Advokatės Astos Poškutės kontora

26/07/2026

Niekam nepatinka kaupti popierinių kvitų, tačiau jų neturint sugedęs daiktas gali tapti tiesiog nuostoliu.

Kartu su VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) parengėme trumpą atmintinę, kurioje rasite svarbiausią informaciją apie pirkimą patvirtinančius dokumentus ir jų saugojimą.

📌 Daugiau naudingų atmintinių rasite D.U.K. skiltyje: https://vvtat.lrv.lt/lt/DUK/ -1

21/07/2026

AR SODININKAS, KURIS NĖRA SODININKŲ BENDRIJOS NARYS TURI PRISIDĖTI PRIE IŠLAIDŲ?
Kasacinis teismas nurodė, kad prievolė atsiskaityti su sodininkų bendrija už bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, tvarkymą, priežiūrą, išlaikymą ir kt. kyla tiek asmeniui, kuris yra sodininkų bendrijos narys, tiek asmeniui, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, bet yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje (kitam asmeniui). Tokia bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės – bendrosios nuosavybės pagrindu.
Kiekvienas sodininkas, nepaisant to, ar jis yra sodininkų bendrijos narys, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl turi prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo, išsaugojimo ir pan. išlaidų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo išstojo iš sodininkų bendrijos ir nėra jos narys, nepaneigia jo pareigos, kuri kyla iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, prisidėti prie išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo žemės sklypais (jų priežiūra ir pan.). Todėl tokiam asmeniui, kaip ir kiekvienam sodininkų bendrijos teritorijoje turinčiam žemės sklypą asmeniui, kyla pareiga prisidėti prie tokių išlaidų atlyginimo.
Išlaidos turi būti skaičiuojamos visiems sodininkams vienodai, t. y. tiek sodininkų bendrijos nariams, tiek ne sodininkų bendrijos nariams. Kadangi sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios bendraturčiai yra tiek sodininkų bendrijos nariai, tiek kiti asmenys, tai ir šių asmenų pareigos, susijusios su šių objektų, kaip bendrojo naudojimo objektų, tvarkymu, priežiūra, taigi ir išlaidos joms įgyvendinti taip pat turi būti vienodos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-94-421/2026.

12/07/2026

Europos Parlamentas patvirtino ES261 reglamento, kuris saugo oro keleivių teises, pakeitimus. Naujoji rezoliucija atnaujina teisės aktus, priimtus 2004 ir 1997 metais.TurinysPagrindiniai numatomi pakeitimaiKompensacijų dydžiai nesikeisKada naujos taisyklės įsigalios? Šie teisės aktai nustato...

12/06/2026

Keičiantis vaiko poreikiams ar tėvų gyvenimo aplinkybėms, gali kilti poreikis pakeisti anksčiau nustatytą vaiko išlaikymo dydį, bendravimo tvarką, gyvenamąją vietą ar kitus su vaiko …

13/05/2026

KAIP SUPAPRASTINTA TVARKA PRISITEISTI SKOLAS

Teismo įsakymo išdavimo procese kreditorius neturi pareigos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pridėti įrodymus (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o atitinkamai teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 5 dalis), darytina išvada, kad konkrečią PVM sąskaitą faktūrą identifikuojančių duomenų nurodymas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo yra pakankamas, siekiant pagrįsti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ir teismas neturi tokiu atveju reikalauti pateikti ar nurodyti, kokio pobūdžio sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta (išskyrus vartojimo sutarčių atvejus).
Pagal CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta, kai prašoma priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis.
(LAT 2026 m. Apylinkių teismų praktikos apžvalga)

20/04/2026

16/01/2026

AR KOMENTARAI „FACEBOOK“ SOCIALINIAME TI**LE GALI BŪTI LAIKOMI ŠMEIŽTU
Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji buvo pripažinta kalta dėl to, kad savo turimu mobiliojo ryšio telefonu, taip pat galimai pasinaudodama ir kitais tyrimo metu nenustatytais įrenginiais iš savo asmeninės socialinio tinklo „Facebook“ anketos, taip pat kitos sukurtos anketos ir kito asmens vardu sukurtos anoniminės anketos parašė ir per visuomenės informavimo priemonę – socialinį tinklą „Facebook“ įvairiose grupėse paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią, prasimanytą informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti ją bei pakirsti pasitikėjimą ja.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad iš įstatyme nurodytos visuomenės informavimo priemonės sąvokos išaiškinimo matyti, kad ja gali būti laikoma ir kita priemonė, kuria viešai yra skleidžiama informacija. Byloje socialinis tinklas „Facebook“, jo grupės buvo naudojami kaip visuomenės informavimo priemonė, tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusiąją buvo skelbiama įvairiose grupėse, įrašus komentavo pati kaltinamoji, be to, juos matė ir kiti asmenys.
Tai, kad informacija buvo paskleista, t. y. ją pamatė, komentavo kiti asmenys, kasacinio teismo vertinimu, - kaltinamoji šmeižiamojo pobūdžio informaciją paskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – per visuomenės informavimo priemonę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-594/2025