26/09/2025
Plečiate verslą į užsienį: įsivertinkite mokestinius aspektus
Darbo užmokesčio apmokestinimas. Siunčiamo dirbti į užsienį darbuotojo darbo užmokesčio apmokestinimas priklauso nuo darbo vietos ir buvimo trukmės. Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties (toliau – DAIS) nuostatas, samdomo darbo pajamos paprastai apmokestinamos toje valstybėje, kurioje darbas atliekamas. Tačiau egzistuoja išimtis - jei darbuotojas užsienyje išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas per dvylikos mėnesių laikotarpį, atlyginimą jam moka Lietuvos darbdavys ir atlyginimas nėra priskirtinas užsienio šalies nuolatinei buveinei, tuomet apmokestinimas GPM lieka Lietuvoje.
Viršijus 183 dienų ribą arba atlyginimą priskyrus nuolatinei buveinei, darbo pajamos tampa apmokestinamos užsienyje.
Socialinis draudimas. Lietuva yra sudariusi dvišales tarptautines sutartis dėl socialinės apsaugos su Rusija, Baltarusija, Moldova, Ukraina ir Kanada. EES ir EEA šalims galioja socialinės apsaugos reglamentas. Plečiant verslą į tas šalis, su kuriomis Lietuva tokios sutarties neturi, socialinio draudimo įmokas reikės mokėti toje šalyje, kurioje darbuotojas dirba, nepaisant, kad įmokos mokamos ir Lietuvoje.
Mokestinis rezidavimas. Lietuvos įmonės darbuotojui praleidus užsienyje tam tikrą laiko dalį, jis gali tapti tos šalies mokesčių rezidentu, kas reiškia, kad jis privalės deklaruoti ir mokėti mokesčius ten nuo pasaulinių pajamų.
Išvykimo iš Lietuvos ir mokesčių deklaravimas. Jeigu siunčiate savo darbuotojus ilgam laikui dirbti užsienio šalyje, tai asmuo, išvykstantis iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nurodant užsienio valstybę, kurioje asmuo gyvens. Asmuo taip pat privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį.
Asmeninė vadovo atsakomybė už užsienio įmonės skolas. Paprastai už įmonės skolas atsako pati įmonė, tačiau asmeninė vadovo atsakomybė gali kilti kai įmonė neįvykdo mokestinių prievolių. Tokia praktika taikoma visoje eilėje valstybių, tarp jų ir Lietuvoje.
Darinys. VMI yra nurodžiusi, kad įmonių grupės struktūros pertvarkymas turi būti pagrįstas svariomis priežastimis, atitinkančiomis ekonominę realybę, ir nėra paremtas dirbtino darinio ar darinių kūrimu, siekiant mokestinės naudos. Todėl užsienyje steigiama įmonė turėtų būti užpildyta turiniu: finansiniais, materialiniais bei žmogiškaisiais ištekliais.
Nuolatinė buveinė. Jei užsienio įmonės vadovai nuolat veikia Lietuvoje ir čia priima esminius sprendimus dėl užsienio įmonės veiklos, Lietuvos mokesčių administratorius gali pripažinti, kad užsienio bendrovė turi nuolatinę buveinę Lietuvoje.
Turto perkėlimas. Pagal PMĮ 40-2 straipsnį, turto perkėlimas iš Lietuvos Respublikos yra apmokestinamas. Turto perkėlimu laikoma operacija, kai įmonės turtas, naudojamas įmonės Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti tos užsienio įmonės užsienio valstybėje vykdomai veiklai.
Dividendai. Reikia atminti, kad jeigu užsienio įmonė mokės dividendus Lietuvos akcininkui, jie gali būti apmokestinami užsienio šalyje pagal jos nacionalinius teisės aktus, išskaičiuojant mokestį prie šaltinio.
Paskolos. Jei Lietuvos akcininkas skolina užsienio dukterinei įmonei, palūkanos turės būti nustatytos pagal rinkos sąlygas. Gali būti taikoma „thin capitalization“ taisyklė, kurios riboja galimybę atskaityti nustatytas palūkanų sumas, jeigu finansavimas gaunamas iš susijusių asmenų.
Kainodara. Lietuvos įmonė ir dukterinė įmonė užsienyje yra susiję asmenys, visi jų tarpusavio sandoriai turi atitikti „ištiestosios rankos“ principą – kainos ir sąlygos turi būti tokios, kokias taikytų nesusiję asmenys panašiomis aplinkybėmis. Tam tikrais atvejais gali reikėti rengti kainodaros dokumentaciją.