14/04/2026
Džiaugiuosi bei noriu pasidalinti dar vienu dideliu savo laimėjimu ginant klientų interesus.
Dar 2021 metais FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Kliento atžvilgiu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pradėtame ikiteisminiame tyrime jis buvo apkaltintas tuo, kad 2016 – 2019 metais esą neteisėtai vertėsi ūkine – komercine veikla bei įsigijęs iš nenustatytų asmenų pardavinėjo transporto priemones, gaudamas už tai viso daugiau kaip 200 000,- Eur pajamų, be to, nesumokėdamas ir viso virš 60 000,- Eur mokesčių. Svarbu pažymėti ir tai, jog informacija apie šį Kliento atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo skelbiama net viešosiose informacijos priemonėse (žr. pateikiamą fotonuotrauką iš lrytas.lt internetinio puslapio).
Nors pirmosios instancijos teismas dėl šių kaltinimų Klientą išteisino, konstatuodamas, jog jis nepadarė veikos, turinčios aukščiau nurodytos nusikalstamos veikos požymių, tuo tarpu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą išnagrinėjusi Kliento bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikino bei Kliento atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino jį kaltu, paskyrė jam 200 MGL dydžio baudą, be to, patenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Klientui pareikštus viso virš 60 000,- Eur dydžio civilinius ieškinius.
Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas, pagal mano parengtą Kliento kasacinį skundą išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, neskundžiama 2025-12-16 nutartimi minėtą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos Kliento atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikino bei paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Šis teismas visiškai sutiko su mūsų kasacinio skundo argumentais, kad Šiaulių apygardos teismas bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas įrodymų vertinimui ir naujo nuosprendžio surašymui keliamus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, taip pat iš nekaltumo prezumpcijos kylantį in dubio pro reo principą bei kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
