13/07/2026
Vaikiška draugystė – daugiau nei bendras laisvalaikis. Prieš kino seansą du paaugliai priminė man tai, ką daugelis suaugusiųjų jau pamiršo apie draugystę.
Patyriminio žaidimo metu, šalia sėdėjo du paaugliai, kurie turėjo atsakyti į klausimą: “Kodėl jis yra tavo draugas?
Atsakymai buvo paprasti, tačiau nepaprastai prasmingi.
„Jis patikimas.“
„Jis manęs niekada neišduos. Mes vienas kito niekada neišduosime.“
„Jis visada padeda, kai reikia. Mes mokomės vienas iš kito.“
„Mes kartu važiuojame prie ežero.“
“Mes daug ką kartu veikiame.“
Klausydamasi supratau, kad vaikai labai aiškiai įvardija tai, ko dažnai nebesugebame pasakyti suaugę.
Draugystė nėra tik kartu praleistas laikas. Tai saugumo jausmas. Pasitikėjimas. Žinojimas, kad gali kreiptis pagalbos ir nebūsi atstumtas. Gebėjimas dalintis, išklausyti, būti šalia
Būtent šios patirtys vaikystėje tampa pagrindu vėlesniems santykiams – šeimoje, darbe, partnerystėje. Vaikas, kuris išmoksta pasitikėti, lengviau kuria sveikus santykius ir suaugęs. O tas, kuris patiria ištikimą draugystę, dažniau pats tampa žmogumi, kuriuo galima pasitikėti.
Šiandien daug kalbame apie technologijų poveikį vaikams, tačiau ne mažiau svarbu kalbėti apie tai, kaip kurti erdves tikram bendravimui – be ekranų, be skubėjimo, su galimybe patirti bendrus išgyvenimus.
Tą dieną pamačiau ne du paauglius. Pamačiau viltį, kad šalia mūsų auga karta, kuri vis dar moka draugauti iš tikrųjų.
Po kino palinkėjome vieni kitiems – gražios likusios vasaros. Labai norisi, kad tokių istorijų būtų kuo daugiau., nes tikra draugystė – viena didžiausių gyvenimo dovanų.
Pasidalinkite:
O ką jūs vaikystėje vadinote tikru draugu?
Ar turite žmogų, kuriam ir šiandien galėtumėte pasakyti: „Jis manęs niekada neišduos“?
Mediatorė, šeimos konferencijos koordinatorė Daiva Juodžiukynienė, (8-699) 97724, [email protected]
