Advokatai

16/04/2025

13/02/2025

Sutuoktinių lojalumo pareiga -viena platesnių, abstraktesnių pareigų, kurios turinio ne visi gali žinoti.
Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje "sutuoktinių pareiga vienas kitą remti" nurodyta: Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nors sąvoka "privalo būti vienas kitam lojalūs" yra gana abstrakti, nes nežinia kas įeina į lojalumo turtinį, tačiau kita straipsnio dalis lyg ir paaiškino kaip sutuoktiniai santuokoje turi elgtis. Įstatymas nustatė sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutrūkimo prezumpciją - sutuoktinio neištikimybė, visų formų smurtas, žiaurus elgesys su šeimos nariais, nesirūpinimas šeima daugiau ne vienus metus. Dažniausiu santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagrindu buvo nurodoma sutuoktinio neištikimybė ir smurtas. Jei teismai tokių akiviazdžių faktų nenustatydavo, būdavo sprendžiama, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai.
Nuo 2020 metų pabaigos sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo turinys išsiplėtė, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas santuokos nutraukimo byloje naujai pažvelgė į sutuoktinių lojalumo pareigos turinį.
2020-12-02 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-495-1075/2020 išaiškino lojalumo pareigą. Teismas pasisakė, kad : "Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti." Minėtoje byloje vienas iš sutuoktinių buvo įsitraukęs į azartinius lošimus, dėl ko kentėjo ne tik materialinė šeimos gerovė, bet ir sutuoktinių tarpusavio santykiai. Ieškovas siekė atsakovą - lošiantįjį sutuoktinį- pripažinti kaltu dėl santuokos nutrūkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad Priklausomybė nuo azartinių lošimų paprastai vystosi palaipsniui, tenkinantis lošimų, laimėjimų teikiamu malonumu ir tampant nuo jo priklausomam. Ypač tokią savijautą gali paskatinti artimųjų parama, t. y. lankymasis kartu lošimo namuose, skolų dengimas ir pan., kai lošiantis asmuo nepatiria savo netinkamo elgesio padarinių. Priklausomybei vystantis, asmeniui tampa sunku kontroliuoti savo jausmus ir elgesį. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, situacijai keistis reikia ne tik aplinkinių pagalbos, bet ir paties asmens pripažinimo, kad jis yra priklausomas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui (ei) dar iki vedybų buvo žinomas atsakovo (ės) pomėgis lošti, kartu su juo (ja) jis (ji) lankydavosi lošimo namuose iki antro vaiko gimimo. Tai rodo, kad ieškovui (ei) iš esmės buvo priimtinas toks gyvenimo būdas ir jį (ją) tenkino toks šeimos modelis. Tai nereiškia, kad ieškovas (ė) yra kaltas (a) dėl atsakovo (ės) potraukio lošti, tačiau teigti, kad atsakovui (ei) vienam (ai) taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas (ė) dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas (ė) taip pat pradžioje lankėsi pas gydytoją, vėliau, ieškovui (ei) su vaikais išsikrausčius, lankė jį (ją), siekė atkurti tarpusavio ryšius. Priklausomybės santykiams esant itin sudėtingiems, į juos įtraukiamas ne tik tiesiogiai priklausomas asmuo, bet ir su juo artimai susiję asmenys, todėl, susiformavus netinkamam tarpusavio elgesio modeliui, pakeisti jį be specialistų pagalbos gali būti labai sudėtinga, tačiau dėl tokio netinkamo santykių modelio dažniausiai kalti yra abu santykio dalyviai, o ne vienas jų.". Teismas sprendė, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję laiku imtis atitinkamų priemonių priklausomybei gydyti ir pasirinkę ydingą tarpusavio elgesio modelį.
Taigi, sprendžiant dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutrūkimo, neužtenka konstatuoti fakto apie netinkamą sutuoktinio elgesį. Būtina vertinti ar kitas iš sutuoktinių laiku ir tinkamai padėjo sutuoktiniui, ar priėmė ir toleravo netinkamą elgesį, t.y. ar tinkamai vykdėj lojalumo pareigą.

11/05/2024

Šių dienų motyvavimas nebūti abejingiems 😊...

09/12/2023

Vakar Lietuvos Respublikos Seime vyko teisės forumas apie teisinės ir gerovės valstybės sąvokų panašumą, tapatumą ir skirtumus.
Nėra abejonės, kad gerovės valstybės be teisinės negali būti - valstybė, kurioje nėra tinkamai sureguliuotos socialinio gyvenimo sritys, nebus gerovės valstybė. O reguliuojama yra per įstatymus.
Forumo organizatorė Lietuvos avokatūra, prokuratūros, teismų, žiniasklaidos, politologijos atstovai pateikė gana nemažai objektyvios kritikos dėl kaip bandelių "kepamų" įstatymų. Įstatymų, taikomų kiekvieną dieną (pvz Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kasos aparatų įstatymas) pakeitimų skaičiuojama šimtais ir kiekvienas Lietuvos žmogus a priori turi žinoti apie pakeitimus, nes "įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės".... Labai gaila, kad susidomėjusių forumu Seimo narių buvo tik keletas. Susidarė įspūdis, kad valstybės įstatymų leidžiamajai valdžiai - Seimui, išskyrus Seimo narius A. Širinskienę ir J. Sabatauską, nerūpi, ir netgi neįdomu nei išgirsti, nei padiskutuoti ką daryti, kad įstatymų "kepyklėlė" mažintų apsukas, o priimtų įstatymų nereikėtų keisti bent 3-4 metus.
Įdomumui pasidalinu keletu skaidrių.

27/11/2023

Ar pagalvojate apie tai, kad kiekvieną kartą, kai išgeriate alkoholio, Jūs rizikuojate gauti "baltą biuletenį", t.y. į darbą galėtumėt neiti, bet ligos išmokos negautumėt? Kiekvienas iš mūsų negalime garantuoti, jog nesusižeisime, netgi būdami blaivūs ir, tuo labiau, turėtumėm savimi abejoti būdami alkoholio įtakoje. Ligos ir motinystės draudimo įstatymas sako, kad ligos išmoka nemokama tam, kuris nedarbingu tapo dėl neblaivumo. Visiškai nesvarbu, kad nesijautėt apsvaigęs, kad Jūsų koordinacija buvo nesutrikusi ar, kad neblaivumas neturėjo įtakos traumai (nebent trauma įvyko dėl kito asmens kaltų veiksmų). Neblaivumo faktas lemia tai, jog tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimas Jums bus neapmokamas.
Šia tema plačiau padiskutavome dienraštyje 15 min:

Kaip pasakojo Lukas, traumą jis patyrė maždaug prieš metus ir daugiau nei tris mėnesius buvo nedarbingas. Savo darbo jis negali atlikti nuotoliu – į darbą jam eiti būtina.

31/08/2023

Labai kviečiu paskaityti šį straipsnį tas, kurios neranda laimės svetur ir mąsto apie pabėgimą į Lietuvą su vaikais. Būtent - pabėgimą. Nėra taip paprasta ir lengva, kaip galėtų atrodyti - mamos gali tapti savų vaikų pagrobėjomis.

15min kalbinti pašnekovai sako, kad tai – sisteminė problema, o ne išskirtinė vieno žmogaus istorija. Su panašiomis problemomis susiduria ir daugiau moterų, ištekėjusių už užsieniečių.

18/04/2023

Šiame tinklalapyje skelbiu teisinius pastebėjimus, patarimus įvairiomis teisės temomis.
Šį kartą, norėčiau pasidalinti dienraštyje 15 min.lt paskelbtu straipsniu dėl vaikų išlaikymo, kuriame aš pati ir apylinkės teismo teisėjas dalinamės savo praktikos įžvalgomis. Gal būt rasite atsakymų į Jums rūpimus klausimus.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kiek-kainuoja-vaiko-islaikymas-kaip-nustatoma-alimentu-suma-kokie-yra-butini-vaiko-poreikiai-specialistu-atsakymai-56-2019660

Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, 2022 metais gautos 3894 civilinės bylos dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išnagrinėtos – 3769 bylos. Nuo šių metų sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 6 d. buvo gautos 809 tokios bylos, išnagrinėtos 729.

03/02/2023

Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimas. Galima kreiptis ir dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo ir dėl šio dydžio sumažinimo. Kada galima? Pagal galiojančius teisės aktus, teismas gali pakeisti vaiko išlaikymo dydį, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi, turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Ką tai reiškia? Prašant padidinti vaiko išlaikymo dydį, tai reiškia, kad vaiko poreikiai pasikeitė taip, kad su esamu išlaikymu jau šių poreikių neina užtikrinti. Prašant sumažinti teikiamo vaikui išlaikymo dydį, tai reiškia, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių asmuo objektyviai vertinant, nebegali teikti priteisto dydžio išlaikymo. Kiekvienas iš mūsų gali laikinai susirgti, laikinai netekti darbo, laikinai negauti pajamų, tačiau, kai dėl ligos asmens darbingumas sumažėja, kai dėl to sumažėja jo gaunamos pajamos, kai matyti, jog geriau apmokamo darbo, ar darbo dėl sveikatos ar amžiaus asmuo negalės susirasti ir ateityje, kai yra daugiau išlaikytinių, t.y. kai gyvenimo aplinkybės labai smarkiai pasikeitė, palygus su tomis kokios buvo priteisiant vaiko išlaikymą, tuomet, įvertindamas vaiko poreikius, teismas gali teikiamo išlaikymo dydį sumažinti. Tačiau, jei toks asmuo turi turto, tuomet teismas gali pakeisti ne išlaikymo dydį, bet išlaikymo formą. Jei išlaikymas buvo mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, teismas tai gali pakeisti ir išlaikymą priteisti turtu. Pavyzdžiui, toks asmuo turi butą, žemės sklypą, garažą ir pnš., tuomet išlaikymas gali būti priteisiamas įvertinus priteisto išlaikymo dydį iki vaiko pilnametystės ir turto vertę. Teismai, nagrinėdami tokias bylas, yra pasisakę, jog išlaikymo priteisimas turtu tokiu atveju gali būti geresnė išeitis, nei išlaikymo išieškojimas per antstolį, nes: antstolis, vykdydamas priverstinį išlaikymo išieškojimą, areštuotų skolininko turtą, kuris būtų parduodamas per varžytines, atsirastų papildomi antstolio darbo kaštai, pinigus už parduotą turtą būtų sunkiau gauti dėl galimų kitų kreditorių piniginių reikalavimų. Tuo tarpu, priteisus išlaikymą turtu, vaikas jau įgytų turtą, o, esant galimybei, iš to turto dar būtų galima gauti pajamas (pvz. nuomą, kuri galėtų būtų naudojama vaiko poreikiams užtikrinti).

05/01/2023

Dar viena naujovė, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. - sandorių sudarymas nepilnamečių vaikų vardu. Iki šio laiko tėvai neturėjo teisės be išankstinio teismo leidimo perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą; savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti jų vardu nuomos(ilgesniam nei penkių metų terminui) ar paskolos sutartį (jei sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį); investuoti savo nepilnamečių vaikų lėšas (jei suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį). Pagal ankstesnįjį reglamentavimą, dėl minėtų sandorių, tėvai iš pradžių privalėdavo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo. Tokie pareiškimai buvo nagrinėjami supaprastintos teisenos tvarka, pareiškėjai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tuo atveju, jei teismas atsisakydavo išduoti leidimą sudaryti sandorį, tai neužkirsdavo pareiškėjams kelio dar kartą kreiptis į teismą. Daugeliu atvejų, profesionalios teisinės pagalbos nereikėjo. Visa procedūra iš esmės nereikalavo piniginių lėšų. Be abejo, gavus teismo leidimą turto perleidimo sandoriai turėjo būti vykdomi pas notarą, tačiau kiti (paskolos, nuomos, investicijų) - nebūtinai.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. draudimas sudaryti tam tikrus sandorius savo nepilnamečių vaikų vardu negalios, jei visi paminėti aukščiau sandoriai bus atliekami pas notarą. Notaro pareiga bus patikrinti, ar sudaromu sandoriu nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir teisės. Tuo atveju, jei notaras netvirtins sandorio, tai neužkirs kelio pasikeitus aplinkybėms asmenims dar kartą kreiptis į notarą dėl tokio paties sandorio sudarymo.
Tai, jog teismai nebespręs tokio pobūdžio klausimų, visų pirma palengvins teismų darbą ir teismai galės skirti daugiau dėmesio sudėtingesniems teisiniams ginčams spręsti. Be abejonės, tai labai svarbu. Kaip toks naujasis reglamentavimas atsilieps tėvams? Tėvams, siekiantiems sudaryti bet kurį iš pradžioje minėtų sandorių, atsiranda papildomos piniginės išlaidos, susijusios su notaro paslaugų apmokėjimu. Gal būt tai nebus labai didelės išlaidos, tačiau, bet kokiu atveju, jos tikrai bus. Greičiausiai ir patys sandoriai bus rengiami notarų, o pačių pasirašytos, pavyzdžiui nuomos sutarties, notarui pateikti neužteks.

05/10/2022

Spaudoje buvo skelbiama ir, ko gero, kai kurie įsidėmėjo, jog santuoką nutraukti tam tikrais atvejais nuo 2023 m. sausio 1 d. bus galima ir nesikreipiant į teismą. Jei sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau nei metus laiko neveda bendro ūkio ir šeimyninio gyvenimo, santuokos nutraukimo klausimą spręs notaras. Šis pakeitimas bus palengvinimas ne tik teismams, bet ir asmenims, norintiems nutraukti santuoką.
Kaip vyks procesas ir kokių dokumentų reikės? Kaip ir šiuo metu reikia pateikti teismui procesinius dokumentus, taip ir įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams, notarui reikės pateikti atitinkamus dokumentus: abiejų sutuoktinių patvirtinimą, jog daugiau nei metus laiko neveda bendro ūkio ir santuokinio gyvenimo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir duomenis, jog apie santuokos nutraukimą pranešta visiems sutuoktinių kreditoriams. Sutuoktinių kreditoriams turės būti įteikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties projektai ir nurodyti notaro, į kurį bus kreipiamasi, kontaktiniai duomenys.
Notaro pareiga bus patikrinti, ar pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ar ji iš esmės nepažeidžia kurio nors iš sutuoktinių teisių ir interesų, ar nėra prieštaravimo iš kreditorių dėl sutuoktinių prievolių vykdymo. Notaro patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įsigalios jau sekančią dieną, t. y. apskundimo terminas, skirtingai nuo teismo procesinio dokumento, nebetaikomas.
Idealiuoju atveju, jei nereikės teikti jokių patikslinimų, pataisymų, procesas turėtų trukti mėnesį laiko (neskaitant notaro užimtumo). Mėnuo laiko numatytas tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų pareikšti pretenzijas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyto prievolių vykdymo.
Jei sutuoktiniai kreditorių neturi, santuokos nutraukimo procesas turėtų trukti trumpiau (neskaitant notaro užimtumo).