What are the opening hours?

Monday 08:00 - 17:00 Tuesday 08:00 - 17:00 Wednesday 08:00 - 17:00 Thursday 08:00 - 17:00 Friday 08:00 - 17:00

Advokatas Arūnas Šidlauskas

Home
Lithuania
Vilnius
Advokatas Arūnas Šidlauskas

Directions Website

Virš 25 metų konsultuoju įmones mokesčių ir bendrovių reorganizavimo/atskyrimo klausimais. Atstovauju mokestiniuose ginčuose. Tax lawyer.

Division, split up, merger, share swap of the companies Esu Arūnas Šidlauskas, LawHouse vadovaujantis partneris. Klientus konsultuoju mokesčių, darbo ir bendrovių teisės klausimais. Visgi didžiausia patirtis, siekianti virš 20 metų nuolatinės praktikos, yra mokesčių srityje. Siekiu visada būti sąžiningas klientui ir laikytis duoto žodžio. Vengiu įvelti klientą į ginčus su kontrahentu, nes žinau, kad tikrasis laimėjimas yra tada, kai laimi abi pusės.

03/09/2026

Patalpų nuomos mokestis: PVM įskaičiuotas į kainą ar mokamas „ant viršaus“

Norvegijoje registruota įmonė, PVM mokėtoja Norvegijoje (bet ne Lietuvoje), išsinuomojo administracines patalpas Lietuvoje. Sutartyje nustatyta nuomos kaina buvo 2000 Eur be PVM. Nuomotojas metus laiko teikė Norvegijos įmonei sąskaitas be PVM, bet nuo šių metų liepos 1 d. pradėjo papildomai taikyti nuomos kainai ir PVM.

Tarp šalių kilo ginčas.

Pagal PVM įstatymą, negyvenamosios patalpos nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma PVM neapmokestinama. Tačiau apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už tokią nuomą skaičiuoti PVM, jeigu nekilnojamasis daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, jeigu nuomininkas yra PVM mokėtojas kitoje šalyje.

Mūsų manymu, pats pasirinkimas taikyti PVM yra mokestinio režimo pasirinkimo procedūra, tačiau juo savaime nėra pakeičiamos anksčiau sudarytam sandoriui taikomos sąlygos. Todėl vien nuomotojo sprendimo pasirinkti ir VMI deklaruoti nuomos apmokestinimą PVM nepakanka tam, kad pagal jau galiojančią nuomos sutartį nuomininkui atsirastų pareiga papildomai prie sutartos nuomos kainos mokėti PVM. Norint pakeisti konkrečiai šiam nuomos santykiui taikomas PVM apmokestinimo sąlygas turi būti susitarta su nuomininku. Civilinis kodeksas neleidžia vienašališkai keisti sutarties nuostatų, o ankstesnis nuomotojo elgesys rodo, kad šalys susitarė nuomos mokesčiui netaikyti PVM.

Be to, ESTT savo praktikoje teigia, kad VM tikslais sandorio vertė (arba apmokestinamoji vertė) yra reali atlygio suma, kurią faktiškai gavo arba turi gauti prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas. Vadinasi, jei šalys susitarė dėl kainos be jokios nuorodos į PVM, o viena šalis vėliau privalo sumokėti PVM (pvz., mokesčių administratorius nustato, kad veikla buvo apmokestinama), faktiškai gauta suma turi būti laikoma kaina, kurioje PVM jau yra įskaičiuotas.

06/08/2026

Teisingumo teismas pasisakė dėl įmonės vadovo solidarios atsakomybės už įmonės mokestines prievoles

Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą byloje, kuri susijusi su įmonių vadovų solidaria atsakomybe už įmonės nesumokėtą PVM. Pagal Liuksemburgo teisę, direktoriai, valdytojai ir visi už kasdienį valdymą atsakingi de jure ar de facto vadovai asmeniškai ir solidariai atsako už mokėtino PVM sumokėjimą, kai dėl neteisėto jiems tenkančių teisinių pareigų neatlikimo neįvykdomos jų valdomiems PVM mokėtojams nustatytos teisinės prievolės arba nesumokamas iš jų valdomų finansinių išteklių mokėtinas PVM.

Tačiau problema kilo dėl to, kad pagal Liuksemburgo teisės aktus, asmuo, kuriam pateiktas raginimas atlyginti žalą, negali asmeniškai apskųsti šio pranešimo apie mokėtiną mokestį, o minėto pranešimo pobūdis užkerta kelią tam, kad šis asmuo, pateikdamas ieškinį, galėtų netiesiogiai ginčyti, be kita ko, PVM bazę ir apmokestinamosios bendrovės, už kurią jis laikomas solidariai atsakingu, mokestinės skolos sumą.

Tokių bylų, kai VMI kreipiasi į teismą dėl įmonės nesumokėtų mokesčių išieškojimo iš jos vadovo, yra ir Lietuvoje. Estijoje tokia praktika taikoma jau arti dešimt metų.

Byloje ESTT konstatavo, kad solidarios atsakomybės mechanizmas yra susijęs su teisinių pareigų PVM srityje neįvykdymu. Iš tiesų jis leidžia nacionaliniam mokesčių administratoriui iš direktorių, valdytojų ir visų de jure ar de facto vadovų, vykdančių ar vykdžiusių kasdienį šio juridinio asmens valdymą, išieškoti apmokestinamojo juridinio asmens mokėtiną PVM. Tokia sistema turi užtikrinti žalos, kurią mokesčių administratorius patyrė dėl šios bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi.

Tačiau ESTT pažymėjo, kad vadovas turi turėti galimybę:
1) kreiptis į teismą ir šiuo tikslu išnagrinėti visus teisės ar fakto klausimus, reikšmingus jo nagrinėjamai bylai išspręsti;
2) susipažinti ne tik su dėl jo priimto sprendimo motyvais, bet ir su visais byloje esančiais įrodymais, kuriais rėmėsi mokesčių administratorius, kad galėtų veiksmingai dėl jų pareikšti nuomonę.
3)
ESTT nurodė, kad iš asmens negali būti faktiškai visiškai atimama teisė naudingai ir veiksmingai ginčyti mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį vertinimą, nes toks atėmimas pažeistų pačią šio asmens teisės į gynybą esmę. Todėl grįsdamas savo ieškinį, vadovas turi turėti galimybę ginčyti nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį vertinimą, kuriais rėmėsi institucija, nustatydama jo solidariąją atsakomybę, įskaitant susijusius su nesumokėto PVM baze ir suma, už kurią šis asmuo yra raginamas atsakyti, su sąlyga, kad šios nustatytos aplinkybės ir vertinimas yra naudingos jo gynybai, taip pat galimus šio asmens pagrindinių teisių pažeidimus, padarytus per apmokestinimo procedūrą.

03/08/2026

Komandiruočių pasikeitimai nuo 2026-10-01

Dabartinis reguliavimas: dienpinigiai apskaičiuojami pagal nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte.

Kas keičiasi: dienpinigiai apskaičiuojami pagal nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai nustatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra, o komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, – vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte.
Tai reiškia, kad nebelieka reikalavimo dėl objektyvių kriterijų dienpinigių mažinimui nustatymo kolektyvine sutartimi. Įmonės vidaus norminiais aktais galima mažinti dienpinigių dydį tik tuo atveju, jeigu komandiruotės trukmė ne trumpesnė nei 7 dienos.

Dabartinis reguliavimas: vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte negali būti nustatomi mažesni kaip 50 procentų nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.

Kas keičiasi: vietiniame norminiame arba vidaus administravimą reglamentuojančiame teisės akte, jeigu komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, negali būti nustatomi mažesni kaip 65 procentų nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių dienpinigių dydžiai.
Tai reiškia, kad įmonės vidaus dokumentais dienpinigius galima mažinti tik tuomet, jeigu komandiruotė trunka ne trumpiau kaip 7 dienas, ir sumažinti galima ne mažiau kaip iki 65 procentų nustatytos normos.

Dabar ir po 2026-10-01 išlieka reikalavimas kolektyvine sutartimi nustatyti ne mažesnius kaip 50 procentų nustatytų dienpinigių dydžius.

Kiti pakeitimai

Darbuotojai su nustatytais dydžiais, jeigu jie mažesni už nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, raštu supažindinami iki komandiruotės pradžios, o nustatyti dydžiai galioja iki atitinkamos komandiruotės pabaigos.

Kai komandiruotės pirma ir (arba) paskutinė dienos trunka trumpiau negu 4 valandas, už šias dienas mokami dienpinigiai, apskaičiuoti taikant 20 procentų nustatytų dydžių. Į komandiruotės laiką įeina kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas.

1 dienos trukmės komandiruotė Lietuvoje

Nuo 2026-10-01, kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos teritorijoje, dienpinigiai mokami, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu 1 komandiruotės dieną. Tai reiškia, kad neapmokestinami dienpinigiai negali būti mokami, jei komandiruotė trunka vieną dieną.

Įmonės jau dabar kelia klausimus, kaip bus vertinama, jeigu darbuotojui bus forminama, pvz., 5 dienų komandiruotė Lietuvoje, tačiau jis kiekvieną dieną grįš nakvoti į nuolatinę gyvenamąją/darbo vietą. Neabejotinai, kad VMI tokias situacijas vertins per piktnaudžiavimo teise ar mokesčių vengimo prizmę, pvz., jeigu darbuotojui iki 2026-10-01 buvo forminamos 1 dienos komandiruotės, o po to komandiruotės iš karto tapo ilgalaikėmis, iš ekonominių/verslo priežasčių bus sudėtinga pagrįsti tokį pasikeitimą.

Iki šiol galioja palanki Pelno mokesčio įstatymo komentaro nuostata, nustatanti, kad ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriami dienpinigiai apskaičiuojami atsižvelgiant į komandiruotės trukmę. Todėl ir tais atvejais, kai komandiruotės įsakyme nurodoma, kad komandiruotė Lietuvoje trunka, pavyzdžiui 3 dienas, tačiau darbuotojas iš komandiruotės kasdien grįžta (į komandiruotės vietą kiekvieną dieną nuvežamas ir parvežamas įmonės transportu (arba vyksta asmeniniu transportu), tai tokia komandiruotė laikoma 3 dienų komandiruote (dienpinigiai skaičiuojami ir mokami už 3 komandiruotės dienas).
Tačiau reikia atminti, kad tokia įstatymo interpretacija galiojo iki 2026-10-01. Ar tokia VMI pozicija išliks ir po šios datos, lieka atviras klausimas.

28/05/2026

Vykdėte veiklą užsienyje. Ar apmokestinote turto perkėlimą

Nuo 2020 m. galioja nuostata, kad Lietuvos bendrovės, vykdančios veiklą ir užsienyje, turi skaičiuoti pelno mokestį, taikydamos turto perkėlimo taisykles. Tema iki šiol aktuali, nes įmonės kreipia nepakankamai dėmesio šiai temai ir praleidžia kai kuriuos niuansus.

Turto perkėlimo esmė, - kad turi būti apmokestinamas pelno mokesčiu Lietuvos įmonės į užsienį perkelto turto ekonominės vertės prieaugis: perkelto turto tikroji rinkos kaina perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. Įstatymas leidžia taip apskaičiuotas pajamas į mokesčių bazę įtraukti lygiomis dalimis per 5 metus, skaičiuojamus nuo turto perkėlimo pradžios, priklausomai nuo valstybės, į kurią turtas perkeliamas arba į mokesčių bazę įtraukti visas pajamas iš turto perkėlimo tą mokestinį laikotarpį, kai įvyko turto perkėlimo momentas.

Turto perkėlimo atvejai, iš esmės, visada susijęs su užsienio elementu ir turto savininko nesikeitimu. Be to, turtas nebūtinai turi būti perkeliamas į užsienį fiziškai, - pakanka to, kad turtas priskirtas Lietuvos įmonės veiklai užsienyje:

1) turtas perkeliamas iš Lietuvos įmonės į jos nuolatinę buveinę ar filialą užsienyje, pvz., išvežama įranga, staklės, kranai;
2) intelektinė nuosavybė perduodama užsienio padaliniui arba suteikiama atlygintinai ar neatlygintinai naudoti;
3) Lietuvos bendrovės akcijos ar turtas įnešami į užsienio įmonės įstatinį kapitalą;
4) turtas yra Lietuvoje, pvz., serveriai, bet juos savo veikloje naudoja užsienyje esantis padalinys;
5) užsienio bendrovei perleidžiami Lietuvos įmonės klientai ar kitoks know-how, kurių dėka uždirbamos pajamos.

Turto perkėlimu taip pat gali būti laikomi ir atskiri atvejai, kai turtas perleidžiamas užsienio įmonei, t. y. pasikeičia turto savininkas, pvz., įmonės prijungiamos prie užsienio įmonių. Perkeliamas turtas gali būti tiek materialus, tiek ir nematerialus ar finansinis.

Turto perkėlimo išimtys:
👉 kai turtas perkeliamas trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui;
👉 kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas (avansas);
👉 siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.

Perkeliant turtą gali tekti susimokėti ir PVM, nes turto pervežimas į kitą valstybę narę PVM tikslais gali būti vertinamas kaip turto pervežimas į kitą valstybę narę verslo tikslais ir apmokestinamas PVM. O grąžinant turtą atgal į Lietuvą, vėl gali būti apmokestinamas turto ekonominės vertės prieaugis pagal užsienio valstybės mokesčių įstartymus.

26/05/2026

Ar jūsų šeimos išlaidos neviršija oficialių pajamų

Vis dar nemažai mokestinių ginčų kyla dėl nedeklaruotų fizinio asmens pajamų, t.y. kai mokesčių mokėtojas, VM duomenimis, išleidžia daugiau negu oficialiai uždirba.

VMI turi prieigą ar gauna duomenis iš visų įmanomų valstybinių registrų, bankų, įmonių, organizacijų ir tam tikrais atvejais – iš kitų fizinių asmenų. Todėl nesunkiai gali paskaičiuoti fizinių asmenų pajamas. Šeimos išlaidoms nustatyti vėlgi remiamasi bankų sąskaitų informacija, Valstybės duomenų agentūros teikiamu vidutiniu šeimos išlaidų paskaičiavimu ir kitais šaltiniais.

Todėl tokiu atveju mokesčių administratorius taiko Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d., kur numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Nesant dokumentų, kurie pagrįstų mokesčių mokėtojo pajamas, priskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, delspinigiai ir baudos. Be to, reikia pažymėti, kad patikrinimas dažniausiai apima kelis mokestinius laikotarpius, kas reiškia, kad mokesčių ir su jais susijusių sankcijų sumos žymiai didėja.

14/04/2026

Esate įmonės akcininkais ir norite atsidalinti įmonės turtą su mažiausiomis mokestinėmis pasekmėmis. Yra būdas

Mes gan dažnai susiduria su situacijomis, kai vienoje bendrovėje yra keli akcininkai, fiziniai asmenys, kurie nebemato ateities veikiant bendrai kartu ir norėtų atsidalinti iš bendrovės.

Tačiau dažniausiai atsidalinimo galimybes stabdo mokestinės pasekmės: iš turto pardavimo gali atsirasti pelno mokestis, PVM arba atsidalinimas gali būti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) objektu.

Tačiau Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) numato vieną iš reorganizavimo būdų, kurio metu akcininkai gali išdalinti turtą į atskiras įmones ir perduoti tokių įmonių akcijų valdymą konkrečiam akcininkui. Atlikus tokį reorganizavimą, iki reorganizavimo veikusi bendrovė ir toliau tęsia veiklą su jai priskirtu akcininku, tuo tarpu reorganizavimo metu įsteigtos naujos bendrovės perima dalį veikusios bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Atlikus reorganizavimą, kiekvienas iš buvusių akcininkų tampa vieninteliu naujai įsteigtų ir tęsiančių veiklą bendrovių akcininku.

Pagal PMĮ 42 str. 1 d., kai PMĮ 41 str. nustatytais atvejais vieneto dalyviai už turimas šio vieneto akcijas mainais gauna kito vieneto akcijų, tai turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių, mainais gavusių naujas akcijas, pajamomis.

Pagal GPM įstatymo 2 str. 14 d. 8 p., pajamomis nelaikoma PMĮ 41 str. 2 d. nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidaręs turto vertės skirtumas, kai bendrovės dalyvių turimos akcijos mainomos keičiant į kitos bendrovės akcijas, išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais.

30/03/2026

Importavote į JAV. Galimybė susigrąžinti lėšas už JAV sumokėtus muitus

2026 m. vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad JAV prezidentas D. Trump neturėjo įgaliojimų nustatyti muitų remdamasis IEEPA įstatymu. Šis sprendimas panaikina anksčiau taikytus tarifus, o tai atveria kelią maždaug 166 mlrd. JAV dolerių grąžinimui pagal daugiau nei 53 mln. muitų metu galiojusių muitinės deklaracijų.

JAV Muitinės ir sienos apsaugos tarnyba (CBP) buvo įpareigota sukurti specializuotą administracinę sistemą CAPE, per kurią bus masiniu būdu apdorojami ir išmokamos grąžinamosios išmokos. Kadangi sistemą planuojama atidaryti 2026 m. balandžio viduryje, importuotojams, sieksiantiems sėkmingai susigrąžinti lėšas, patariame atlikti šiuos veiksmus:

➡️ Duomenų susisteminimas: surinkite informaciją apie įvežimus, įvertinkite galimas grąžintinas sumas ir patikrinkite terminus apsaugos priemonėms taikyti.
➡️ Statuso patvirtinimas: įsitikinkite, ar turite oficialaus registruoto importuotojo statusą bei užtikrinkite, kad oficialaus importuotojo vardu veiktų tinkamai įgaliotas asmuo.
➡️ Techninis pasiruošimas: parenkite ACE (Automatizuotos komercinės aplinkos) portalą, per kurį teiksite paraiškas.
➡️ Finansinė registracija: užsiregistruokite ACH (Automatinio kliringo namų) sistemoje elektroniniams mokėjimams gauti, nes tai yra būtina sąlyga, jog grąžinimai būtų patvirtinti.

10/03/2026

Vokietijos VMI masiškai tikrina ten dirbančias Lietuvos įmones

Vokietijos mokesčių administratorius paskutiniu metu didelį dėmesį skiria Lietuvos įmonių, vykdančių veiklą Vokietijoje, veiklos patikrai

Keletas pagrindinių momentų:

➡️ Pagrinde nukenčia laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios GPM mokėjo Lietuvoje, o ne Vokietijoje. Laikinojo įdarbinimo atveju Lietuvos įmonės GPM Vokietijoje turėtų mokėti nuo pirmos dienos.

➡️ Nukentėjo ir tos Lietuvos įmonės, kurios vykdydamos statybos darbus Vokietijoje tęstinį laikotarpį, neregistravo ten nuolatinės buveinės.

➡️ Nors pagal Lietuvos GPM įstatymą VMI gali grąžinti sumokėtą GPM tik kai turi įrodymus apie išmokėtas darbo užmokesčio sumas ir Vokietijoje sumokėtus mokesčius, tačiau Lietuvos VMI tam tikrais atvejais žiūri geranoriškai ir grąžina neteisingai sumokėtą GPM neturint tokių įrodymų.

➡️ Vokietijos VMI gana greitai atlieka patikrinimą, priskaičiuoja mokesčius ir perduoda sprendimo vykdymą Lietuvos mokesčių administratoriui, kuris tiesiogiai kreipiasi į antstolį.

➡️ Nepavykus išieškoti iš Lietuvos įmonės turto, Vokietijos mokesčių administratorius nukreipia išieškojimą į Lietuvos įmonės valdymo organų narių asmeninį turtą. Atsakomybės tokiu atveju būtų galima išvengti tik tuo atveju, jeigu valdymo organų nariai buvo pakankamai rūpestingi, elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo mokesčiais.

10/02/2026

Geros žinios nukentėjusiems Metrail byloje. VMI atleidžia nuo delspinigių

VMI sprendimuose nurodoma, kad VMI kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, siekdama išsiaiškinti, ar buvo mokesčių mokėtojų kaltė, kad aplinkos teršimo mokestis nebuvo laiku sumokėtas. Departamentas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad patvirtinimai išduoti importuotojams/gamintojams pripažinti negaliojančiais dėl UAB Metrail padarytų pažeidimų, todėl yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtojus nuo priskaičiuotų delspinigių.

Tokiu būdu, mokesčių mokėtojams pritaikomi MAĮ 100 str. 1d. 3 p. ir 141 str. 1d. 1 p., t.y. mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

VMI atleisti nuo delspinigių gali ir tuo atveju, kai jie jau yra sumokėti/nurašyti.

27/01/2026

Keičiate veiklos formą iš IV į MB ar steigiate naują MB dėl padidėjusios mokesčių naštos. Galite sulaukti VMI vizito

Per pirmas dvi 2026 metų sausio savaites įsteigta per 800 naujų MB. Niekam ne paslaptis, dėl kokių priežasčių tas vyksta: nuo 2026 metų padidėjus apmokestinimui didesnes pajamas gaunantiems asmenims, visi puolė ieškoti „pigesnių“ alternatyvų ir jas rado.

Pasirodo, kad išsigelbėjimas yra 2026 metais įsteigta MB, kuri gali 2 metus nemokėti pelno mokesčio, o jos narys gali skirstyti pelną dividendų forma, juos apmokestinus tik 15 procentų GPM tarifu. Tuo labiau, kad dividendai nepatenka į bendrą pajamų krepšelį, kuris apsimokestina progresiniais pajamų tarifais.

Bet čia reikia įsivertinti tam tikrus mokestinius aspektus: vienos MB uždarymas ir naujos įsteigimas 2026 metais ar individualios veiklos (IV) pakeitimas, perkeliant ją ant MB, veda prie piktnaudžiavimo ir mokesčių vengimo. Todėl jeigu mokesčių mokėtojas negalės pagrįsti, dėl kokių ekonominių priežasčių jis veiklą pradėjo su nauju juridiniu asmeniu, vadinasi, jo pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų buvo mokestinės naudos siekimas, kas įgalina VMI taikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą „turinio viršenybės prieš formą“ principą. Todėl tokie mokesčių mokėtojo veiksmai gali virsti mokestiniu patikrinimu, pajamų papildomu apmokestinimu ir baudų bei delspinigių taikymu.

Mokesčių srityje yra šventa taisyklė: jei darai taip, kaip daro daugelis, didelė tikimybė, kad nukentėsi ir patikėkit, - tokia galimybė labai reali.

Address

Konstitucijos Prospektas 7
Vilnius
09308

Opening Hours

Monday	08:00 - 17:00
Tuesday	08:00 - 17:00
Wednesday	08:00 - 17:00
Thursday	08:00 - 17:00
Friday	08:00 - 17:00

Website

http://www.ilaw.legal/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Advokatas Arūnas Šidlauskas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Want your business to be the top-listed law practice in Vilnius?