Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis"

Call Directions Website Contact the business

Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" Profesionalios teisinės paslaugos

Kontoros adresai:
Šaulių g. 56-2,7, LT-92226 Klaipėda
Butsargių g. 3, LT-91252 Klaipėda

Padalinio Šilalėje adresas:
J.

Basanavičiaus g. 16-17, LT-75134 Šilalė

Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, kad Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija - LJAA pristatė naują elektroninį leidi...
24/09/2026

Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia, kad Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija - LJAA pristatė naują elektroninį leidinį „DAUGIABUČIŲ NAMŲ VALDYMAS“, kurį rengė advokatai ir advokatų padėjėjai.

Su leidiniu visiškai nemokamai galite susipažinti ir jį parsisiųsti LJAA svetainėje
👉 https://www.ljaa.org/leidinys_daugiabuciai/?download=true

Kviečiame skaityti!

📚 Leidinyje nagrinėjama 15 praktinių temų: kas ir už ką atsako valdant daugiabutį, kaip steigiama bendrija, kokias pareigas turi bendrijos nariai ir kiti savininkai, ar pirmojo aukšto gyventojas turi mokėti už liftą, kas atsako už kaimyno užlietą butą, kaip organizuojamas remontas, kada galima tvarkyti stogą nesant visų bendraturčių sutarimo, kokios yra triukšmo ribos, kada teisėtas vaizdo stebėjimas daugiabutyje, kaip sprendžiami ginčai su bendrija ar kitais savininkais ir kiti aktualūs klausimai.

Kelias jų rengė Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" kolektyvo nariai – advokatė Asta Jakštienė, advokato padėjėja Dovilė Urnikienė ir advokato padėjėja Reda Rimkienė.

Rugpjūčio 28 dieną, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko rajono mokyklų vadovų ir šv...
31/08/2026

Rugpjūčio 28 dieną, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko rajono mokyklų vadovų ir švietimo lyderių sueiga „Kodėl? Kaip? Kas toliau?“.

Džiugu, kad renginyje dėmesys skirtas ne tik švietimo aktualijoms, tačiau ir teisiniam švietimui.

Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" advokato padėjėja Dovilė Urnikienė skaitė pranešimą "Mokinių asmens duomenų tvarkymas: dažniausios klaidos ir praktiniai sprendimai".

Dovilė Urnikienė plačiau aptarė tokias praktikoje vis dar pasitaikančias klaidas:

📌 Mokyklos prašo tėvų sutikimo tvarkyti mokinių asmens duomenis net ir tais atvejais, kai duomenims tvarkyti sutikimas nėra reikalingas.

Primintina, kad BDAR 6 straipsnis nustato 6 sąlygas, kada asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas ir duomenų subjekto sutikimas yra tik vienas iš jų. Daugeliu atvejų mokykla tvarko mokinių asmens duomenis, nes ją tai daryti įpareigoja teisės aktai, taigi tokiais atvejais tėvų sutikimo nereikia.

Kokia rizika? Duomenų subjektas savo sutikimą gali bet kada atšaukti. Taigi tai nėra "saugiausias" pagrindas asmens duomenims tvarkyti.

📌 Sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo neatitinka reikalavimų

Vis dar pasitaiko, kad asmens sutikimas yra mokymosi sutarties dalis arba asmens sutikimo tekstas suformuluotas abstrakčiai, be galimybės pasirinkti, kokiais atvejais sutinkama su asmens duomenų tvarkymu, o kokiais - ne.
Mokyklos dažnai klausia: kas turi duoti sutikimą? Pakanka, kad sutikimą duotų vienas iš tėvų. Jei vaikui jau yra 14 metų, tada sutikimą duoda pats vaikas.

📌Neužtikrinama teisė susipažinti su asmens duomenimis

2026 metais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sprendė skundus dviejose panašiose situacijose. Dvi švietimo įstaigos atsisakė leisti tėvams susipažinti su vaizdo įrašu/ gauti vaizdo įrašo kopiją, kuriuose buvo užfiksuoti smurtiniai atvejai prieš jų vaikus. Švietimo įstaigų administracijos atsisakymą motyvavo tuo, kad jos neturi techninių galimybių uždengti kitų vaizdo įraše matomų vaikų. Be to, nurodė, kad vaizdo įrašai perduoti policijai, tad tėvai gali kreiptis į ją dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo/kopijos gavimo.
Abiem atvejais Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pripažino, kad švietimo įstaigų administracijos pažeidė BDAR, nes jos privalo rasti priemones "uždengti" pašalinius asmenis, matomus vaizdo įrašuose ir leisti tėvams susipažinti su vaizdo įrašais ir gauti jų kopijas. Aplinkybės, kad vaizdo įrašas perduotas policijai, nešalina duomenų valdytojo (mokyklos) pareigos pateikti duomenų subjekto prašomus duomenis apie jį.

📌Netinkama komunikacija su tėvais

Primintina, kad organizuojant susirinkimus, reikėtų vengti skelbti informaciją, kuri susijusi su konkrečių vaikų jautriais duomenimis, jų sveikata, ugdymosi sunkumais. Probleminiai klausimai turėtų būti aptariami tik tarp tų asmenų, kurie tiesiogiai susiję / sprendžia tą problemą, primenant po susirinkimo laikytis konfidencialumo.

Tėvai ir klasės / grupės mokytojas gali informacija dalintis uždarose grupėse ir pokalbių kanaluose (Messsenger, Telegram ir t.t.), jeigu tėvai sutiko dėl tokio bendravimo būdo. Visgi tokiose grupėse reiktų vengti žinučių, susijusių su konkrečių vaikų asmeniniais duomenimis (sveikata, neatvykimo į pamoką priežastis ir pan.).

Tėvų pateikti el. paštai mokykloms turėtų būti naudojami TIK komunikacijai apie vaikus ir jais neturėtų būti siunčiamos reklamos, su vaiku nesusijusi informacija ir pan., adresatai neturėtų vieni kitų matyti (tam naudojama BCC funkcija).
Pvz., 2025 m. Italijos priežiūros institucija skyrė 1 000 eur administracinę baudą mokyklai, nes ji iš savo oficialaus elektroninio pašto adreso išsiuntė elektroninį laišką su priminimu dėl skiepijimo reikalavimų įgyvendinimo beveik 40 gavėjų (taigi jie sužinojo, kieno vaikai dar nėra pasiskiepiję, kas prilygsta sveikatos duomenų paviešinimui). Na, o Kipro duomenų apsaugos agentūra skyrė 4 000 eurų baudą Kipro anglų kalbos mokyklai, nes mokytojas, kuris yra mokyklos darbuotojų organizacijos pirmininkas, visiems mokinių tėvams / globėjams ir darbuotojams išsiuntė elektroninį laišką su informacija apie tos darbuotojų organizacijos tikslus, veiklą ir tai, kad ši organizacija turi nesutarimų su Mokyklos taryba. Taigi bauda mokyklai skirta už tai, kad tėvų mokyklai duoti jų el. pašto adresai panaudoti ne tam tikslui, kam jie buvo gauti.

📌Neužtikrinama duomenų apsauga renginių metu.

Jei renginį organizuoja mokykla:

- Informuokite apie tai, kad foto / video medžiaga bus viešinama ir kur; jei tai konkursas / olimpiada – prieš dalyvavimą gaukite sutikimus naudoti asmens duomenis, laimėjimo atveju – viešinti laimėtojus;
- Gerbkite žmonių aiškiai išreikštą nenorą fotografuotis / filmuotis. Jeigu asmuo aiškiai ranka rodo, kad nenori būti fotografuojamas, ar žodžiu paprašė jo nefotografuoti, tai ir nefotografuokite / nefilmuokite.
- Tėvai gali fotografuoti savo vaikus, tačiau jei jie fotografuoja kitus vaikus ir juos viešina socialiniuose tinkluose – atsakomybė jiems, o ne švietimo įstaigai.

Pasiūlymas dėl didesnio privatumo – renginio dalyviams pasiūloma užsidėti juostelę / ženklą, kuri signalizuoja, kad šis asmuo nenori būti fotografuojamas / filmuojamas.

Jei mokykla viešina renginio nuotraukas internete:
- Bendro vaizdo renginio nuotraukas – galima be sutikimo
- Jei vaikas fotografuojamas stambiu planu – reikia sutikimo
- Taikyti technines priemones, apsunkinančias nuotraukų / video kopijavimą, parsisiuntimą (kelti prastesnės kokybės nuotraukas, pažymėti vandens ženklais ir t.t.).

Jei renginį organizuoja kiti (edukatoriai, teatrai, lektoriai ir t.t.):

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į mokyklą atvyksta edukatoriai, būrelių, klubų vadovai ir kt. ir jie mokyklos vaikus fotografuoja, filmuoja ir paskui fotonuotraukas / videomedžiagą viešina savo socialiniuose tinkluose.
Paklausus, ar turėjo tam sutikimą – atsako: „Taip, mokykla yra susirinkusi tėvų sutikimus“.
Dėmesio: tikėtina, kad tėvų sutikimas mokyklai negalios savaime ir edukatoriams, atvykstantiems būrelių vadovams, teatriukams ir t.t. Kodėl? Nes nei mokykla, nei tėvai negalėjo numanyti, kas atvyks ir kur publikuos fotonuotraukas / videomedžiagą. Be to, dažniausiai atvykę renginių organizatoriai foto / video medžiagą publikuoja socialiniuose tinkluose, interneto puslapiuose komerciniais tikslais, kas vėlgi turi savų niuansų.
Patartina mokykloms įvertinti savo turimų sutikimų turinį ir jei juose nėra sąlygų, susijusių su atvykusių renginių organizatorių veikla, neprisiimti atsakomybės už jų veiklą.

Primename, kad Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" specializuojasi asmens duomenų apsaugos srityje, todėl jei turite klausimų - kviečiame kreiptis.

Skaitytojos klausimas: „Prieš du mėnesius iš automobilių prekybos įmonės nusipirkau naudotą automobilį. Pardavėjas tikin...
28/08/2026

Skaitytojos klausimas: „Prieš du mėnesius iš automobilių prekybos įmonės nusipirkau naudotą automobilį. Pardavėjas tikino, kad transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir jokių rimtų gedimų neturi. Tačiau po kelių savaičių paaiškėjo, kad automobiliui reikalingas brangus variklio remontas. Pardavėjas atsisako prisiimti atsakomybę ir teigia, kad parduotas automobilis buvo naudotas, todėl jo gedimai yra normalus reiškinys. Ar tikrai tokiu atveju visas remonto išlaidas turiu padengti pati, t. y. automobilio pirkėja?“

Atsakydamos į skaitytojos klausimą, advokatė Asta Jakštienė ir advokato padėjėja Gabrielė Slivskytė paaiškino, kad vien tai, jog automobilis yra naudotas, nereiškia, kad pirkėja privalo pati padengti visus jo remonto kaštus. Tiek naujas, tiek naudotas automobilis turi atitikti pagrįstus pirkėjo lūkesčius, o pardavėjas tam tikrais atvejais atsako už paslėptus techninius defektus, kurių pirkėjas negalėjo pastebėti įprastos apžiūros metu.

Plačiau šia tema kviečiame skaityti straipsnį, kurio nuoroda - komentare.

Jeigu Jums reikalinga individuali teisinė konsultacija - kviečiame skambinti telefonu +370 699 88189 arba rašyti el. p. [email protected].

Sukčiai naudojasi nuomos rinkos suaktyvėjimu: kaip juos pažinti bei apsisaugoti? (Interviu LRT RADIJUI)Artėjant rugsėjui...
27/08/2026

Sukčiai naudojasi nuomos rinkos suaktyvėjimu: kaip juos pažinti bei apsisaugoti? (Interviu LRT RADIJUI)

Artėjant rugsėjui itin suaktyvėja būsto nuomos rinka – naujo gyvenamojo būsto ieško studentai, į miestus grįžtantys gyventojai, tačiau padidėjusiu žmonių skubėjimu ir paklausa naudojasi ir sukčiai.

Savo žiniomis ir praktine patirtimi apie tai, kaip atpažinti galimą sukčiavimą nuomos rinkoje, kaip saugiai sumokėti avansą ar depozitą, kokius įrodymus svarbu išsaugoti bei kokių veiksmų imtis jau patekus į sukčių pinkles, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pasidalijo Advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „Jlegis“ advokatė Asta Jakštienė ir advokatas Remigijus Jakštas.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio – įrašas komentare (pokalbis su advokatais nuo 58:30 min.).

Taigi, kaip apsisaugoti nuo sukčių ieškant būsto nuomai? Keletas svarbiausių patarimų:

📌 Neskubėkite pervesti avanso ar depozito vien dėl spaudimo kuo greičiau
apsispręsti. Saugiausia mokėjimus atlikti sudarius rašytinę nuomos sutartį ir bankiniu pavedimu. Sutartyje svarbu patikrinti, ar joje nurodytos sąlygos atitinka žodinį susitarimą – nuomojamas objektas, kaina, nuomos terminas, avanso ar depozito dydis bei jo paskirtis.

📌 Prieš mokėdami pinigus įsitikinkite, kad būstą nuomoja asmuo, kuris iš tiesų turi
teisę tai daryti. Paprašykite Nekilnojamojo turto registro išrašo ir patikrinkite nuomotojo asmens dokumentą – nepasikliaukite vien jo kopija. Jeigu būstą aprodo ar dėl nuomos tariasi savininko atstovas, paprašykite dokumento, patvirtinančio jo teisę veikti savininko vardu.

📌Nebijokite užduoti konkrečių klausimų apie būstą. Pasiteiraukite apie komunalinius mokesčius, daugiabučio administratorių, šildymo išlaidas ir kitas aplinkybes, kurias tikrasis savininkas ar jo įgaliotas asmuo turėtų žinoti. Migloti atsakymai, ilgos pauzės, nenoras parodyti būstą ar paaiškinimai, kad „savininkas išvykęs, o viską sutvarkys draugas“, turėtų paskatinti būti itin atsargiems.

📌 Kritiškai įvertinkite ir patį pasiūlymą. Jeigu būstas siūlomas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, verta savęs paklausti, ar toks pasiūlymas iš tiesų yra realus. Įtarimų taip pat turėtų kelti situacijos, kai po susitarimo skelbimas staiga pašalinamas, asmuo kurį laiką nebeatsiliepia ar vengia susitikti ir parodyti būstą.

📌 Atlikdami pavedimą kuo tiksliau nurodykite jo paskirtį. Pavyzdžiui: „avansas už
nuomojamą būstą, [adresas]“. Toks įrašas vėliau gali tapti svarbiu įrodymu nustatant, dėl kokio būsto ir kokiu tikslu pinigai buvo pervesti. Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymus pinigus pervesti ne pačiam nuomotojui, o jo „broliui“, „draugui“, „žmonai“ ar kitam asmeniui.

📌 Jeigu pinigai jau pervesti ir paaiškėja, kad buvote apgauti, svarbu išsaugoti visus rašytinius įrodymus. Banko sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymas, susirašinėjimas ar kiti patvirtinimai, kad buvo sumokėtas avansas ar depozitas, gali būti reikšmingi reikalaujant grąžinti pinigus. Vis dėlto svarbu atskirti pinigų priteisimą nuo realaus jų atgavimo – faktinės išieškojimo galimybės priklausys ir nuo sukčiaus turtinės padėties.

📌 Nukentėjusiojo neatidumas savaime nepašalina galimos sukčiaus baudžiamosios atsakomybės. Jeigu nustatoma, kad asmuo tyčia apsimetė būsto savininku ar jo atstovu, nors neturėjo teisės būsto išnuomoti, ir tokiu būdu siekė gauti svetimus pinigus, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į policiją. Ypač svarbu apie tokius atvejus pranešti, nes kelių nukentėjusiųjų pareiškimai ar pasikartojantys pervedimai į tas pačias sąskaitas gali padėti atskleisti sistemingą sukčiavimo schemą.

📌 Jeigu pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui, jo vaidmuo taip pat gali būti
vertinamas. Atsakomybė priklausys nuo konkrečių aplinkybių – ar pinigus gavęs žmogus žinojo, kokiu būdu jie gauti, ar dalyvavo susitarime, juos perdavė kitam asmeniui ir kokį vaidmenį atliko visoje schemoje kaip sukčiavimo bendrininkas.

📌Nukentėjusiam asmeniui priklauso teisė reikalauti ne tik sumokėtų pinigų
grąžinimo. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti keliamas ir papildomų turtinių nuostolių ar neturtinės žalos atlyginimo klausimas, tačiau tokia žala turi būti pagrįsta įrodymais – pavyzdžiui, sveikatos sutrikimą patvirtinančiais medicininiais duomenimis, kad apgautas asmuo patyrė didelį stresą.

📌Svarbu prisiminti ir sąžiningiems nuomotojams: jeigu iš būsimo nuomininko
paimamas avansas, tačiau vėliau nusprendžiama būstą išnuomoti kitam patrauklesniam nuomininkui, gautus pinigus pirmajam asmeniui privalu grąžinti.

📌 Svarbiausia taisyklė – neskubėti. Patraukli kaina ar baimė, kad būstą tuoj pat išsinuomos kažkas kitas, neturėtų nustelbti elementaraus atidumo: patikrinkite būsto savininką, perskaitykite sutartį, įvertinkite jos sąlygas ir tik tada atlikite mokėjimą.

Kviečiame klausytis įrašo (nuoroda komentaruose, pokalbis nuo 58:30).

Jeigu Jums reikalinga individuali teisinė konsultacija, norite pasitarti prieš sudarant
nuomos sutartį ar kilus ginčui, yra reikalinga parengti būtent Jūsų situacijai pritaikytą nuomos sutartį ar peržiūrėti ir įvertinti jau Jūsų pasirašytą nuomos sutartį - kviečiame skambinti telefonu +370 699 88189 arba rašyti el.p. [email protected]

Daugiau apie Advokatų profesinę bendriją Jakštienė ir partneriai - https://www.jlegis.lt/

Skaitytojas klausia: „Per reidą mano vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie alkotesteriu nustatė 0,52 ...
21/08/2026

Skaitytojas klausia: „Per reidą mano vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jie alkotesteriu nustatė 0,52 promilės girtumą. Kokios teisinės pasekmės man gresia?“

✅ Atsakydamas į tokį laikraščio "Šilalės artojas" skaitytojo klausimą, advokatas Remigijus Jakštas paaiškino, kad už tokį pažeidimą vairuotojui gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė – tai priklauso nuo nustatyto neblaivumo laipsnio.

Plačiau šia tema kviečiame skaityti straipsnį, kurio nuoroda - komentare.
📲Jeigu reikia teisinės konsultacijos - susisiekite:
advokatas Remigijus Jakštas - tel. Nr. +370 614 18678;

❓Skaitytojas klausia: „Esu medžiotojų būrelio narys daugiau nei 10 metų. Visą laiką aktyviai dalyvavau klubo veikloje, m...
18/08/2026

❓Skaitytojas klausia: „Esu medžiotojų būrelio narys daugiau nei 10 metų. Visą laiką aktyviai dalyvavau klubo veikloje, mokėjau nario mokesčius. Pastaruoju metu pradėjau kelti klausimus dėl klubo finansų ir valdybos priimamų sprendimų, nes man kilo abejonių dėl kai kurių išlaidų pagrįstumo. Visuotinio susirinkimo metu netikėtai buvo pasiūlyta mane pašalinti iš klubo ir nariai balsų dauguma mane pašalino. Iki susirinkimo nebuvau informuotas, kad bus svarstomas mano pašalinimo klausimas, negavau jokių oficialių įspėjimų ar konkrečių kaltinimų. Susirinkime buvo kalbama abstrakčiai – esą „keliu konfliktus“, „kiršinu narius“ ir „kenkiu klubo reputacijai“, tačiau niekas nepateikė jokių konkrečių faktų ar įrodymų. Man net nebuvo suteikta normali galimybė pasiaiškinti. Ar medžiotojų klubas gali pašalinti narį vien dėl to, kad jis kritikuoja valdybą ar kelia nepatogius klausimus? Ar toks pašalinimas yra teisėtas?“

👉 Kviečiame skaityti teisinį komentarą, kurį parengė Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" advokato padėjėja Reda Rimkienė. Nuoroda į straipsnį - komentare.

Vis dar tenka susidurti su klaidinga nuostata, kad jei santuokos metu dirba tik vienas sutuoktinis ir iš jo darbo pajamų...
05/08/2026

Vis dar tenka susidurti su klaidinga nuostata, kad jei santuokos metu dirba tik vienas sutuoktinis ir iš jo darbo pajamų yra mokamas būsto kreditas, vadinasi, nekilnojamasis turtas ir priklauso tik jam.

Būtent tokios pozicijos laikėsi Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" klientės sutuoktinis, kuris
kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti šalių sudarytą santuoką ir santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį Klaipėdoje, priteisti jam asmeninės nuosavybės teise.

Visgi teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš vieno ar abiejų sutuoktinių darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai reiškia, kad ieškovo gautas darbo užmokestis nebuvo jo asmeninės lėšos. Todėl aplinkybė, kad būsto paskolos įmokos buvo mokamos iš ieškovo atlyginimo, nesuteikė jam pagrindo reikalauti didesnės turto dalies.

Mūsų klientė byloje patvirtino, kad tam tikrą laikotarpį nedirbo, tačiau tokį sprendimą (kad klientė nedirbs), sutuoktiniai priėmė bendru susitarimu. Šeimoje buvo susitarta, kad klientė rūpinsis nepilnamete dukra, namų ūkiu ir kasdieniais šeimos poreikiais, o ieškovas dirbs užsienyje ir finansiškai išlaikys šeimą. Dėl tokio šeimos modelio ieškovas turėjo galimybę dirbti darbą, dėl kurio dažnai po kelias savaites nebūdavo Lietuvoje, ir gauti pajamas, kurios būtų buvusios gerokai mažesnės, jeigu jam būtų tekę derinti darbą Lietuvoje su šeimos priežiūros pareigomis.

Teismas pripažino, kad klientė, rūpindamasi namų ūkiu ir šalių vaiku, taip pat prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimo, ir santuokos metu įgytą butą padalijo natūra - kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį.

Džiaugiamės, kad advokatei Asta Jakstiene ir advokato padėjėjai Dovilė Urnikienei pavyko apginti klientės interesus šioje byloje, o plačiau apie šią bylą kviečiame skaityti pranešime, kurio nuoroda - komentare.

Džiaugu pasidalinti dar vienos laimėtos bylos istorija, kuri prasidėjo dar 2021 m. vasarą, COVID-19 pandemijos metu.Klie...
31/07/2026

Džiaugu pasidalinti dar vienos laimėtos bylos istorija, kuri prasidėjo dar 2021 m. vasarą, COVID-19 pandemijos metu.

Klientė kartu su sutuoktiniu buvo atvykusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą ir apsilankymo metu užsuko į prekybos centrą apsipirkti. Klientė parduotuvės darbuotojams paaiškino, kad dėl astmos negali dėvėti medicininės kaukės ir informavo, jog prireikus gali pateikti tai patvirtinančius medicininius duomenis per savo šeimos gydytoją. Nepaisant šių paaiškinimų, į prekybos centrą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Policijos pareigūnai, nepaisant klientės paaiškinimų, ją šiurkščiai ištempė iš prekybos centro ir nutempė prie tarnybinio automobilio. Pasak klientės, jai buvo suduoti smūgiai į nugaros, pečių ir sėdmenų sritis, buvo panaudoti antrankiai, padaryti įvairūs kūno sužalojimai ir nebuvo paaiškinta nei procesinių prievartos priemonių taikymo priežastis, nei tolimesnė procedūra.

Teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta nei būtinybė taikyti tokio masto procesines prievartos priemones, nei būtinybė apskritai sulaikyti klientę, todėl priteisė klientei 3 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Plačiau apie bylą kviečiame skaityti pranešime, kurio nuoroda - komentaruose.

Asta Jakstiene

Džiaugiamės dar viena mūsų kliento naudai pasiekta pergale – tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos te...
27/07/2026

Džiaugiamės dar viena mūsų kliento naudai pasiekta pergale – tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai visiškai sutiko su Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" advokatės Asta Jakstiene ir advokato padėjėjos Dovilė Urnikienė. pateiktais argumentais, kuriais buvo apginta kliento teisė atgauti jam priklausančią skolą.

Teismas pripažino, kad mūsų kliento reikalavimas grąžinti skolą, paskolintą 2006 metais pagal ranka pasirašytą paskolos sutartį yra pagrįstas; kaip ir teisė šį reikalavimą pareikšti skolininko įpėdiniams, net ir praleidus įstatymo numatytą 3 mėn. terminą, nes kreditorius (mūsų klientas) neturėjo galimybės operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį.

Plačiau apie šią bylą kviečiame skaityti pranešime, kurio nuoroda - komentaruose.

Kartais sudėtingiausi ginčai kyla ne dėl to, kas sukėlė įvykį, o dėl to, kas pagal įstatymą ir sutartį privalo atlyginti...
22/07/2026

Kartais sudėtingiausi ginčai kyla ne dėl to, kas sukėlė įvykį, o dėl to, kas pagal įstatymą ir sutartį privalo atlyginti jo padarinius.

Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" advokatė Asta Jakstiene ir advokato padėjėja Reda Vaičiulytė Rimkienė Rimkienė sėkmingai atstovavo klientui byloje, kurioje buvo sprendžiami sutartinės ir deliktinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimai.

Advokatų kontoros klientas išnuomojo ekskavatorių kitai bendrovei. Ši bendrovė, turėdama tokią teisę pagal sudarytą nuomos sutartį, ekskavatorių perdavė subnuomos pagrindais naudotis trečiajam asmeniui (subnuomininkui), kuris vykdė geležinkelio infrastruktūros remonto darbus.

Darbų atlikimo metu įvyko avarija – ekskavatorius kirto geležinkelio bėgius tam neskirtoje vietoje ir susidūrė su traukiniu.

Kaip teismas sprendė žalos atlyginimo klausimą šioje byloje - kviečiame skaityti pranešime, kurio nuorodą rasite komentaruose.

Address

Šaulių Gatvė 56-2
Klaipeda
LT-92226

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 17:00

Telephone

+37069988189

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Advokatų profesinė bendrija Jakštienė ir partneriai "Jlegis":

Shortcuts

Share