vasario 4 d., todėl Konkurencijos taryba dar turėtų peržiūrėti savo inicijuotą projektą. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims naujus Konkurencijos įstatymo pakeitimus ir papildymus, teismai bus užkrauti prejudiciniais prašymais kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad jis išaiškintų, ar naujos Lietuvos teisės normos atitinka ES teisę. Konkurencijos tarybos teiginys, kad Direktyva (ES) 2019/1 yra minimalaus harmonizavimo direktyva dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo ES valstybėse narėse, yra abejotinas. Vienas pagrindinių ir tiesiogiai taikomų ES konkurencijos teisės šaltinių – Reglamentas (EB) 1/2003 – įsakmiai reikalauja, kad „siekiant įdiegti sistemą, kuri užtikrintų neiškraipytą konkurenciją bendrojoje rinkoje, Sutarties 81 ir 82 (dabar – 101 ir 102) straipsniai Bendrijoje turi būti taikomi veiksmingai ir vienodai.“

2020-06-04

Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas, advokatas
EUROLEX advokatų profesinė bendrija
Buvęs Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas

08/05/2020

KONKURENCIJOS TARYBOS PRIORITETAI PRAKTIKOJE


Pagal Konkurencijos įstatymą įmonės turi teisė reikalauti Konkurencijos tarybos tyrimo, kai pagrįstai įtaria, kad jų interesai yra pažeisti dėl šio įstatymo pažeidimų. Iš tikrųjų, antikonkurenciniai susitarimai - karteliai, taip pat piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, rinką iškreipianti įmonių koncentracija (susijungimas), valdžios įstaigų diskriminaciniai sprendimai ir kiti nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali ne tik iškreipti prekių ar paslaugų kainas, jų kokybę, pasiūlą, bet ir tiesiogiai pažeisti kitų rinkos dalyvių teises, juos stumti iš rinkos. Konkurencijos taryba, įstatymo įgaliota saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, tuo pačiu apsaugo sąžiningus rinkos dalyvius – įmones, kuriančias nacionalinį produktą, užtikrinančias darbo vietas ir pagrindines įplaukas į biudžetą. Įmonės ar piliečio teisė pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone įgaliotoje valstybės institucijoje yra viena pagrindinių.

Ar ši teisė reikalauti tyrimo šiandien yra reali ir veiksminga, kai galiojantis ir daugybę kartų keistas bei pildytas Konkurencijos įstatymas (24 ir 28 straipsniai) numato net 8 pagrindus, kai Konkurencijos taryba gali atsisakyti pradėti tyrimą ar jau vykdomą tyrimą nutraukti? Septyni pagrindai nustatyti pačiame įstatyme, pavyzdžiui, kai pažeidimas yra mažareikšmis ir nedarantis esminės žalos, arba jį tirti nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai, ar dėl jo jau priimtas sprendimas, suėjo senatis, pareiškėjas jam laiku nepateikė reikalingų duomenų ir kt. Tačiau vienas pagrindų, dėl kurio taryba gali atsisakyti tirti pareiškimą ar tyrimą nutraukti, atrodo neįprastas – tyrimą pradėti gali būti atsisakyta, kai įmonės pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Įstatymas leidžia pačiai šiai administracinei institucijai nustatyti ir skelbti savo tyrimo prioritetus, o taip pat spręsti, ar rinkos dalyvio reikalaujamas tyrimas juos atitiks. Papildomai reikia paminėti, kad taryba gali nutraukti tyrimą, įpareigojusi pažeidėją nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir tuo pašalinti konkurencijos trukdžius. Be to, Konkurencijos taryba savo 2016 m. nutarimu patvirtino Reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos. Viso to, atrodytų, užtektų apsaugoti Konkurencijos tarybą, kurios tyrimai dažnai yra sudėtingi ir reikalauja daug imlaus darbo, nuo nereikšmingų ar nesąžiningų konkurentų nepagrįstų skundų tyrimų.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo, kuris sprendžia bylas dėl Europos Komisijos (EK) sprendimų dėl ES konkurencijos teisės pažeidimų, praktikoje tokio pobūdžio konkurencijos bylų tyrimo prioritetai yra nežinomi. Pagal reglamentus, skirtus konkurencijos ES vidaus rinkoje priežiūrai, Komisija tik keliais atvejais gali atsisakyti nagrinėti skundą. Įmonė, ar kitas asmuo turi aiškiai nurodyti aplinkybės, liudijančios, jog jis yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo dėl įtariamo kartelio, piktnaudžiavimo dominuojančia pažeidimo, dėl padėtimi, koncentracijos ar valstybės pagalbos galimai iškreipiančios konkurenciją ES vidaus rinkoje. Tikėtinas konkurencijos trikdymas turi būti tokio masto, kad pateisintų šios Europos Sąjungos institucijos įsikišimą – turi būti taip vadinamas pakankamas ES interesas (angl. - sufficient EU interest) bylą tirti Komisijoje. Komisija turi diskreciją (vertinimo laisvę), ar pažeidimas turi šį ES interesų požymį. Priešingu atveju pažeidimą turėtų tirti nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija. Komisija taip pat gali atsisakyti nagrinėti skundą tuo pagrindu, kad valstybės narės konkurencijos institucija jau nagrinėja ar nagrinėjo šią bylą. Per mano, kaip ES Bendrojo Teismo teisėjo, praktikos metus man teko nagrinėti bylas, kuriose įmonės skųsdavo Komisijos sprendimus atsisakyti nagrinėti ar nagrinėti iš esmės jų skundus. Pažeidimo mastas paprastai leisdavo nustatyti, ar byloje yra šis ES intereso požymis, kuriam esant Komisija negalėjo atsisakyti tirti bylą.

Nagrinėjant konkurencijos bylas ES Bendrajame Teisme taip pat teko spręsti, ar Europos Komisijos galėjo atiduoti pirmenybę kokių nors bylų tyrimams, dėl ko kitose bylose procedūra pernelyg užtrukdavo. Per tą laiką Komisijos praktikoje taikomų baudų dydžiai galėjo ženkliai išaugti. Atsakymas paprastas – Komisija laisva spręsti kokios bylos nagrinėjimui teikti prioritetą, tačiau tai nepateisina pernelyg ilgos tyrimo procedūros. Olandijos alaus gamintojų kartelio bylose Heineken ir Bavaria, kuriose buvau teisėju pranešėju, Bendrasis Teismas, pavyzdžiui, nustatė, kad nuo patikrinimų šiose įmonėse iki kaltinimų joms pareiškimo praėjo 65 mėnesiai. Dėl to Teismas nusprendė sumažinti Komisijos paskirtas baudas – Heineken grupės įmonėms nuo beveik 219 iki 198 mln. eurų, o Bavaria įmonei nuo beveik 23 iki 21 mln. eurų. Kitas prioritetų pavyzdys – Komisija 2009 metais atliko tyrimą ES farmacijos pramonėje. Ištyrusi padėtį šiame ES ekonomikos sektoriuje, ji nutarė, kad jos ypatingas prioritetas 2009-2017 metų laikotarpiu yra kontrolė, nukreipta prieš kartelius, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir rinką iškreipiančią farmacijos įmonių koncentraciją visose ES valstybėse.

Konkurencijos taryba dar 2012 metais patvirtino savo Veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašą. Atrodo, kad šios įstaigos prioriteto sąvoka talpina viską, dėl ko ji yra įsteigta ir turi veikti, tai yra „atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę“. Pačios tarybos patvirtinti trys principai, kuriais ji turi vadovautis, spręsdama, ar įmonės skundą reikia nagrinėti, palieka šiai įstaigai iš esmės neapibrėžtą vertinimo laisvę. Todėl įmonė, spręsdama, ar reikalauti tyrimo, lieka netikra, ar jos reikalavimas ištirti kito rinkos dalyvio nesąžiningos konkurencijos veiksmus iš tikrųjų turės „įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei“, tyrimo „strateginei reikšmei“ ir šios valstybės įstaigos „racionaliam išteklių naudojimui“. Lygiai taip pat įmonei iki galo bus neaišku, ar jos pažeisti interesai atitinka vienuolikai situacijų, kurios pagal šį aprašą „paprastai“ turi patekti į Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus. Šių situacijų sąrašas yra neišsamus. Teisininkas, konsultuojantis, pavyzdžiui, nukentėjusią nuo kartelio ar diskriminacinio valdžios sprendimo tiksliai atsakyti, ar toks pažeidimas „paprastai“ atitinka hipotetinėms sąvokoms, kai „tiesiogiai apribojamos ūkio subjektų galimybės veikti atitinkamoje rinkoje ją uždarant, stumiant iš jos ar ją pasidalinant“, ar reikalaujamas tyrimas realiai atitiks „konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti“, „tyrimui atlikti reikalingą laiką, o taip pat būtinus bei turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius,“ „ar dėl tyrimui atlikti reikalingų Konkurencijos tarybos išteklių dydžio nebus pakenkta kitiems tyrimams ir Konkurencijos tarybos strateginiuose planuose numatytų uždavinių vykdymui.“

Lietuvos teismai tiesiogiai taikė Konkurencijos tarybos aprašą ir neabejojo, ar teisėtumo reikalavimui atitinka Konkurencijos įstatymo numatyta šios institucijos teisė nustatyti prioritetą tirti vieną ar kitą bylą ar ją nutraukti. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 kovo 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-926-189/2014 atspindi tokią dabar jau nusistovėjusią praktiką: "Nė vienas iš principų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Konkurencijos tarybos sprendimui dėl konkretaus tyrimo atlikimo, tačiau Konkurencijos tarybai gali pakakti įvertinti tyrimą pagal vieną iš principų, kad galėtų priimti sprendimą dėl tyrimo atlikimo tikslingumo ar apimties (5 p.). Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba tyrimą atlikti atsisakė vadovaudamasi strateginės reikšmės principu (Aprašo 8.2 p.).“

Ar tyrimo strateginę reikšmę gali apibrėžti ir tuo pagrindu konkrečioje byloje nustatyti pati tyrimą atliekanti administracinė institucija?

Atsisakymą pradėti tyrimą ar jį nutraukti galima apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-17 d. nutartyje administracinėje byloje A-822-1556-13 pakartojo aprašo nuostatą, „jog Konkurencijos tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka jos Veiklos prioriteto, nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto sprendimai ar kitokie veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimų (Aprašo 6 p.). Toks nutarimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą.“
Tačiau ar verta bylinėtis dėl patirtos žalos atlyginimo, kai administracinių teismų sprendimai patvirtina Konkurencijos tarybos poziciją, jog galimai įvykdytas kartelis ar kitokie nesąžiningos konkurencijos veiksmai neverti jos tyrimo? Kaip nukentėjusi įmonė pati surinks pažeidimą ir žalą patvirtinančius įrodymus?

Prioritetų vertinimo laisvės suteikimas Tarybai yra mažų mažiausiai perteklinis, nes pagal galiojantį Konkurencijos įstatymą pakanka teisinių pagrindų tam, kad ji galėtų išvengti sudėtingų tyrimų dėl nereikšmingų pažeidimų ar konkurentų piktnaudžiavimo skundo teise. Pavyzdžiui, Taryba gali pagrįstai atsisakyti pradėti tyrimą ar jį nutraukti kai „pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams“, „nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą“ ir t.t. Taryba taip pat gali nutraukti tyrimą nustatydama įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Be to, Taryba patvirtino Reikalavimus ir sąlygas susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmės įtakos negali itin riboti konkurencijos.

Leidimas remtis neapibrėžtais prioritetais gali sukurti sunkiai paaiškinamas situacijas. Pavyzdžiui, kai įtariamas pažeidimas nėra mažareikšmis ir gali daryti žalą konkurencijai rinkoje ir yra duomenų, kurie leistų įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimą, formaliai Konkurencijos taryba gali atsisakyti jį tirti ar tyrimą nutraukti „strateginės reikšmės“ ar „racionalaus išteklių naudojimo“. Atrodo, kad nėra formalių kliūčių atsisakyti tirti įmonių susijungimą (koncentraciją), galinčią iškreipti konkurenciją net tada, kai apie ją nebuvo pranešta (notifikuota) Tarybai. Jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos ir jų bendrųjų pajamų suma yra didesnė nei 20 mln. eurų ir bent dviejų iš jų bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais metais yra didesnės negu 2 mln. eurų, tokia koncentracija gali iškreipti konkurenciją visoje Lietuvos rinkoje ir apie ją būtina pranešti. Priešingu atveju tokia jau pradėta vykdyti ar įvykdyta koncentracija yra neteisėta prima facie ir turi būti nutraukta. Jokie Aprašo 8 p. aprašyti prioriteto taikymo principai čia nebeturėtų teisinės prasmės ir yra nepriimtini.

Pagal įstatymą Taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per 5 mėnesius. Motyvuotu nutarimu tyrimas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Gero administravimo principas neleidžia pateisinti nutarimų nutraukti tyrimą dėl prioriteto nebuvimo po to, kai jau buvo pratęstas bendras 5 mėnesių terminas tyrimui pabaigti. 5 mėnesių termino pakanka nustatyti, ar pradėtas tyrimas atitinka Tarybos prioritetams. Tačiau, pavyzdžiui, Taryba savo 2014 m. birželio 19 d. Nr. 1S-93/2014 nutarimu nesant tyrimo prioriteto nutraukė tyrimą, pradėtą 2009 m. balandžio 2 d. įtariant Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 102 straipsnio pažeidimų (piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, galintis paveikti ES valstybių narių tarpusavio prekybą) pažeidimus. 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos nutarimas Nr. 1S-63/2016 dėl tyrimo, pradėto 2014 m. kovo 26 d., nutraukimo nustačius, jog nėra tyrimo prioriteto. Tyrimas buvo pradėtas dėl įtariamų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (kartelis), 9 straipsnio 2 dalies (nepranešta koncentracija), 10 straipsnio 1 dalies (nepraneštos koncentracijos įgyvendinimas) ir SESV 101 straipsnio (kartelis, galintis paveikti ES valstybių narių tarpusavio prekybą) pažeidimų.

Jokie prioritetai neleidžia atsisakyti pradėti tyrimą ar jį nutraukti dėl prioriteto nebuvimo, kai yra duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, jog galėjo būti sudarytas kartelis ar piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi ir tai gali paveikti ES valstybių narių tarpusavio prekybą.

Lietuvoje dar 2012 metais nustatyti platūs ir neapibrėžti nacionalinės konkurencijos institucijos prioritetai bandomi pateisinti Direktyva (ES) 2019/1, kuria siekiama įgalinti veiksmingai veikti valstybių narių konkurencijos institucijas užtikrinant tinkamą ES vidaus rinkos veikimą (taip vadinama „ECN+ direktyva“). Direktyva turi būti perkelta į ES valstybių narių nacionalinę teisę ne vėliau kaip nuo 2021 m. vasario 4 d. Pagal ją nacionalinės konkurencijos institucijos turi įgaliojimus nustatyti SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo užduočių vykdymo prioritetus ir atmesti tam tikrus skundus dėl būtinumo užtikrinti šiuos prioritetus. Konkurencijos institucijų prioritetai, kurie minimi tik jos preambulėje, turi kitą paskirtį ir turinį, negu Lietuvoje nustatytas prioritetas. Direktyva skelbia, kad „nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija (ES) vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui.“ Jei konkurencijos priežiūros institucijos pajėgumai ir ištekliai nesuteiktų pakankamai galimybių tirti šiuos sunkiausius pažeidimus, reikalaujančius didžiausių išteklių ir pastangų, tuo pat metu įpareigojant tirti visus, įskaitant mažareikšmius ir nedarančius esminės žalos pažeidimus, tai galėtų susilpninti konkurencijos ES vidaus rinkoje kontrolę. Pagal šią direktyvą ES valstybės narės „bent užtikrina, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų pakankamą skaičių kvalifikuotų darbuotojų ir pakankamai finansinių, techninių ir technologinių išteklių, kurie yra būtini, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus, susijusius su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu“. Šių straipsnių reikalavimų pažeidimu taip pat laikomi karteliai ar piktnaudžiavimas dominavimu, apimantys visą vienos ES valstybės nacionalinę rinką. Prioritetai, teikiami SESV 101 ir 102 str. pažeidimų tyrimui leidžia reikalui esant atsisakyti tirti kitus mažiau reikšmingus pažeidimus, apsiribojančius nacionaline rinka. Tokių pažeidimų kategorijas paliekama nustatyti nacionalinėje teisėje.

Konkurencijos tarybos nustatytas jos veiklos prioritetas, taikomas šios institucijos nuožiūra, negali riboti įmonių teisės reikalauti Konkurencijos tarybos tyrimo, kai įmonės pagrįstai įtaria, kad jų interesai yra pažeisti dėl konkurencijos teisės pažeidimų.

Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas, advokatas.
Advokatų profesinė bendrija EUROLEX
Buvęs ES Bendrojo Teismo teisėjas

© Vilenas Vadapalas 2020