Antstolio Giedriaus Salicko kontora

18/08/2023

Antstolių rūmų siūlomų "mokesčių atostogų" kritika – iš piršto laužta

Tokią poziciją portale DELFI išsakė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, komentuodama antstolių pasiūlymą atmetančių institucijų teiginius.

"Gaila, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neturėjo laiko įsigilinti į Lietuvos antstolių rūmų pasiūlymą. Lietuvos antstolių rūmai siūlo „mokesčių atostogas“ suteikti visiems į darbo rinką grįžtantiems ilgalaikiams bedarbiams, o ne vien tiems, kurie turi skolų. Taigi, socialinės apsaugos ir darbo viceministro V. Šilinsko išsakoma kritika, esą žmonės galėtų piktnaudžiauti ir tyčia tapti skolininkais dėl „mokestinės privilegijos“, yra visiškai nepagrįsta. Ilgalaikis bedarbis, išleistas į „mokesčių atostogas“, neturėtų jokio tikslo „prisikurti“ fiktyvių skolų ir dar papildomai mokėti antstoliams už jų išieškojimą.

Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, būtent „mokesčių atostogos“ būtų sąžininga priemonė, nes visi būtų skatinami įsidarbinti legaliai. Prasiskolinę žmonės (dalis kurių tapo skolininkais dėl savo pačių neatsakingo elgesio), netaptų labiau privilegijuotais palyginti su tais, kurie nevairuoja išgėrę, neviršija greičio, laiku moka visus mokesčius ir pan.

Apmaudu, kad vien skolininkams įvairias lengvatas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nutyli, iš kieno kišenės tokios lengvatos būtų finansuojamos. Juk tai – finansinės naštos permetimas ant privačių išieškotojų ir sąžiningų mokesčių mokėtojų pečių. Tai atitolinta galimybė sulaukti teisėtai priklausančių paskolintų pinigų. Tai komunalinių paslaugų brangimo grėsmė. Tai rizika nebegalėti pasinaudoti vartojimo kreditais gydymui, mokslui ar kitoms reikmėms nedideles pajamas gaunantiems žmonėms. Juk dėl keleriopai išaugusios kreditavimo rizikos finansinių paslaugų prieinamumas taip pat keleriopai sumažėtų.

Taip pat gaila, kad „Kurk Lietuvai“ atstovas R. Keršys, prieš komentuodamas skolų situaciją, nespėjo susipažinti su aktualiais statistikos duomenimis. Šiuo metu jau nebegalima tvirtinti, kad dauguma žmonių prasiskolinę valstybei ir kad tai „skolos, ateinančios iš materialinio nepritekliaus“.

Antstoliams išieškoti pateiktų skolų valstybei ir skolų privatiems asmenims kiekiai apylygiai: skolos valstybei sudaro 52 proc. visų vykdomų išieškojimo procesų, o skolos privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims – 48 proc. Tačiau, jei palygintume reikalavimų sumas, tai privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamų skolų bendra suma už valstybės reikalaujamą sumą yra net 5,4 karto didesnė. Šių metų viduryje privatūs kreditoriai siekė susigrąžinti 3,8 mln. Eur, o valstybės institucijos – 0,7 mln. Eur skolų.

Ir tikrai ne visų šių skolų priežastis yra „materialinis nepriteklius“, kurį patiriančius žmones reikėtų mūsų visų sąskaita gelbėti. Privačių fizinių ir juridinių asmenų reikalaujamos skolos – tai laiku nesumokėti atlyginimai darbuotojams, sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padaryta žala, įsiskolinimai už įvairias paslaugas, darbus ir prekes, negrąžintos paskolos bankams ir kitoms finansinių paslaugų įmonėms, nesumokėti išperkamosios nuomos mokesčiai, iš vartotojų ginčų kilusios skolos, bylinėjimosi išlaidos, taip pat vaikams priteistas išlaikymas (vadinamieji alimentai). Skolos valstybei – tai laiku nesumokėti mokesčiai (žemės mokestis, gyventojų pajamų mokestis, teismo žyminis mokestis ir kt.), baudos už administracinės teisės pažeidimus (vairavimą išgėrus, greičio viršijimą, aplinkosaugos taisyklių nesilaikymą, nelegalų ginklo laikymą ir kt.), baudžiamosiose bylos paskirtos baudos, Konkurencijos tarybos paskirtos baudos, Valstybinei ligonių kasai priteistos skolos už gydymą valstybės medicinos įstaigose ir kt.“,– komentuoja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė.



VIsą straipsnį rasite čia: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/problemos-del-isiskolinusiu-gyventoju-siulo-dar-viena-buda-kaip-palengvinti-nasta-94200763

27/07/2023

Aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio

Lietuvos gyventojai nelinkę brangiai mokėti už lengvatinį skolų išieškojimą iš jų pajamų. Tai atskleidžia reprezentatyvi apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų.

Respondentų prašyta atsakyti, kaip kiekvienas elgtųsi, jei būtų skolingas 2000 eurų ir galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną pradelstos skolos grąžinimo būdą.

Apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties respondentų (77 proc.) nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus, o per penkerius metus).

Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio, šią ir panašias siūlomas lengvatas galima pavadinti gražiai supakuotais spąstais: žadamos mažesnės išskaitos, išieškojimo atostogos, bet nutylimas prailginto išieškojimo poveikis skolų naštai. O iš apklausos rezultatų matyti, kad įvertinę prognozuojamų papildomų mokėjimų sumas, žmonės tokių lengvatų nebenori.

„Žiūrint iš kitos pusės, antstoliai ir kreditų rinkos dalyviai naujas nuolaidas skolininkams galėtų tik sveikinti. Juk antstoliai turės daugiau darbo ir surinks daugiau priverstinio išieškojimo išlaidų. O kreditų bendrovėms bus išmokama daugiau delspinigių ir palūkanų,“– svarsto Lietuvos antstolių rūmų vadovas.

Daugiau skaitykite čia: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=3046

30/06/2023

Be efektyvaus vykdymo proceso, teisingumas būtų tik “popieriuje”.

Tinkamai ir efektyviai apgintos teisės yra visuomenės pažangos, pagarbos žmogui išraiška. Šiuolaikiniame pasaulyje teisinė sistema dėl technologinio p

17/06/2023

Laukia darbingas ruduo

Seimo rudens sesijoje planuojama svarstyti Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pakeitimų projektus (XIVP-2861, XIVP-2862), kuriais siekiama įgyvendinti Valstybės kontrolės audito „Antstoliams ir notarams pavestos valstybės funkcijos“ rekomendacijas.

Pakeitimų – daug: iš viso siūloma koreguoti ar naujai suformuluoti 65 kodekso ir įstatymo straipsnius. Projektais siūlomi pokyčiai – reikšmingi. Vienas jų – perkelti į aukštesnį – Vyriausybės – lygmenį sprendimų vykdymo išlaidų dydžių nustatymą. Taip pat siūloma įstatyme įtvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo kriterijus, kurių iki šiol nebūta.

Jei projektų nuostatos taptų įstatymais, antstoliams būtų suteikta galimybė dalyvauti renkamų institucijų veikloje, antstoliai įgytų teisę teikti naują paslaugą – asmens prašymu surinkti jo duomenis iš įvairių registrų ir informacinių sistemų, didėtų teisinio išsilavinimo reikalavimai antstoliais ketinantiems tapti asmenims, keistųsi antstolių viešo konkurso tvarka.

08/06/2023

Šiandien - Pasaulinė antstolių diena

Lietuvoje tai 109 antstolių ir 700 antstolių kontorų darbuotojų profesinė šventė. Sveikiname!

Pasaulinė antstolių diena Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos UIHJ - Union Internationale des Huissiers de Justice iniciatyva minima antrąjį birželio ketvirtadienį. Šiais metais – jau 16-ąjį kartą.

"Antstolis ir žiniasklaida: komunikacijos galia"

Tokį Pasaulinės antstolių dienos moto paskelbusi UIHJ pabrėžia, kad svarbu mažinti atotrūkį tarp antstolių tikrojo vaidmens visuomenėje ir visuomenės požiūrio į antstolių darbą. „Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas antstolius yra pripažinęs „neatskiriamu elementu užtikrinant teisės viršenybę“, antstolius vis dar lydi nepagrįstai neigiamas įvaizdis, nulemtas tam tikrų nepopuliarių funkcijų“,– teigiama UIHJ informaciniame pranešime.

Daugiau skaitykite čia:
https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2997

18/02/2023

🔟 metų - kaip viena diena!🎂🥳

Ačiū visai komandai už sveikinimus ir už tai, ką pasiekėme visi kartu per šiuos ilgus metus.

18/01/2023

Truputis informacijos

Ar mažoji bendrija suteikia privilegiją nemokėti asmeninių skolų?

KLAUSIMAS. Buvęs kaimynas man skolingas 5 tūkst. eurų. Kol kas tik žada atsiskaityti ir nieko neperveda. Žinau, kad vadovauja mažajai bendrijai, kuri teikia butų remonto paslaugas ir neblogai uždirba. Jis aiškina, kad bendrijos pinigai – ne jo. Ar taip gali būti? Ar tikrai jis gali neatidavinėti skolų?

ATSAKO IR PATARIA ANTSTOLIS GIEDRIUS SALICKAS:
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mažosios bendrijos nario statusu piktnaudžiaujama vengiant asmeninių prievolių. Mažoji bendrija iš tiesų nėra atsakinga už savo narių įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad mažosios bendrijos narys yra privilegijuotas turėti naudos iš bendrijos veiklos ir nemokėti skolų.

Įstatymai ir teismų praktika įtvirtina principą, kad mažosios bendrijos narių asmeninės skolos gali būti išieškomos iš jiems priklausančios pelno dalies ir/ar kitų mažojoje bendrijoje esančių ir bendrijos nariams išmokėtinų lėšų.

Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai įmonė, kurios visi nariai – fiziniai asmenys, turintys teisę iš bendrijos lėšų gauti dalį pelno savo asmeniniams poreikiams. Šios rūšies lėšos pagal Civilinio proceso kodekso 739 str. nepatenka į sąrašą pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, todėl iš jų antstolis gali išieškoti skolas įprasta tvarka, kaip ir iš kitų asmens gaunamų pajamų. Pavyzdžiui, antstolis gali areštuoti mažosios bendrijos pelno dalį, priklausančią ir išmokėtiną skolingam bendrijos nariui. Mažosios bendrijos nario skolos išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas į šio asmens piniginį ar turtinį įnašą mažojoje bendrijoje, kaip į jo turimą turtinę teisę.

Antstolio reikalavimai mažosios bendrijos vadovui privalomi. Kai skolininkas ir bendrijos vadovas – tas pats asmuo, tai antstolis į jį ir kreipiasi. Už antstolio reikalavimų nevykdymą mažosios bendrijos vadovui gali būti skiriama bauda. Jei antstolis reikalauja informacijos, susijusios su bendrijos nario pajamomis ar turtu, vadovas privalo ją pateikti. Jei antstolis nurodo pervesti į jo depozitinę sąskaitą skolininkui mokėtinas pinigines lėšas, vadovas privalo tokį reikalavimą vykdyti. O mažosios bendrijos vadovo gaunamos pajamos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką prilyginamos darbo užmokesčiui, iš kurio skolos išieškomos kas mėnesį darant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas.

Ko reikia, kad esamos teisinės priemonės kreditoriui padėtų realiai susigrąžinti skolą, kai vengiantis atsiskaityti skolininkas iš tiesų nėra nemokus? Esminis dalykas – bendradarbiavimas su antstoliu. Antstoliui reikėtų pateikti visą žinomą informaciją apie tam tikros mažosios bendrijos ar jos vadovo veiklą ir finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, antstolis taikys būtent tas teisines priemones, kurios konkrečiu atveju būtų efektyviausios.

08/12/2022

Lengvas būdas (pra)rasti milijoną. Tikra istorija iš antstolio praktikos

Pasiskolinama 27 000 eurų suma. Paskolos sutartyje – „niekingos“ 15 proc. metinės palūkanos ir mažai kam užkliūvantys 3 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.

Skola negrąžinama. Prasideda priverstinio išieškojimo procesas. Skolininkas, užuot skubėjęs atsiskaityti, advokato patarimu teikia visus įmanomus skundus.

Teismas sustabdo antstolio paskelbtas varžytynes.

BINGO! „Pirmas žingsnis pergalės link! Tikriausiai gerą advokatą pasirinkau,“ – mintija skolininkas.

Bylinėjimasis tęsiasi dvejus metus ir devynis mėnesius (prieš tai dar devynis mėnesius vykdomi priverstiniai išieškojimo veiksmai iki turto realizavimo). Rezultatas: „tinkamas“ ieškinys ne tik nenuginčija skolos, bet ir nesumažina delspinigių.

Antstolis atnaujina vykdomąją bylą. Išieškotinos skolos suma – jau 1 076 000 eurų (27 000 eurų skola, 14 000 eurų palūkanų ir ... 1 035 000 eurų teismo patvirtintų (nenuginčytų) delspinigių).

Neįtikėtina, bet faktas: skola pabrango 40 kartų.

26/10/2022

Mentorystės programa - būdas studentams apsispręsti dėl savo tolimesnės karjeros.

Mentorystės programa – „durys“ į profesionalų virtuvę

Prisijungdami prie jau ketvirtus metus vykstančios Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos Mentorystės programos, antstoliai Arminas Naujokaitis ir Giedrius Salickas supažindins studentus su praktinėmis antstolio darbo subtilybėmis.

Pasak MRU Teisės mokyklos dekano patarėjos Nastės Grubliauskienės, programoje dalyvaujantys studentai turi stiprią motyvaciją pabendrauti su profesionalais, o tai ir yra viena iš sėkmingos mentorystės sąlygų. Aktyvioji pusė programoje yra studentas, kuris parašo, primena, klausia, imasi iniciatyvos.

„Studentai labiausiai nustemba antstolių kontorose pamatę, kiek daug reikia informacinių technologijų ir kiek daug darbo reikia įdėti, kad skolų išieškojimo procesas judėtų,“– pasakoja antstolis A. Naujokaitis. Jo žodžiais, jokios šiuolaikinės technologijos antstolio kontoroje negali pakeisti žmogaus: neužtenka tik paspausti „Enter“, reikia daug gilinimosi, kompetencijos, daug kvalifikuoto ir labai atsakingo darbo. Tai suvokę, studentai tikrai nuoširdžiai nustemba.

09/08/2022

Kada sueina 6 mėn. terminas išlaikymo išmokoms indeksuoti?

Tai vienas iš dažnai užduodamų klausimų. Daugeliui būna neaišku, kaip tiksliai apskaičiuoti 6 mėn. terminą. Pavyzdžiui: „Ar šiemet turiu indeksuoti alimentus, jeigu teismo sprendimas įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 23 d.“

Paaiškiname klausimo autoriui ir visiems, norintiems teisingai indeksuoti išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus).

Išlaikymo išmokos indeksuojamos tais atvejais, kai nuo jų priteisimo iki vasario 1 dienos yra praėję ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Vasaris skaičiuojant mėnesius neįtraukiamas. Taigi, klausimo autoriui šiais metais išlaikymo išmokų indeksuoti dar nereikia, nes nuo jų priteisimo iki vasario 1 d. praėjo tik 5 mėnesiai. Šiuo atveju priteistos išlaikymo išmokos galės būti indeksuojamos tik nuo 2023 m. vasario mėn.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą „Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.“.

Dar viena sąlyga išmokų indeksavimui taikyti – vartotojų kainų indeksas turi būti lygus 101 arba didesnis.

Plačiau skaitykite čia: https://www.antstoliurumai.lt/index.php?id=2061

23/02/2022

Yra klausimas – yra ir atsakymas

Klausimų vasario 21 d. susitikime, kurį surengė Paramos fondas „Rigra“ bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Alytaus skyrius, nuskambėjo gana daug. Į blaivų ir sąžiningą gyvenimą grįžtantys žmonės juos pateikė antstoliui Giedriui Salickui.

Kokias teises ir pareigas turi? Kaip bendrauti su antstoliais, jei kontoros nepriima interesantų gyvai? Kokius dokumentus pateikti antstoliui, prašant grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas? Kokie senaties terminai išieškant administracines baudas? Ir t. t.

Atsakydamas į juos, antstolis kartu ir patarė, kaip geriau tvarkyti savo skolas.

Skolos – dažnos palydovės socialiai integruojamų žmonių kelyje. O geresnis teisinių galimybių žinojimas padeda patikėti, kad įmanoma pradėti gyventi be skolų.

15/10/2021

Ačiū puikiam kolektyvui už sveikinimus!☺️