Mediatorė, teisininkė Eglė Šiugždinytė

13/10/2026

„Aš vaikui perku drabužius, telefoną, moku už būrelius. Kodėl dar turiu mokėti išlaikymą?“

Čia dažnai ir kyla painiava.

Civilinis kodeksas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba tam tikru turtu.

Tačiau išlaikymas turtu nėra tas pats, kas savo nuožiūra pirkti vaikui daiktus ar apmokėti atskiras jo išlaidas.

Jeigu teismo sprendimu ar teismo patvirtintu susitarimu nustatyta kiekvieną mėnesį mokėti konkrečią pinigų sumą, vienas iš tėvų negali vienašališkai nuspręsti jos nebemokėti ir vietoj to pradėti pirkti daiktus ar apmokėti būrelius.

Tam tikrais atvejais išlaikymas gali būti teikiamas turtu, tačiau turi būti vertinama, ar toks būdas iš tiesų geriausiai užtikrina vaiko interesus. Reikšmę turi turto vertė, jo pobūdis, naudojimo galimybės, su juo susijusios išlaidos ir reali nauda vaikui.

Jeigu anksčiau nustatyta išlaikymo forma tapo netinkama, gali būti sprendžiamas jos pakeitimo klausimas.

O jei tėvai dėl išlaikymo formos nesutaria, šį klausimą galima aptarti mediacijoje ir ieškoti sprendimo, kuris būtų ne patogiausias vienam iš tėvų, o tinkamiausias vaikui.

10/10/2026

Kas yra vaiko išlaikymo išmoka iš „Sodros“?

Tai valstybės lėšomis vaikui mokama išmoka tais atvejais, kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų arba gauna tik jo dalį.

Tačiau vien fakto, kad tėvas ar mama nustojo mokėti išlaikymą, nepakanka.

Pirmiausia išlaikymas turi būti nustatytas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi. Tuomet dėl jo priverstinio išieškojimo paprastai kreipiamasi į antstolį. Dėl vaiko išlaikymo išmokos į „Sodrą“ galima kreiptis praėjus mėnesiui nuo kreipimosi į antstolį, jeigu vaikas vis dar negauna viso jam priklausančio išlaikymo.

Svarbu ir tai, kad „Sodra“ nebūtinai sumokės visą teismo priteistą išlaikymo sumą. Nuo 2026 m. liepos 1 d. maksimali išmoka vienam vaikui yra 185 Eur per mėnesį.

Jeigu skolininkas moka dalį išlaikymo, valstybė gali kompensuoti trūkstamą dalį, neviršydama nustatyto maksimalaus dydžio.

O jei gaunant išmoką kitas iš tėvų pradeda mokėti išlaikymą ar jo dalį, apie gautą mokėjimą būtina informuoti „Sodrą“ per 3 darbo dienas.

Valstybės mokama išmoka nėra būdas atleisti tėvą ar motiną nuo pareigos išlaikyti vaiką. Ji skirta apsaugoti vaiką, kai nustatytas išlaikymas realiai nėra gaunamas.

08/10/2026

Viena dažniausių situacijų praktikoje – žmogus nuoširdžiai mano, kad jokios skolos nėra, nes alimentus moka kas mėnesį. O tada paaiškėja, kad susidarė įsiskolinimas.

Kodėl?

Todėl, kad periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas vaikui turi būti indeksuojamas kasmet įstatymo nustatyta tvarka. Jei po indeksavimo turėjo būti mokama didesnė suma, bet toliau buvo mokamas senasis dydis, kiekvieną mėnesį susidaro skirtumas. Iš tokių skirtumų ir kaupiasi skola.

Svarbu ir tai, kad pareiga indeksuoti nepriklauso nuo to, ar kitas iš tėvų priminė, ar teismo sprendime buvo atskirai parašytas žodis „indeksuoti“. Jei išlaikymas mokamas savanoriškai, indeksuoti turi pats mokėtojas.

Jeigu tarp tėvų kyla ginčas dėl susidariusios skolos, jos mokėjimo tvarkos ar tolesnio išlaikymo vykdymo, šiuos klausimus galima aptarti ir mediacijoje. Mediacija nepanaikina pareigos indeksuoti, bet gali padėti susitarti dėl praktinio sprendimo.

05/10/2026

„Vaikas pats nenori eiti.“

Šią frazę po skyrybų tenka girdėti labai dažnai. Tačiau vien jos nepakanka suprasti, kas šeimoje iš tikrųjų vyksta.

Vaiko atsisakymas bendrauti su vienu iš tėvų gali turėti daug priežasčių. Kartais tai nerimas dėl perėjimo iš vienų namų į kitus. Kartais – pyktis, nuoskauda, lojalumo konfliktas ar įtampa tarp tėvų. O kartais vaikas gali turėti realių priežasčių jaustis nesaugiai.

Todėl nereikėtų nei automatiškai versti vaiką, nei iš pirmo „nenoriu“ padaryti išvadą, kad santykis su kitu tėvu turi nutrūkti.

Svarbu vaiką išgirsti, užduoti neutralius klausimus, stebėti jo elgesį ir kartu neprimesti jam atsakomybės spręsti suaugusiųjų klausimus.

Vaikams po skyrybų ypač sunku, kai jie jaučia, kad meilė vienam iš tėvų reiškia išdavystę kitam. Todėl viena svarbiausių tėvų užduočių – leisti vaikui palaikyti ryšį su abiem tėvais nepatiriant kaltės, jeigu toks bendravimas vaikui yra saugus.

Jeigu tėvams patiems nepavyksta susitarti, kaip reaguoti į vaiko atsisakymą, keisti bendravimo tvarką ar sumažinti konfliktą, šiuos klausimus galima aptarti mediacijoje.

Kartais vaiko „nenoriu“ nėra atsakymas.

Tai – kvietimas suaugusiesiems pradėti geriau klausytis.

02/10/2026

„Išlaikymas juk kasmet indeksuojamas. Kam dar jį didinti?“

Nes tai – du skirtingi teisiniai mechanizmai.

Indeksavimas reiškia periodinėmis išmokomis priteistos sumos perskaičiavimą atsižvelgiant į infliaciją. Jo paskirtis – iš dalies ar visiškai kompensuoti dėl kainų augimo prarastą pinigų vertę.

Tačiau indeksuojant išlaikymą iš naujo nevertinama, kiek šiandien kainuoja vaiko būreliai, ugdymas, sveikatos priežiūra ar kiti konkretūs jo poreikiai.

Išlaikymo dydžio pakeitimas – kitas klausimas.

Jeigu po ankstesnio sprendimo iš esmės pasikeitė reikšmingos aplinkybės, gali atsirasti pagrindas prašyti išlaikymą padidinti. Vertinami vaiko poreikiai, abiejų tėvų turtinė padėtis ir kitos konkrečios aplinkybės.

Todėl visiškai įmanoma situacija, kai išlaikymas buvo kasmet tinkamai indeksuojamas, tačiau jo dydis vis tiek nebeatitinka realių vaiko poreikių.

Jeigu dėl naujo išlaikymo dydžio tėvams nepavyksta susitarti tarpusavyje, ginčą galima spręsti mediacijoje. O jei susitarti nepavyksta – dėl išlaikymo dydžio pakeitimo gali būti sprendžiama teisme.

30/09/2026

Vienas sutuoktinis Lietuvoje, kitas – užsienyje. Atrodytų, kad belieka pateikti dokumentus dėl skyrybų.

Tačiau tarptautinį elementą turinčiose šeimos bylose pirmiausia reikia atsakyti į visai kitus klausimus.

Kurios valstybės teismas apskritai turi jurisdikciją? Kokia teisė bus taikoma? Kur turi būti sprendžiami klausimai dėl vaiko, išlaikymo ir turto?

Ir atsakymai nebūtinai bus vienodi.

ES valstybėse santuokos nutraukimo jurisdikciją pirmiausia reglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/1111. Jis vertina sutuoktinių įprastinę gyvenamąją vietą, paskutinę bendrą įprastinę gyvenamąją vietą, atsakovo gyvenamąją vietą, tam tikrais atvejais pareiškėjo gyvenimo konkrečioje valstybėje trukmę ir abiejų sutuoktinių bendrą pilietybę.

Tačiau atskirai gali tekti vertinti vaiko klausimus, išlaikymą ir sutuoktinių turtą.

Dar viena praktinė problema – dokumentų įteikimas užsienyje. Priklausomai nuo valstybės gali būti taikomi ES reglamentai, Hagos konvencijos, dvišalės tarptautinės sutartys ar nacionalinės proceso teisės normos. Kartais procesą gerokai pailgina net netikslus sutuoktinio adresas ar neparengti vertimai.

Jeigu sutuoktiniams pavyksta kalbėtis, tokiose situacijose ypač verta svarstyti mediaciją. Ji gali vykti nuotoliniu būdu, net šalims gyvenant skirtingose valstybėse, ir padėti susitarti dėl tų klausimų, dėl kurių šalys gali disponuoti savo teisėmis.

Tačiau tarptautinėje byloje svarbu ne tik susitarti. Reikia ir tinkamai įforminti susitarimą, kad prireikus jis galėtų būti pripažintas ar vykdomas kitoje valstybėje.

28/09/2026

Kada po skyrybų vienas sutuoktinis gali reikalauti išlaikymo iš kito? Ar vien mažesnių pajamų tam pakanka? Į kokias aplinkybes atsižvelgia teismas?

Apie tai – straipsnyje 👇
„Išlaikymas buvusiam sutuoktiniui: kada jis priteisiamas?“

Ar po skyrybų galima gauti išlaikymą iš buvusio sutuoktinio? Teisininkė paaiškina, kada jis priteisiamas, mažinamas arba visai neskiriamas.

25/09/2026

„Ar jūs dar susitaikysite?“

Kartais vienas trumpas vaiko klausimas savyje talpina labai daug – ilgesį, baimę, viltį ir norą susigrąžinti pažįstamą gyvenimą.

Todėl atsakant svarbu ne tik tai, ką pasakysime, bet ir kaip vaikas po šio pokalbio jausis.

Jeigu sprendimas skirtis yra galutinis, vaikui paprastai saugiau girdėti aiškią, jo amžiui suprantamą tiesą, o ne ilgai gyventi laukimu, kad tėvai galbūt dar susitaikys.

Tačiau tiesa neturi reikšti suaugusiųjų santykių detalių. Vaikui nereikia žinoti, kuris buvo kaltas. Jam daug svarbiau žinoti, kad jis nepraranda nei mamos, nei tėčio, kad dėl skyrybų nėra atsakingas ir kad jo gyvenime išliks kuo daugiau aiškumo bei stabilumo.

Jeigu tėvams sunku susitarti, kaip apie pokyčius kalbėti su vaiku, šiuos klausimus galima aptarti ir mediacijoje. Kartais vien tai, kad abu tėvai vaikui siunčia vienodą, ramią žinutę, suteikia jam labai daug saugumo.

23/09/2026

Mediacija prieš teismą gali turėti ir finansinę naudą.

Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai įprastai mokėtino žyminio mokesčio, bet ne mažiau kaip 5 Eur.

Kitaip tariant – žyminis mokestis sumažėja 25 procentais.

Tačiau teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ginčas iš tiesų buvo sprendžiamas mediacijos būdu.

Praktiškai svarbu turėti mediatoriaus dokumentą, iš kurio būtų galima nustatyti, kad tarp konkrečių šalių dėl konkretaus ginčo mediacija vyko ar buvo užbaigta.

Ir labai svarbi išimtis: ši žyminio mokesčio lengvata netaikoma privalomajai mediacijai, vykdomai Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi savanoriška mediacija prieš teismą gali turėti du rezultatus: geriausiu atveju – ginčas apskritai nepasiekia teismo. O jeigu susitarti nepavyksta, įstatymas vis tiek numato tam tikrą finansinę paskatą už bandymą ginčą išspręsti taikiai.

22/09/2026

Džiaugiuosi galėdama pasidalinti nauju LJAA leidiniu apie daugiabučių namų valdymą. Prie jo prisidėjau ir aš - esu leidinio vyriausioji redaktorė.

Norėjosi, kad teisiniai klausimai būtų paaiškinti kuo paprasčiau ir praktiškiau, todėl tikiuosi, kad leidinys bus naudingas ne tik teisininkams, bet ir daugiabučių gyventojams, bendrijoms bei administratoriams.

Kviečiu paskaityti ir pasidalinti.

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija (LJAA) pristato naują elektroninį leidinį „Daugiabučių namų valdymas. Aktualūs teisiniai komentarai“, kuriame advokatai ir advokatų padėjėjai paprastai ir praktiškai atsako į dažniausiai daugiabučių namų gyventojams, bendrijoms ir administratoriams kylančius teisinius klausimus.

Leidinyje nagrinėjama 15 praktinių temų: kas ir už ką atsako valdant daugiabutį, kaip steigiama bendrija, kokias pareigas turi bendrijos nariai ir kiti savininkai, ar pirmojo aukšto gyventojas turi mokėti už liftą, kas atsako už kaimyno užlietą butą, kaip organizuojamas remontas, kada galima tvarkyti stogą nesant visų bendraturčių sutarimo, kokios yra triukšmo ribos, kada teisėtas vaizdo stebėjimas daugiabutyje, kaip sprendžiami ginčai su bendrija ar kitais savininkais ir kiti aktualūs klausimai.

„Daugiabučio namo valdymo klausimai neretai atrodo buitiniai – kol nesutarimas dėl stogo, mokesčių, remonto ar bendrų erdvių nevirsta teisiniu ginču. Rengdami šį leidinį siekėme, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų aiškius ir praktiškai pritaikomus atsakymus į situacijas, su kuriomis realiai susiduriama gyvenant daugiabutyje“, – sako leidinio vyriausioji redaktorė, LJAA valdybos narė, advokato padėjėja ir mediatorė Eglė Šiugždinytė.

LJAA prezidentas Antanas Jonikaitis pabrėžia, kad visuomenės teisinis švietimas yra viena iš svarbių asociacijos veiklos krypčių. „LJAA jau daugiau nei tris dešimtmečius telkia jaunuosius advokatus ir advokatų padėjėjus ir prisideda prie visuomenės teisinio švietimo. Mums svarbu, kad teisė būtų suprantama ne tik profesionalams. Daugiabučių namų valdymo klausimai aktualūs labai didelei visuomenės daliai, todėl tikiuosi, kad šis leidinys taps praktišku pagalbininku tiek gyventojams, tiek bendrijų pirmininkams ir administratoriams“, – sako LJAA prezidentas Antanas Jonikaitis.

Leidinys tęsia LJAA visuomenės teisiniam švietimui skirtų elektroninių leidinių seriją. Kaip ir ankstesniuose leidiniuose, prie atskirų temų pateikiami jų autorių kontaktiniai duomenys, kad skaitytojai prireikus galėtų kreiptis dėl papildomos konsultacijos ar teisinės pagalbos.

Leidinį nemokamai galima skaityti ir parsisiųsti https://ljaa.org/daugiabuciai/