Eglė Gabrėnienė bankroto ir restruktūrizavimo paslaugos

24/07/2026

Vieno etapo nepasibaigęs į naują neperšoksi 😌

22/07/2026

Pati brangiausia kelionė - ne ta kryptimi, kur norite.

Neseniai turėjau Klientę, kuri jau kelis kartus galėjo bankrutuoti, nusirašyti skolas, tačiau to nepadarė, ir galiausiai paveldėjo turtą, kurį dabar jau teks atiduoti kreditoriams.

Nesilaikykite įsikibę projektų, darbų, draugysčių, kurie jau yra atgyvenę, nebeperspektyvūs ir galiausiai toksiški, nepaisant to, kiek ten esate investavę. Nes galiausiai atsidursite dideliame minuse.

08/07/2026

AR TIKRAI GALIMA IŠVENGTI ATSAKOMYBĖS NEMOKIĄ ĮMONĘ PERLEIDUS „BOMŽUI“?

Klausimas yra tikrai dažnas praktikoje, nes įmonių vadovai, susidūrę su įmonės nemokumu, kažkieno patarti imasi ieškoti „atpirkimo ožių“, t.y. užsienio piliečių ar kitų atsakomybės nebijančių prisiimti asmenų, kurie nupirktų įmonės akcijas ir tokiu būdu palengvintų sunkiai besiverčiančių įmonių vadovų dalią.

Bet karma čia neišvengiamai vadovus pasiveja. Visai nesudėtinga akcijų perleidimo sutartis kvalifikuoti kaip tariamus sandorius, jei įmonė po akcijų perleidimo realios ūkinės veiklos nevykdo, naujasis akcijų turėtojas ir vadovas nesiekia įmonės veiklos tęstinumo ir nevykdo visiškai jokių akcininko bei vadovo pareigų; taip tampa akivaizdu, kad akcijų perleidimu buvę vadovai siekia tik išvengti įmonės savininko ir vadovo pareigų bei galimos teisinės atsakomybės.

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 38 punktas).
Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; ir kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai net negalinčiam vystyti verslo asmeniui, reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017).

Todėl, nustačius tariamą įmonės perleidimą kitam subjektui ir neišvengiamą įmonės bankrotą bus sprendžiama dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kas reiškią pilną buvusių vadovų atsakomybę: esant konstatuotam tyčiniam bankrotui kreditoriai po bendrovės likvidavimo gali reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo įmonės vadovo, jeigu jų reikalavimai nebuvo pilnai patenkinti. Tokiais atvejais kreditoriai net neturi pareigos įrodyti jokių konkrečių nesąžiningų vadovo veiksmų konkretaus kreditoriaus atžvilgu, pakanka konstatavimo, kad vadovas yra atsakingas už tyčinio bankroto sukėlimą. Taip pat teismas gali apriboti vadovo galimybę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas. Tai gali lemti vadovo atleidimą iš einamų pareigų arba kitus laikinus veiklos apribojimus. Be to, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

WEB: www.gabreniene.lt
El.p. [email protected]

08/07/2026

AR GALIMA SKAIČIUOTI PALŪKANAS NUTRAUKUS RESTRUKTŪRIZAVIMO BYLĄ IR IŠKĖLUS BANKROTO BYLĄ UŽ RESTRUKTŪRIZAVIMO LAIKOTARPĮ?

Įmonių restruktūrizavimas iš esmės nėra labai dėkingas procesas ir didžioji dalis restruktūrizacijų baigiasi bankrotu.

Kurį laiką nebuvo tikslaus atsakymo, ar galima skaičiuoti palūkanas už laikotarpį, kai buvo vykdomos restruktūrizavimo procedūros, t. y. nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo iki restruktūrizavimo bylos nutraukimo. LAT 2026-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2026 pagaliau aiškiai į šį klausimą atsakyta.

Visų pirma, šiuo metu galiojančio JANĮ 115 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad nutraukus juridinio asmens restruktūrizavimo bylą palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai, išskyrus jau įvykdytas prievoles, atnaujinami nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios. Taip būtų, jei nutraukus restruktūrizavimą įmonei nebūtų iškelta bankroto byla.

Vis dėlto viena iš JANĮ nustatytų naujovių – tai galimybė nutraukus restruktūrizavimo bylą pereiti į bankroto bylą.

Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, teismas turi pareigą nutraukdamas
restruktūrizavimo bylą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip yra dėl to, kad, nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, kadangi, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Nutraukdamas restruktūrizavimo bylą ir siekdamas iškelti bankroto bylą, teismas remiasi JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami.

Teismas konstatavo, kad kreditorių reikalavimai nemokumo byloje turi būti fiksuojami tokio dydžio ir apimties, kokie jie buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną, todėl šie reikalavimai negali būti didinami vėliau skaičiuojant palūkanas ar netesybas laikotarpiu, kai galioja minėtas draudimas.

Todėl tais atvejais, kai restruktūrizavimo tikslai nepasiekiami ir nemokumo procesas pereina į bankrotą, nėra teisinio ar ekonominio pagrindo laikyti, kad palūkanos už visą restruktūrizavimo laikotarpį turėtų būti skaičiuojamos atgaline data, nes tai iškreiptų kreditorių interesų pusiausvyrą ir sumažintų bankroto procese kreditorių reikalavimams tenkinti būtiną turto masę.

24/06/2026

YOU MIGHT NOT GET EVERYTHING YOU PAID FOR, BUT SURE YOU HAVE TO PAY FOR EVERYTHING YOU GET

Kada riba tarp sąžiningumo ir sukčiavimo tampa labai menka? Ir aš manau, kad čia yra absoliučiai teisėjo asmeninio požiūrio klausimas.

Pavyzdžiui, ne per seniausiai iškeltos kelios bankroto bylos, kada asmenys skolinosi pinigus iš kelių kredito įstaigų per tą pačią dieną, todėl kredito davėjai net negalėjo žinoti apie tai, kad imami keli kreditai i kelių įstaigų, ir gautas bendras kreditas viršijo asmens galimybes jį dengti (pvz, po 20.000 Eur iš 3 paskolų bendrovių, bendrai pasiskolinta 60.000 Eur).

Pasirodo, jei kredito gavėjas paskolų sandorius sudaro tą pačią dieną, informacija apie įsipareigojimus į registrus perduodama su vienos dienos vėlavimu. Taigi būtent pareiškėjai, teikdami paraiškas kredito įstaigoms dėl kreditų išdavimo, privalėjo nurodyti tikslią informaciją apie jau tą pačią dieną paimtus ar ketinamus paimti kreditus, tačiau to nepadarė. Ir vėliau pinigai buvo išleisti sukčiams finansuoti (pirkti iš užsienio automobilius, skolinti už vekselius ir pan.)

Man atrodo, tiems žmonėms, kuriems jau vyksta bankroto bylos tokiu pagrindu pasiskolinus pinigus pasisekė, kaip laimėjus aukso puodą. Maža to, už nėra jokios atsakomybės už kredito įstaigų apgaudinėjimą, galima, sakyti, net sukčiavimą, tačiau dar ir atleidimas nuo skolų nusimato.

Pasigilinus į teismų praktiką tampa akivaizdu, kad ne visiems taip puikiai sekasi, nes yra ir nutarčių, kur pilnos informacijos kredito davėjui apie viskas teikiamas paraiškas neatskleidimas yra laikomas nesąžiningumu. Tačiau ir šiuo atveju reikės palaukti tik 3 metus nuo paskolų sandorių, ir bus galima bankrutuoti.

06/06/2026

Kodėl sprendimus reikia priimti greitai?

05/06/2026

PUIKI ŽINIA ŽMONĖMS, KURIŲ SKOLŲ SUMA ŠIUO METU NEPAKANKAMA FIZINIO ASMENS BANKROTUI

Džiaugiuosi, kad pagaliau Seimas priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimus, kuriais gyventojams, norintiems inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą, yra reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 25 MMA skolos sumą, šiuo metu 2026 metais tai yra ne mažiau kaip 28.925 Eur skolų. Įstatymo pataisomis sutarta atsisakyti šio barjero, kad finansinių sunkumų patiriantys žmonės galėtų pradėti bankroto procedūrą anksčiau ir greičiau atkurti savo finansinį stabilumą, kiekvienu konkrečiu atveju bus vertinama individualiai.

Aš manau, kad tą reikėjo padaryti jau ženkliai anksčiau, kadangi kokiai pensininkei ir 5000 Eur skola yra nebeįmanoma padengti našta, ir situacija tampa visiškai beviltiška.

Priimti įstatymo pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

01/06/2026

Kada per didelis taupymas gali jums kenkti?

30/05/2026

Visada išlikime mandagiais ir nepaisant didelio noro kažką iškeikti internete, geriau išliekime energiją kitur. Nes kam paskui eiti į teismą ir aiškintis, arba dar blogiau, mokėti pinigus už kažkokio nevykėlio garbės ir orumo (kurio jie neturi) įžeidimą. Nes tokie įstatymai.

Ar Jūsų orumas buvo pažeistas melagingais faktais? 🛡️ O gal parašėte aštrų komentarą ar įrašą ir dabar nežinote, ar degate teisine prasme? ⚖️Šiame vaizdo įr...

29/05/2026

BET AŠ JUMS JUK NIEKO NESKOLINGA?

Tai yra dažnas pasiteisinimas žmonių, kurie nori bankrutuoti dėl nebepakeliamos skolų naštos, tačiau morališkai yra įsitikinę, kad neprivalo kreditoriams nieko mokėti, kadangi buvo tik paskolos laiduotojai, gautų pinigų nepanaudojo, iš jų priteistos ženklios pinigų sumos už veiksmus, kurie neatnešė jiems naudos, įkeistas turtas jau parduotas už mažesnę kainą ir t.t.

Kai kurie Klientai yra ypač įsitikinę savo nekaltumu ir moraline skolos neteisybe, kad labai sunkiai apskritai prisiverčia keltis bankroto bylą, dar ieško galimybių kažkaip pakeisti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus ir taip tik gaišta laiką ir nervus.

Iš esmės nesu pastebėjusi, kad teismai kažkaip palankiau ar paprasčiau žiūrėtų į asmenis, kurie iš savo skolų „nieko negavo“, kuriuos apgavo jų draugai, artimieji ar giminaičiai, todėl tikriausiai paprasčiausiai būtų į skolas žiūrėti kaip į neišvengiamybę nebesukant sau galvos dėl teisybės.

Kadangi kartais teisybė yra kažkur platesniame kontekste. Ir mums praeiti kelius, kurie matyt, yra mums reikalingi. Todėl tikrai nebeverta kelti klausimo, ar kažką reikia kreditoriams bankroto procese mokėti, nes tikrai kad reikia, tik labai išimtinais atvejais bankroto bylą galima pabaigti kreditoriams nemokant, ir geriau jau tokie atvejai nenutiktų, pvz., labai sunki paties ar vaiko liga.