Medicinos Teisė

08/10/2026

⚖️ Ar pralaimėjęs pacientas visada turi apmokėti gydymo įstaigų teisines išlaidas?

🩺 Pacientas kreipėsi į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija jo prašymą buvo atmetusi, todėl pacientas teisme, be kita ko, prašė priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

⚖️ Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tačiau pacientui tuo viskas nesibaigė. Iš jo dviem byloje dalyvavusioms gydymo įstaigoms buvo priteista daugiau kaip 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų ir dar beveik 1 800 Eur ekspertizės išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą paliko nepakeistą ir papildomai priteisė dar beveik 1 900 Eur vienos gydymo įstaigos atstovavimo išlaidų. Taigi vien gydymo įstaigų teisinės pagalbos išlaidos pasiekė beveik 12 000 Eur.

🏛️ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šiuos sprendimus panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Kartu LAT pateikė svarbius išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų pacientų žalos bylose.

🏥 LAT suabejojo, ar gydymo įstaigos apskritai visada turi dalyvauti tokiose bylose kaip tretieji asmenys. Pagal nuo 2020 m. galiojantį „žalos be kaltės“ modelį pacientas reikalavimą reiškia valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, o konkrečios gydymo įstaigos ar gydytojo kaltė teisme nenustatinėjama. Todėl vien tai, kad gydymo įstaiga pacientą gydė ar turi reikalingus medicinos dokumentus, dar nereiškia, kad ji privalo būti proceso dalyvė.

💶 Tai tiesiogiai susiję ir su paciento finansine rizika. Jeigu į bylą įtraukiamos kelios gydymo įstaigos, kiekviena pasitelkia advokatus, o pacientui pralaimėjus visos šios išlaidos automatiškai perkeliamos jam, pati teisė kreiptis į teismą gali tapti praktiškai neveiksminga.

⚖️LAT, remdamasis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymėjo, kad pernelyg didelės bylinėjimosi išlaidos gali paversti teisę į teisminę gynybą tik teorine ir iliuzine. Todėl teismai turi vertinti gydymo įstaigų dalyvavimo būtinumą, jų advokatų išlaidų pagrįstumą ir proporcingumą, paciento finansinę padėtį bei konkretaus ginčo pobūdį.

Plačiau apie tai, ką šis LAT išaiškinimas reiškia pacientams ir jų teisei į teisminę gynybą – https://medicinosteise.lt/naujienos/ar-pralaimejes-pacientas-visada-turi-apmoketi-gydymo-istaigu-teisines-islaidas/

Matyti mažiau

LAT išaiškino, kad pacientų bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos automatiškai – būtina vertinti jų proporcingumą ir teisę į teisminę gynybą.

15/09/2026

⚖️ Ar galima reikalauti žalos atlyginimo praėjus daugeliui metų po netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų?

Ne visada.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tačiau svarbu ne tik tai, kada galėjo būti padaryta žala, bet ir kada pacientas sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.

🩺 Neseniai nagrinėtoje byloje pacientė žalą siejo su 2013 m. suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2023 m.

Ji teigė, kad apie galimą netinkamą gydymą sužinojo tik 2020 m. Tačiau teismas įvertino medicininius dokumentus, ankstesnius apsilankymus pas gydytojus ir kitus bylos duomenis bei nusprendė, kad pacientė apie galimą pažeidimą turėjo ir galėjo suprasti gerokai anksčiau – ne vėliau kaip 2016 m. sausį.

🔎 Svarbu: senaties termino pradžia nebūtinai sutampa su galutinės diagnozės ar ekspertizės gavimo diena. Vertinama, kada rūpestingas ir apdairus asmuo konkrečiomis aplinkybėmis galėjo suprasti apie galimą savo teisių pažeidimą.

📌 Todėl kilus abejonių dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nereikėtų delsti. Laiku neįvertinus savo teisių gynimo galimybių, gali būti praleistas senaties terminas.

👉 Plačiau: https://medicinosteise.lt/naujienos/kada-prasideda-ieskinio-senaties-terminas-del-netinkamai-suteiktu-sveikatos-prieziuros-paslaugu/

03/09/2026

⚖️ Kada pacientas turi teisę į žalos atlyginimą dėl gydymo klaidos?

Paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimas – sudėtingas procesas, tačiau žinoti savo teises yra itin svarbu.

Mūsų advokatų kontoros vadovas ir medicinos teisės ekspertas Arvydas Aranauskas naujame straipsnyje aptaria svarbiausius klausimus, kylančius pacientams ir jų artimiesiems:

🔹 Kas turi teisę į žalos atlyginimą?
Ne tik pats pacientas – tam tikrais atvejais teisę į žalos atlyginimą turi ir mirusio paciento artimieji. Po Konstitucinio Teismo 2024 m. išaiškinimo ši teisė gali būti pripažįstama ir kitiems su pacientu ypač artimą ir glaudų ryšį turėjusiems asmenims.

🔹 Kur ir kada reikia kreiptis?
Galioja 3 metų terminas, o prieš kreipiantis į teismą privaloma kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

🔹 Kokia žala gali būti atlyginama?
Pacientai ir jų artimieji gali pretenduoti į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – gali būti vertinamos gydymo, vaistų, medicinos priemonių, priežiūros išlaidos, negautos pajamos bei patirti išgyvenimai.

🔹 Ar Komisijos nustatyta neturtinė žala visada yra galutinė?
Nebūtinai. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimui naudojama balų sistema ir 100 Eur balo vertė nustatyta dar 2020 m. Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nėra saistomas šio dydžio ir vertina aplinkybes pagal įstatymą bei teismų praktiką.

📌 „Žalos be kaltės“ modelis Lietuvoje veikia nuo 2020 m., tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje vis dar išlieka klausimų, kuriuos būtina spręsti.

Straipsnis buvo publikuotas 15min naujienų portale, su jo turiniu galite susipažinti ir mūsų tinklalapyje medicinosteise.lt (nuoroda komentaruose)

26/06/2026

🚑⚖️ Svarbus LVAT sprendimas gydymo įstaigoms ir medicininių paslaugų kodavimui

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė reikšmingą sprendimą – TLK-10-AM, Medicininių intervencijų klasifikacija ir Kodavimo standartai neprivalo būti skelbiami Teisės aktų registre, kad būtų taikomi sveikatos priežiūros įstaigoms.

🏥 Teismas pabrėžė, kad šie dokumentai nėra savarankiški teisės aktai. Tai – tarptautiniai klasifikatoriai ir metodinės taisyklės, kuriomis gydymo įstaigos privalo vadovautis todėl, kad tokią pareigą nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymai.

💻 Kadangi visi dokumentai yra laisvai prieinami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje, gydymo įstaigos turi galimybę su jais susipažinti ir juos taikyti.

📌 Teismas taip pat konstatavo, kad VLK direktorius, skelbdamas šiuos dokumentus bei atlikdamas techninius jų atnaujinimus, neviršijo savo įgaliojimų.

Šis sprendimas svarbus visoms gydymo įstaigoms, nes dar kartą patvirtina, kokiais dokumentais reikia vadovautis koduojant suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

09/06/2026

Lietuvos kariuomenės populiarinimo kaina – sveikatos sutrikimas?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neseniai priėmė sprendimą, aktualų tiek karių socialinių garantijų, tiek medicinos teisės kontekste, kuriame atsispindi kario teisės į kompensaciją dėl sveikatos sutrikimo įgyvendinimo problematika.

Situacijos esmė buvo ta, jog karys dalyvavo karinės kovinės savigynos čempionate, kuriame patyrė sveikatos sutrikimą. Tarnybinio tyrimo komisija atsisakė pripažinti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu, remdamasi tuo, kad dalyvavimas buvo grindžiamas savanoriškumo principu. Krašto apsaugos ministerijos pozicija buvo tokia: „įvykiai, atsitikę šių turnyrų metu, negali būti siejami su kario tarnybos pareigų vykdymu, o laikytini įprastu nelaimingu atsitikimu tarnyboje“. Bet ar tikrai?

LVAT konstatavo, kad įstatymų leidėjas kompensacijos mokėjimą kariui sieja su kario žuvimu (mirtimi) ar sveikatos sutrikdymu dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu. Sprendžiant kompensacijos skyrimo kariui klausimą, karinės medicinos ekspertizės komisija nustato sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį, o tarnybinio tyrimo komisija privalo visapusiškai įvertinti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu.

Šiuo atveju, aplinkybė, kad pats karys sutiko dalyvauti čempionate, vado įsakymo privalomumo jam nekeičia. Esminis kriterijus yra veiklos tarnybinis pobūdis: renginys vyko kariuomenės patalpose, darbo metu, pagal vado įsakymą, kariui dalyvaujant ne kaip privačiam asmeniui, o atstovaujant daliniui, tikslu populiarinti kariuomenę, todėl buvo pripažinta kario teisė į kompensaciją.

28/05/2026

🏥 Griežtesnė atsakomybė sveikatos priežiūros įstaigoms – artėja pokyčiai! ⚖️

Lietuvos Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama stiprinti pacientų saugumą ir gydymo paslaugų kokybę.

📌 Kas keistųsi?
Jei Seimas pritars, nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sveikatos priežiūros įstaigoms už teisės aktų pažeidimus galėtų būti skiriamos piniginės baudos.

Iki šiol dažniausiai buvo taikomi įspėjimai arba licencijos sustabdymas, tačiau praktikoje dalis įstaigų išvengdavo realios atsakomybės, jei pažeidimus pašalindavo per nustatytą terminą.

💶 Naujos baudos būtų taikomos, kai:
▪️ stabdomas dalies ar visų paslaugų teikimas;
▪️ nustatomi rimti veiklos pažeidimai;
▪️ licencija panaikinama dėl suklastotų dokumentų pateikimo.

📈 Taip pat planuojama didinti baudas gydymo įstaigų vadovams ir specialistams. Dabartiniai baudų dydžiai nesikeitė nuo 2017 metų, nors per tą laiką gerokai išaugo infliacija.

🎯 Pagrindinis tikslas – saugesnės ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos pacientams bei didesnis visuomenės pasitikėjimas sveikatos sistema.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

12/05/2026

🏥 Ar gydymo įstaiga gali atsisakyti pateikti informaciją pacientui?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė svarbų sprendimą, kuris sustiprina pacientų teises Lietuvoje.

Byloje prieš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos teismas aiškiai pasakė: viešosios gydymo įstaigos negali atsisakyti teikti informacijos vien todėl, kad ji nėra paciento ligos istorijos dalis. 📄

👩‍⚖️ Ginčas kilo tuomet, kai pacientė paprašė pateikti dokumentus apie gydymo įstaigos bendravimą su vaiko teisių apsaugos institucijomis. Klinikos atsisakė tai padaryti, argumentuodamos, kad neprivalo teikti tokių dokumentų, nes jie nėra ligos istorijos dalis.

Tačiau LVAT nusprendė kitaip.

Teismas pabrėžė, kad:
✅ viešosios gydymo įstaigos vykdo viešąsias funkcijas;
✅ jos finansuojamos valstybės lėšomis;
✅ todėl privalo teikti informaciją, susijusią su jų veikla ir turimais duomenimis apie asmenį.

📌 Ką tai reiškia pacientams?

▪️daugiau skaidrumo sveikatos sistemoje;
▪️stipresnę teisę gauti informaciją;
▪️aiškesnes gydymo įstaigų pareigas.

⚖️ Teismas taip pat patvirtino, kad bylos nagrinėjimas per vaizdo konferencijas pilnai užtikrina žmogaus teises ir galimybę gintis, net jei proceso dalyviai tam prieštarauja. 💻

Plačiau - nurodoje komentaruose

27/04/2026

Ačiū Jums, medicinos darbuotojai 💙

Už rūpestį, stiprybę ir tylų kasdienį heroizmą. Jūs saugote tai, kas brangiausia – mūsų sveikatą.

17/04/2026

⚖️ Nauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: kas keičiasi pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo bylose?

2026 m. kovo 26 d. LAT nutartis iš esmės keičia požiūrį į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylas – nuo gana „vienpusiško“ proceso pereinama prie abipusio ginčo. 👇

🔍 Kas buvo sprendžiama?
Byla kilo dėl paciento mirties ir ginčo dėl neturtinės žalos dydžio. Paciento artimieji nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nustatyta žala ir pareiškė ieškinį dėl didesnės neturtinės žalos sumos. Tačiau svarbiausia – ar valstybė gali gintis aktyviai ir net pateikti priešieškinį?

💡 Pagrindinė žinia:
👉 Bylos ribas nustato ne tik ieškovas!
LAT aiškiai pasakė – svarbūs ir atsakovo argumentai, atsikirtimai bei reikalavimai.

📌 Ką tai reiškia praktiškai?
✔️ Teismas turi vertinti VISĄ ginčą, o ne tik žalos dydį
✔️ Gali būti nagrinėjama, ar žala apskritai buvo padaryta
✔️ Nebelieka siauro „tik kompensacijos peržiūros“ modelio

⚠️ Didžiausias pokytis:
👉 Valstybė gali reikšti priešieškinį

LAT išaiškino, kad:
🔹 nėra draudimo tai daryti
🔹 valstybė turi tokias pačias teises kaip ir kitos šalys
🔹 kitaip būtų pažeistas šalių lygiateisiškumas

📉 Kas keičiasi lyginant su ankstesne praktika?
Anksčiau:
➡️ ginčo ribas faktiškai nustatydavo tik pacientas
➡️ valstybė galėjo tik „atsikirsti“

Dabar:
➡️ ginčo ribos = ieškinys + atsikirtimai + priešieškinis
➡️ valstybė tampa aktyvia proceso dalyve

🏛️ Dar vienas svarbus akcentas:
Komisijos sprendimas nėra galutinis.
Teismas gali:
🔸 iš naujo vertinti žalos faktą
🔸 analizuoti priežastinį ryšį
🔸 koreguoti net jau išmokėtas sumas

📊 Kokios pasekmės?
🔹 platesnės bylos nagrinėjimo ribos
🔹 stipresnės atsakovės teisės
🔹 galimas išmokų grąžinimas pacientams

🧭 Esmė:
Pacientų žalos bylos nebėra vienpusės – jos tampa tikru teisiniu ginču, kuriame abi pusės turi realias galimybes ginti savo interesus.

Plačiau - nuorodoje komentaruose

01/04/2026

Ar gydymo įstaiga privalo viską atskleisti advokatui? 🏥⚖️

Ne visada.

Naujausia teismų praktika rodo 👇
👉 Vien tik advokato prašymo nepakanka.
👉 Būtina aiškiai pagrįsti, kam ir kodėl reikalingi medicininiai duomenys.
👉 Kitaip – gydymo įstaiga gali teisėtai atsisakyti juos pateikti.

📌 Esmė:
Medicininiai duomenys – ypač jautrūs, todėl jų atskleidimas galimas tik tada, kai yra konkretus ir pagrįstas poreikis.

Taigi, formalus prašymas gauti duomenis mebus veiksmingas – būtina nurodyti aiškų ryšį su teikiama teisine pagalba.

Plačiau - nuorodoje komentaruose.