13/02/2025
Sutuoktinių lojalumo pareiga -viena platesnių, abstraktesnių pareigų, kurios turinio ne visi gali žinoti.
Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje "sutuoktinių pareiga vienas kitą remti" nurodyta: Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nors sąvoka "privalo būti vienas kitam lojalūs" yra gana abstrakti, nes nežinia kas įeina į lojalumo turtinį, tačiau kita straipsnio dalis lyg ir paaiškino kaip sutuoktiniai santuokoje turi elgtis. Įstatymas nustatė sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutrūkimo prezumpciją - sutuoktinio neištikimybė, visų formų smurtas, žiaurus elgesys su šeimos nariais, nesirūpinimas šeima daugiau ne vienus metus. Dažniausiu santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindu buvo nurodoma sutuoktinio neištikimybė ir smurtas. Jei teismai tokių akiviazdžių faktų nenustatydavo, būdavo sprendžiama, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Nuo 2020 metų pabaigos sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo turinys išsiplėtė, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas santuokos nutraukimo byloje naujai pažvelgė į sutuoktinių lojalumo pareigos turinį.
2020-12-02 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-495-1075/2020 išaiškino lojalumo pareigą. Teismas pasisakė, kad : "Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti." Minėtoje byloje vienas iš sutuoktinių buvo įsitraukęs į azartinius lošimus, dėl ko kentėjo ne tik materialinė šeimos gerovė, bet ir sutuoktinių tarpusavio santykiai. Ieškovas siekė atsakovą - lošiantįjį sutuoktinį- pripažinti kaltu dėl santuokos nutrūkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad Priklausomybė nuo azartinių lošimų paprastai vystosi palaipsniui, tenkinantis lošimų, laimėjimų teikiamu malonumu ir tampant nuo jo priklausomam. Ypač tokią savijautą gali paskatinti artimųjų parama, t. y. lankymasis kartu lošimo namuose, skolų dengimas ir pan., kai lošiantis asmuo nepatiria savo netinkamo elgesio padarinių. Priklausomybei vystantis, asmeniui tampa sunku kontroliuoti savo jausmus ir elgesį. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, situacijai keistis reikia ne tik aplinkinių pagalbos, bet ir paties asmens pripažinimo, kad jis yra priklausomas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui (ei) dar iki vedybų buvo žinomas atsakovo (ės) pomėgis lošti, kartu su juo (ja) jis (ji) lankydavosi lošimo namuose iki antro vaiko gimimo. Tai rodo, kad ieškovui (ei) iš esmės buvo priimtinas toks gyvenimo būdas ir jį (ją) tenkino toks šeimos modelis. Tai nereiškia, kad ieškovas (ė) yra kaltas (a) dėl atsakovo (ės) potraukio lošti, tačiau teigti, kad atsakovui (ei) vienam (ai) taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas (ė) dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas (ė) taip pat pradžioje lankėsi pas gydytoją, vėliau, ieškovui (ei) su vaikais išsikrausčius, lankė jį (ją), siekė atkurti tarpusavio ryšius. Priklausomybės santykiams esant itin sudėtingiems, į juos įtraukiamas ne tik tiesiogiai priklausomas asmuo, bet ir su juo artimai susiję asmenys, todėl, susiformavus netinkamam tarpusavio elgesio modeliui, pakeisti jį be specialistų pagalbos gali būti labai sudėtinga, tačiau dėl tokio netinkamo santykių modelio dažniausiai kalti yra abu santykio dalyviai, o ne vienas jų.". Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję laiku imtis atitinkamų priemonių priklausomybei gydyti ir pasirinkę ydingą tarpusavio elgesio modelį.
Taigi, sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutrūkimo, neužtenka konstatuoti fakto apie netinkamą sutuoktinio elgesį. Būtina vertinti ar kitas iš sutuoktinių laiku ir tinkamai padėjo sutuoktiniui, ar priėmė ir toleravo netinkamą elgesį, t.y. ar tinkamai vykdėj lojalumo pareigą.