27/08/2026
Sukčiai naudojasi nuomos rinkos suaktyvėjimu: kaip juos pažinti bei apsisaugoti? (Interviu LRT RADIJUI)
Artėjant rugsėjui itin suaktyvėja būsto nuomos rinka – naujo gyvenamojo būsto ieško studentai, į miestus grįžtantys gyventojai, tačiau padidėjusiu žmonių skubėjimu ir paklausa naudojasi ir sukčiai.
Savo žiniomis ir praktine patirtimi apie tai, kaip atpažinti galimą sukčiavimą nuomos rinkoje, kaip saugiai sumokėti avansą ar depozitą, kokius įrodymus svarbu išsaugoti bei kokių veiksmų imtis jau patekus į sukčių pinkles, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pasidalijo Advokatų profesinės bendrijos Jakštienė ir partneriai „Jlegis“ advokatė Asta Jakštienė ir advokatas Remigijus Jakštas.
Kviečiame pasiklausyti pokalbio – įrašas komentare (pokalbis su advokatais nuo 58:30 min.).
Taigi, kaip apsisaugoti nuo sukčių ieškant būsto nuomai? Keletas svarbiausių patarimų:
📌 Neskubėkite pervesti avanso ar depozito vien dėl spaudimo kuo greičiau
apsispręsti. Saugiausia mokėjimus atlikti sudarius rašytinę nuomos sutartį ir bankiniu pavedimu. Sutartyje svarbu patikrinti, ar joje nurodytos sąlygos atitinka žodinį susitarimą – nuomojamas objektas, kaina, nuomos terminas, avanso ar depozito dydis bei jo paskirtis.
📌 Prieš mokėdami pinigus įsitikinkite, kad būstą nuomoja asmuo, kuris iš tiesų turi
teisę tai daryti. Paprašykite Nekilnojamojo turto registro išrašo ir patikrinkite nuomotojo asmens dokumentą – nepasikliaukite vien jo kopija. Jeigu būstą aprodo ar dėl nuomos tariasi savininko atstovas, paprašykite dokumento, patvirtinančio jo teisę veikti savininko vardu.
📌Nebijokite užduoti konkrečių klausimų apie būstą. Pasiteiraukite apie komunalinius mokesčius, daugiabučio administratorių, šildymo išlaidas ir kitas aplinkybes, kurias tikrasis savininkas ar jo įgaliotas asmuo turėtų žinoti. Migloti atsakymai, ilgos pauzės, nenoras parodyti būstą ar paaiškinimai, kad „savininkas išvykęs, o viską sutvarkys draugas“, turėtų paskatinti būti itin atsargiems.
📌 Kritiškai įvertinkite ir patį pasiūlymą. Jeigu būstas siūlomas už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, verta savęs paklausti, ar toks pasiūlymas iš tiesų yra realus. Įtarimų taip pat turėtų kelti situacijos, kai po susitarimo skelbimas staiga pašalinamas, asmuo kurį laiką nebeatsiliepia ar vengia susitikti ir parodyti būstą.
📌 Atlikdami pavedimą kuo tiksliau nurodykite jo paskirtį. Pavyzdžiui: „avansas už
nuomojamą būstą, [adresas]“. Toks įrašas vėliau gali tapti svarbiu įrodymu nustatant, dėl kokio būsto ir kokiu tikslu pinigai buvo pervesti. Ypač atsargiai reikėtų vertinti prašymus pinigus pervesti ne pačiam nuomotojui, o jo „broliui“, „draugui“, „žmonai“ ar kitam asmeniui.
📌 Jeigu pinigai jau pervesti ir paaiškėja, kad buvote apgauti, svarbu išsaugoti visus rašytinius įrodymus. Banko sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymas, susirašinėjimas ar kiti patvirtinimai, kad buvo sumokėtas avansas ar depozitas, gali būti reikšmingi reikalaujant grąžinti pinigus. Vis dėlto svarbu atskirti pinigų priteisimą nuo realaus jų atgavimo – faktinės išieškojimo galimybės priklausys ir nuo sukčiaus turtinės padėties.
📌 Nukentėjusiojo neatidumas savaime nepašalina galimos sukčiaus baudžiamosios atsakomybės. Jeigu nustatoma, kad asmuo tyčia apsimetė būsto savininku ar jo atstovu, nors neturėjo teisės būsto išnuomoti, ir tokiu būdu siekė gauti svetimus pinigus, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į policiją. Ypač svarbu apie tokius atvejus pranešti, nes kelių nukentėjusiųjų pareiškimai ar pasikartojantys pervedimai į tas pačias sąskaitas gali padėti atskleisti sistemingą sukčiavimo schemą.
📌 Jeigu pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui, jo vaidmuo taip pat gali būti
vertinamas. Atsakomybė priklausys nuo konkrečių aplinkybių – ar pinigus gavęs žmogus žinojo, kokiu būdu jie gauti, ar dalyvavo susitarime, juos perdavė kitam asmeniui ir kokį vaidmenį atliko visoje schemoje kaip sukčiavimo bendrininkas.
📌Nukentėjusiam asmeniui priklauso teisė reikalauti ne tik sumokėtų pinigų
grąžinimo. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti keliamas ir papildomų turtinių nuostolių ar neturtinės žalos atlyginimo klausimas, tačiau tokia žala turi būti pagrįsta įrodymais – pavyzdžiui, sveikatos sutrikimą patvirtinančiais medicininiais duomenimis, kad apgautas asmuo patyrė didelį stresą.
📌Svarbu prisiminti ir sąžiningiems nuomotojams: jeigu iš būsimo nuomininko
paimamas avansas, tačiau vėliau nusprendžiama būstą išnuomoti kitam patrauklesniam nuomininkui, gautus pinigus pirmajam asmeniui privalu grąžinti.
📌 Svarbiausia taisyklė – neskubėti. Patraukli kaina ar baimė, kad būstą tuoj pat išsinuomos kažkas kitas, neturėtų nustelbti elementaraus atidumo: patikrinkite būsto savininką, perskaitykite sutartį, įvertinkite jos sąlygas ir tik tada atlikite mokėjimą.
Kviečiame klausytis įrašo (nuoroda komentaruose, pokalbis nuo 58:30).
Jeigu Jums reikalinga individuali teisinė konsultacija, norite pasitarti prieš sudarant
nuomos sutartį ar kilus ginčui, yra reikalinga parengti būtent Jūsų situacijai pritaikytą nuomos sutartį ar peržiūrėti ir įvertinti jau Jūsų pasirašytą nuomos sutartį - kviečiame skambinti telefonu +370 699 88189 arba rašyti el.p. [email protected]
Daugiau apie Advokatų profesinę bendriją Jakštienė ir partneriai - https://www.jlegis.lt/
