Advokatų Kiaurakio, Sriebaliaus ir partnerių kontora "Wise Law"

Advokatų Kiaurakio, Sriebaliaus ir partnerių kontora "Wise Law" Advokatų Kiaurakio, Sriebaliaus ir partnerių kontora "Wise Law". S. Šimkaus g. 12, Klaipėda

MOKESČIŲ TEISĖSvarbios taisyklės, kurias turi žinoti įmonių vadovai.2026 m. balandžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teis...
30/04/2026

MOKESČIŲ TEISĖ

Svarbios taisyklės, kurias turi žinoti įmonių vadovai.

2026 m. balandžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbią nutartį, kurioje aiškiai pasakė – vien to, kad įmonė nesumokėjo mokesčių, nepakanka, kad jos vadovas būtų asmeniškai atsakingas prieš VMI.

Teismas išaiškino, kad mokesčių nepriemoka dar nėra žala valstybei, kol įmonė gali ją sumokėti. Tik tada, kai įmonė realiai nebegali atsiskaityti (pavyzdžiui, tampa nemoki ar bankrutuoja), gali būti kalbama apie žalą.

LAT aiškiai nurodo - "individuali žala mokesčių administratoriui MAĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla tik esant dviejų juridinių faktų sutapčiai: pirma, vadovas pažeidė pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius ir tinkamai įvykdyti bendrovės mokestinę prievolę; antra, bendrovė pati negali įvykdyti mokestinės prievolės".

Taip pat pabrėžta, kad neužtenka nustatyti, jog vadovas neteisingai deklaravo mokesčius. Būtina įrodyti priežastinį ryšį – kad būtent dėl jo veiksmų įmonė nebegalėjo sumokėti mokesčių. Jei įmonė dar ilgą laiką po tokių veiksmų buvo moki, vadovo atsakomybė gali ir neatsirasti.

Kitaip tariant, vadovo civilinė atsakomybė šiais atvejais yra išimtis, o ne taisyklė. Ji kyla tik tada, kai jo veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai lemia tai, kad kreditorius (šiuo atveju VMI) nebeatgauna jam priklausančių lėšų.

Ši nutartis yra svarbi, nes aiškiai nustato ribas – klaidos mokesčiuose savaime dar nereiškia asmeninės vadovo atsakomybės.

Visą LAT nutartį galite pasiskaityti paspaudę nuorodą:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/612b1f36431b11f180c9c618618421ed?csrt=15871730615709942282

Finansų rinkos dalyvių atsakomybė prieš klientus masinio sukčiavimo kontekste.Skaitmeninių mokėjimų eroje bankų ir kitų ...
17/03/2026

Finansų rinkos dalyvių atsakomybė prieš klientus masinio sukčiavimo kontekste.

Skaitmeninių mokėjimų eroje bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės klausimas tapo vienu jautriausių civilinės atsakomybės ir vartotojų apsaugos sankirtos taškų. Praktikoje masinio sukčiavimo schemos darosi vis sudėtingesnės: klientai apgaunami ne tik išviliojant prisijungimo duomenis, bet ir pasitelkiant socialinės inžinerijos metodus, apsimetėlius konsultantus, psichologinį spaudimą bei tariamą „saugumo procedūrų“ imitaciją. Ginčuose tarp vartotojo ir banko esminis klausimas yra ne vien tai, ar mokėjimo operacija buvo formaliai patvirtinta, bet ir tai, kam turi tekti rizika, kai vartotojas nukenčia sukčiams manipuliuojant jo valia, o banko saugumo sistema tokios rizikos laiku nesustabdo.

2023 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija) priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, kurioje iš esmės perbraižė bankų atsakomybės ribas neautorizuotų mokėjimų (sukčiavimo) bylose.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad mokėjimo paslaugų teikėjas, siekdamas išvengti pareigos grąžinti klientui lėšas, privalo pateikti konkrečius įrodymus, jog klientas veikė nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo. Kaip nurodyta nutartyje, „didelis mokėtojo neatsargumas gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai mokėtojas elgėsi labai nerūpestingai“, o ši aplinkybė turi būti įrodyta banko, nes „įrodinėjimo našta negali būti perkelta mokėtojui“.

Tai reiškia, kad vien aplinkybės, jog klientas pats patvirtino mokėjimą ar suvedė saugumo kodus, nepakanka. Toks formalus autorizavimo faktas savaime neįrodo nei kliento kaltės, nei banko pareigų tinkamo vykdymo. Teismas aiškiai atriboja techninį operacijos įvykdymą nuo teisinio atsakomybės vertinimo.

Nutartyje taip pat reikšmingai akcentuojama, kad mokėjimo paslaugų teikėjas turi pareigą užtikrinti saugią mokėjimų aplinką ir taikyti tinkamas sukčiavimo prevencijos priemones. Jei bankas netaiko sustiprinto kliento autentiškumo patvirtinimo ar kitų papildomų saugumo mechanizmų tais atvejais, kai tai turėjo būti daroma, jis negali remtis vien tuo, kad mokėjimas buvo formaliai patvirtintas.

Ypač svarbi ir kita nutarties išvada – kliento didelis neatsargumas negali būti preziumuojamas vien dėl to, kad jis tapo sukčiavimo auka. Tokiose bylose būtina vertinti konkrečias aplinkybes: sukčiavimo pobūdį, jo įtikinamumą, banko pateiktų perspėjimų aiškumą, operacijų neįprastumą ir banko reakciją į tokias operacijas.

Šios nutarties siunčiama žinutė yra pakankamai aiški. Bankas negali būti vertinamas tik kaip pasyvus mokėjimo vykdytojas. Jam tenka aktyvi pareiga valdyti sukčiavimo riziką, o atsakomybės klausimas sprendžiamas ne vien pagal tai, kas patvirtino mokėjimą, bet pagal tai, ar bankas padarė viską, ko galima pagrįstai tikėtis siekiant apsaugoti klientą.

Šiuo klausimu 2026-03-24 dar kartą pasisakys Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Address

S. Šimkaus Gatvė 12
Klaipeda

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 15:45

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Advokatų Kiaurakio, Sriebaliaus ir partnerių kontora "Wise Law" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Shortcuts

Share

Category