Prevence Legal

08/05/2026

Kai santykiuose atsiranda įtampa, žmonės dažnai ieško aiškaus atsakymo: ar dar verta bandyti išsaugoti santykį. Tačiau santykiai retai sugriūva staiga – dažniau jie ilgainiui išsibalansuoja dėl neišsakytų lūkesčių, pasikartojančių konfliktų ir emocinio atsitraukimo.

Šiandien vis dažniau kalbame apie toksiškus santykius, neištikimybę ar emocinį smurtą, tačiau ne visada tiksliai suprantame, kur yra riba tarp neišvengiamo konflikto ir realios santykių krizės.

Šiame Prevence Podcast epizode kalbamės su Dainius Jakučionis – gydytoju psichoterapeutu, daugiau nei 17 metų dirbančiu su žmogaus psichologine gerove ir santykių dinamika - https://www.youtube.com/watch?v=9th3WjcWZRw

🎙 Epizode kalbame apie tai:

🔹 Kada poros kreipiasi pagalbos – ir kodėl dažnai per vėlai?

Dažniausiai į terapiją ateinama tada, kai santykis jau yra stipriai pažeistas – kai nebepavyksta susikalbėti arba vienas iš partnerių jau yra priėmęs sprendimą nutraukti santykius. Aptariame, kodėl poros santykių problemų sprendimas reikalauja abiejų įsitraukimo ir kodėl vieno žmogaus pastangų dažniausiai nepakanka.

🔹 Toksiškus santykius: kaip jie formuojasi?

Kalbame apie tai, kad toksiškumas santykiuose retai atsiranda iš karto – jis formuojasi palaipsniui. Aptariame, kodėl žmonės linkę pasilikti net ir jiems žalinguose santykiuose, kaip tam įtaką daro ankstesnės patirtys ir kodėl pažįstamas elgesys kartais klaidingai suvokiamas kaip saugus.

🔹 Neištikimybė ir jos ribos.

Diskutuojame, kodėl poros dažnai per vėlai aptaria, kas joms yra neištikimybė, ir kaip skirtingas šių ribų suvokimas sukuria papildomų konfliktų. Taip pat – kokios sąlygos būtinos, jei po neištikimybės siekiama atkurti pasitikėjimą tarpusavyje.

🔹 Skyrybas, vaikus ir pagarbą po santykio pabaigos.

Jei santykis vis dėlto baigiasi, ypač kai yra vaikų, svarbiausias klausimas tampa nebe kas laimėjo, o kaip išlaikyti bent minimalią pagarbą ir tėvų lygiavertiškumą. Aptariame, kodėl vaikams dažnai geriau matyti du atskirai, bet emociškai stabilesnius tėvus, nei du kartu gyvenančius, bet nelaimingus ir vienas kitą žeidžiančius žmones.

💬 Jei šiandien susiduriate su santykių krize, svarbu įvertinti ne tik emocinę, bet ir praktinę situacijos pusę. Dalis konfliktų gali būti išsprendžiami dialogu ar mediacija, tačiau kai kuriais atvejais būtina aiškiai įsivertinti ir teisinius aspektus – ypač kai kalbama apie vaikų interesus, turto padalijimą ar kitus ilgalaikius sprendimus. Jei reikia pagalbos, pasikalbėkime [email protected]

Tinklalaidę filmuojame Workland Lithuania - pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvėse.

Tinklalaidės dovanų rėmėjai:

🫐 Fruttberry skaidulų mišiniai fruttberry - Kurk sveikesnius įpročius su fruttberry ! Make healthy simple!
💻 Mark Sign - Pasirašyk dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu per MarkSign.lt

Kai santykiuose atsiranda įtampa, žmonės dažnai ieško aiškaus atsakymo: ar dar verta bandyti išsaugoti santykį. Tačiau santykiai retai sugriūva staiga – dažn...

06/05/2026

Valstybinė darbo inspekcija pastebi nuoseklią tendenciją – darbo ginčų komisijose tarp dažniausių ginčų darbo santykių nutraukimo bylose išlieka reikalavimai pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t. y. darbuotojui išeinant iš darbo „savo noru“.

Ši tendencija nėra atsitiktinė. Ją formuoja nuosekliai besivystanti teismų praktika, kurioje vis mažiau reikšmės teikiama formaliam darbuotojo pareiškimui ir vis daugiau – faktinėms jo pateikimo aplinkybėms.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį darbo sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Darbuotojas tokį prašymą gali atšaukti per tris darbo dienas. Šio reguliavimo pagrindas – laisva darbuotojo valia. Kitaip tariant, darbo kodekso 55 straipsnis veikia tik tada, kai sprendimas išeiti iš darbo yra savarankiškas ir nėra darbdavio inicijuotas ar paveiktas. Būtent šis aspektas tampa esminiu ginčuose.

Teismai vertina ne tik patį pareiškimą, bet ir aplinkybes, kuriomis jis buvo pateiktas. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje nagrinėjo situaciją, kai darbuotoja pasirašė jau parengtą prašymą išeiti iš darbo po to, kai darbdavys informavo apie galimą veiklos stabdymą. Teismas konstatavo, kad kelių valandų terminas apsispręsti tokioje situacijoje gali būti vertinamas kaip psichologinis spaudimas, nes darbuotojas realiai neturi galimybės įvertinti situacijos. Byloje nustatyta, kad darbuotoja neturėjo iš anksto susiformavusios valios nutraukti darbo santykių, o darbdavys nesuteikė galimybės ramiai apsvarstyti sprendimo ar pasikonsultuoti.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir darbo ginčų komisija, tokį atleidimą pripažino neteisėtu.

Ši praktika formuoja aiškią taisyklę: darbo ginčuose vertinama ne tik tai, ar darbuotojas parašė prašymą, o ar jis realiai turėjo laisvą pasirinkimą jį parašyti ir priimti tokį sprendimą. Būtent todėl darbdaviams didžiausią riziką kelia ne dokumentų trūkumas, o netinkamai organizuotas pats sprendimo priėmimo procesas.

Tokiose situacijose rizikos signalais praktikoje laikomi: iš anksto parengti prašymų šablonai; itin trumpas apsisprendimo terminas; situacijos, kai darbuotojui sudaromas įspūdis, kad alternatyvų nėra; sprendimai, priimami emocinės įtampos ar netikėtumo sąlygomis.

Todėl nutraukiant darbo sutartį DK 55 str. pagrindu darbdaviams verta laikytis kelių praktinių principų:

(i) nesiūlyti šio pagrindo kaip alternatyvos kitam atleidimo būdui,

(ii) suteikti darbuotojui pakankamai laiko apsispręsti ir pasikonsultuoti,

(iii) fiksuoti aplinkybes, patvirtinančias savarankišką sprendimą.

Tokiose situacijose dažnai svarbus greitas sprendimas. Konsultuojame darbdavius dėl darbuotojų atleidimo ir darbo ginčų – kai reikia aiškios krypties ir sprendimų, susisiekime 📧 [email protected]

05/05/2026

Verslo pradžioje akcininkų santykiai dažniausiai grindžiami bendru tikslu ir tarpusavio pasitikėjimu. Tačiau net ir nedidelėse įmonėse gana greitai atsiranda situacijų, kurios gali sukelti akcininkų konfliktus: išryškėja skirtingos verslo vystymo strategijos, vieni akcininkai nori pritraukti investuotojus, kiti siekia išlaikyti kontrolę, dalis steigėjų sumažina įsitraukimą į veiklą arba atsiranda poreikis parduoti akcijas trečiosioms šalims. Jei tokios situacijos nėra iš anksto aptartos ir sureguliuotos, jos gali lemti sprendimų blokavimą, ilgus ginčus tarp akcininkų ar net sustabdyti įmonės plėtrą.

Teisiniu požiūriu akcininkų sutartis (angl. shareholders’ agreement) leidžia akcininkams susitarti dėl bendrovės valdymo ir tarpusavio santykių klausimų, kurie dažnai nėra detaliai sureguliuoti įmonės įstatuose ar teisės aktuose. Tai papildomas korporatyvinio valdymo instrumentas, kuriuo galima aiškiai apibrėžti sprendimų priėmimo procedūras, akcijų perleidimo sąlygas, steigėjų įsipareigojimus ir kitas praktikoje reikšmingas taisykles.

Akcininkų sutartimis dažniausiai siekiama suvaldyti kelias pagrindines rizikas.:

🔹Pirma – valdymo ir sprendimų priėmimo rizika, kai akcininkai nesutaria dėl strateginių sprendimų ir būtina iš anksto nustatyti, kokie klausimai sprendžiami kvalifikuota balsų dauguma ar reikalauja visų akcininkų pritarimo.

🔹Antra – akcijų perleidimo rizika, kai siekiama užtikrinti, kad akcijos nepatektų nepageidaujamiems asmenims, todėl nustatomos pirmumo teisės ar kiti perleidimo apribojimai.

🔹Trečia – steigėjų įsipareigojimų rizika, kai susitariama dėl minimalaus įsitraukimo į veiklą, konkuravimo apribojimų ar akcijų įgijimo (vesting) mechanizmų.

Akcininkų sutartyje taip pat dažnai numatomi mechanizmai, padedantys išvengti akcininkų aklavietės (deadlock) situacijų, kai dėl vienodo balsų skaičiaus neįmanoma priimti sprendimo. Tokiais atvejais gali būti numatytos tarpininkavimo procedūros, akcijų išpirkimo mechanizmai ar kitos iš anksto sutartos ginčų sprendimo priemonės.

Todėl akcininkų sutartis nėra tik formalus dokumentas – tai viena svarbiausių rizikos valdymo priemonių, leidžianti iš anksto apibrėžti akcininkų santykius ir aiškiai paskirstyti teises bei pareigas. Kuo ankstesniame verslo vystymo etape šie klausimai aptariami, tuo mažesnė tikimybė, kad ateityje akcininkų nesutarimai turės reikšmingą neigiamą poveikį įmonės veiklai ar jos investiciniam patrauklumui.

Jei svarstote apie akcininkų sutartį ar norite įsivertinti esamas rizikas, susisiekite – padėsime jas suvaldyti dar prieš joms tampant realiais ginčais:

📩 [email protected]
📞 +370 664 42822

29/04/2026

Kartais verslo ginčas prasideda nuo nedidelės sumos. O baigiasi kelių tūkstančių eurų skola, sugaištu laiku ir labai aiškia pamoka: principai kainuoja.

Neseniai dirbome byloje, kurioje prieš mūsų klientą buvo pareikštas ieškinys ir pirminis nesutarimas kilo dėl, atrodytų, itin nedidelės sumos ir „skirtingo“ šalių supratimo, dėl ko apskritai buvo susitarta (kabutėse – nes dažniausiai abi pusės puikiai supranta, kas buvo susitarta, tik pasirenka skirtingas strategijas).

Viena pusė buvo įsitikinusi, kad buvo užsakytas konkretus produktas ir paslauga, kita laikėsi pozicijos, kad jokio tokio susitarimo nebuvo - buvo susitarimas dėl visai kitos prekės ir paslaugos. Teismui teko narplioti ne emociją, ne nuoskaudą ir ne „kas ką turėjo omenyje“, o tai, kas verslo ginčuose iš tikrųjų lemia rezultatą: susirašinėjimą, sąskaitų turinį, šalių elgesį ir tai, ar apskritai buvo susiformavęs teisiškai reikšmingas susitarimas.

Rezultatas labai praktiškas: ginčas, pradėtas dėl santykinai nedidelės sumos, galiausiai jį pradėjusiai šaliai kainavo daug daugiau nei pats pirminis nesutarimas.

Ir čia yra svarbiausia šios istorijos mintis - kai ginčas tampa principo klausimu, jo kaina dažnai nustoja būti proporcinga pradinei problemai (šiuo atveju ginčo kaina, nevertinant laiko, nervų ir kitų sąnaudų, buvo ~ 55 kartus didesnė nei pačio ieškinio reikalavimo suma).

Tokiose bylose ypač aiškiai matosi keli dalykai:

🔹Pirma, versle neužtenka manyti, kad „juk buvo aišku“. Jei tai nėra aiškiai užfiksuota, teisme labai dažnai paaiškėja, kad aišku buvo ne visiems.

🔹Antra, sąskaitos, žinutės, el. laiškai ir faktinis šalių elgesys vėliau kalba garsiau nei bet kokie vėlesni paaiškinimai.

🔹Trečia, principingumas savaime nėra vertybė – ypač tada, kai jo kaina tampa ekonomiškai neprotinga.

Kartais stipriausia pozicija nėra eiti iki galo. Kartais stipriausia pozicija yra laiku sustoti, įsivertinti rizikas ir nebeleisti principui pabrangti tiek, kad jis nebeturi ekonominės logikos. Teisėje tai matome nuolat: šalys į teismą ateina ginti principo, o išeina supratusios, kad principai gali kainuoti labai brangiai.

Ir dažnai daugiausia sutaupo ne ta pusė, kuri garsiausiai kovoja, o ta, kuri anksčiausiai atskiria teisinį argumentą nuo ego klausimo. Kartais būtent tai ir yra geriausia ginčo strategija.

Nepykit ant teisininkų, kurie kartais griežčiau pasako savo poziciją, kurie argumentuotai bando jus atkalbėti nuo ginčo – jau vien tai gali indikuoti, kad Jūsų sprendimas pasirinkti šį teisininką buvo geras 😊

15/04/2026

Kartais užtenka vieno vizito, kad iš esmės kitaip pradėtum matyti produktą, kurį iki tol tiesiog vartojai.

Šį kartą su komanda lankėmės pas AcalaDrinks Group, kurių putojanti vyniško stiliaus arbata jau spėjo tapti premium kategorijos etalonu.

Ačiū komandai už itin šiltą ir jaukų priėmimą jūsų būstinėje – buvo ne tik įdomu, bet ir netikėtai įkvepiantis vizitas.

Turėjome galimybę iš arti pamatyti, kaip gimsta jų produktai. Ir čia prasideda detalės, kurios iš tiesų daro skirtumą:

– arbatos „grybai“ auga uždaroje, kruopščiai kontroliuojamoje aplinkoje, skambant klasikinei muzikai 🎻

– didžioji dalis ingredientų – iš Lietuvos ekologinių ūkių (o jei nepavyksta rasti vietoje – tik tada ieškoma užsienyje);

– naudojamos tik ekologiškos ir perdirbamos stiklo pakuotės;

– kiekvienas skonis kuriamas su aiškia ambicija – ne „dar vienas gėrimas“, o išskirtinė patirtis vartotojui.

Vizito pabaigoje mūsų laukė degustacija – susipažinome su visais šiuo metu kuriamais skoniais ir net turėjome progą išgirsti apie tai, kas dar tik laukia rinkoje. Spoileris: tikrai verta laukti.

Tokie susitikimai primena, kiek daug slypi už produkto, kurį matome lentynoje – ir kiek daug galima pasiekti, kai kokybė nėra kompromisas, o standartas.

14/04/2026

SaaS projektai dažnai prasideda kaip aiškūs ir standartiniai, bet baigiasi ginčais dėl to, kas iš tikrųjų įėjo į kainą.

Programinės įrangos kaip paslaugos (angl. Software as a Service, SaaS) modelis standartiniuose produktuose paprastai apsiriboja prieiga prie sistemos pagal iš anksto nustatytas sąlygas. Tačiau verslo sprendimuose (ERP, CRM ir pan.) ši prieiga derinama su papildomais darbais – diegimu, integracijomis, duomenų migracija ar pritaikymu. Tokiais atvejais sutartis tampa mišri, todėl esminis klausimas yra, kokia darbų apimtis įeina į kainą ir kada atsiranda papildomas apmokėjimas.

Pirmasis aspektas – funkcionalumo pakeitimai. Užsakovo prašymai dažnai įvardijami kaip sistemos pritaikymas, tačiau dalis jų realiai reikalauja programavimo. Sutartyje tikslinga aiškiai nustatyti kriterijų: jei pakeitimas negali būti įgyvendintas naudojant standartinį funkcionalumą, jis laikomas papildomu darbu ir apmokamas pagal iš anksto sutartus įkainius arba atskirą pasiūlymą. Priešingu atveju tokie darbai atliekami be aiškaus apmokėjimo pagrindo arba tampa ginčo dėl papildomų sąskaitų objektu.

Antrasis aspektas – integracijų apimtis. Formuluotė „integracija su X sistema“ savaime neapibrėžia darbų apimties. Sutartyje tikslinga įtvirtinti konkrečias technines prielaidas, kuriomis remiantis integracija vertinama (pvz., veikiančios programavimo sąsajos (API), dokumentacija, duomenų struktūra). Taip pat svarbu numatyti, kad šių prielaidų neatitikimas reiškia papildomus darbus, kurie užsakomi ir apmokami atskirai. Tai leidžia iš anksto aiškiai susieti darbų apimtį su kaina.

Trečiasis aspektas – užsakovo IT aplinka. Diegimo metu gali paaiškėti, kad esamos sistemos neatitinka techninių ar saugumo reikalavimų. Tokie darbai nėra SaaS paslaugos dalis, todėl sutartyje tikslinga aiškiai nustatyti, kad užsakovas atsako už savo infrastruktūros atitiktį, o jos pritaikymas ar trūkumų šalinimas laikomas papildomais darbais.

Ketvirtasis aspektas – naudotojų apmokymai. Pareiga apmokyti naudotojus turėtų būti apibrėžta kiekybiškai: nustatant mokymų valandų ar sesijų skaičių, dalyvių apimtį ir formatą. Taip pat būtina įtvirtinti, kad papildomi mokymai teikiami tik pagal atskirą užsakymą ir apmokami pagal sutartus įkainius. Priešingu atveju mokymai gali virsti papildomu darbo krūviu, kuris nebuvo įtrauktas į kainą.

Esminė šių sutarčių logika – iš anksto susitarti ne dėl abstrakčių pareigų, o dėl aiškių ribų: kokie darbai laikomi įtrauktais į paslaugą, kokiais kriterijais nustatoma papildomų darbų apimtis ir kokia tvarka jie užsakomi bei apmokami. Būtent šios ribos lemia, ar projektas išliks kontroliuojamas tiek apimties, tiek kaštų prasme.

Šių klausimų sureguliavimas negali būti grindžiamas vien universaliomis sąlygomis ar tipinėmis formomis – kiekvienas projektas turi savo rizikos profilį.

Jeigu dirbate su SaaS sprendimais ar planuojate jų diegimą – verta šiuos aspektus įsivertinti dar prieš pasirašant sutartį.

📩 [email protected] 📞 +370 664 42822

10/04/2026

Skyrybų kontekste vis dar per dažnai tikimasi, kad pagrindinius atsakymus pateiks teismas, o konfliktą išspręs formalūs procesai. Tačiau ten, kur kalbame apie vaiką, vien teisinio sprendimo dažnai nepakanka.

Šiame Prevence Podcast epizode kalbamės su Ūla Dusevičienė – Taikos raktai įkūrėja, mediatore, bendratėvystės ir šeimos konfliktų sprendimo praktike.

Pokalbyje kalbame ne tik apie mediaciją ar pagalbą skyrybų metu, bet ir apie daug gilesnį klausimą: ką reiškia iš tikrųjų ginti vaiko interesą tada, kai suaugusieji nebesugeba sustoti?

🎙 Epizode kalbame apie:

🔹 Kas yra šeimos rekonstrukcija ir kuo ji skiriasi nuo mediacijos ar psichoterapijos.

Tai viena svarbiausių šio epizodo temų. Šeimos rekonstrukcijos esmė – ne „sutaisyti“ vaiką ar formaliai suorganizuoti bendravimą, o padėti suaugusiesiems perkurti šeimos veikimą po skyrybų taip, kad jis būtų orientuotas į vaiko gerovę. Skirtingai nei mediacijoje, čia nebeužtenka vien susėsti ir kalbėtis. Kai matomas piktnaudžiavimas, ryšio su vaiku kliudymas ar vaiko įtraukimas į konfliktą, reikalinga daug aktyvesnė, aiškesnė ir griežtesnė intervencija.

🔹 Kada vaikui jau yra daroma reali žala?

Kalbamės apie ankstyvuosius signalus, kurie rodo, kad vaikas kenčia: vieno iš tėvų eliminavimą iš vaiko gyvenimo, vaiko nuteikinėjimą, atsisakymą sudaryti sąlygas ryšiui, nuolatinį lojalumo konfliktą, aukštą tėvų konfliktiškumą ir situacijas, kai vaikas tampa sistemos bei suaugusiųjų karo įrankiu.

🔹 Sistemos spragas Lietuvoje.

Didelė pokalbio dalis skirta tam, ko šiandien trūksta valstybės sistemoje. Diskutuojame apie vaiko teisių apsaugos institucijų ribotumus, algoritminį požiūrį į sudėtingas šeimos bylas, pasitikėjimo stoką tarp institucijų ir tai, kaip kartais pati sistema ne padeda, o dar labiau gilina žalą vaikui. Tai jautri, aštri, bet labai reikalinga pokalbio dalis.

Pokalbio pabaigoje skamba labai aiški mintis: tėvams normalu jaustis pasimetusiems, piktiems ar išsekusiems, tačiau didžiausia dovana vaikui yra ne tobuli tėvai, o tie, kurie sugeba laiku kreiptis pagalbos ir ja pasinaudoti.

Šio epizodo verta klausyti visiems, kurie dirba su šeimos bylomis, išgyvena skyrybas arba nori geriau suprasti, kas vyksta tada, kai konfliktas tarp suaugusiųjų ima žaloti vaiką - https://youtu.be/xhk-MB7YdHE

Jei šiandien sprendžiate klausimus dėl skyrybų, bendravimo su vaiku tvarkos ar išlaikymo, svarbu galvoti ne tik apie teisinę poziciją, bet ir apie tai, kaip sprendimai veiks realiame vaiko gyvenime.

📩 [email protected]
📞 +370 664 42822

Tinklalaidę filmuojame Workland Lithuania - pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvėse.

Tinklalaidės dovanų rėmėjai:
💫 Cannumo- gerai subalansuotas fermentuotas gėrimas turintis net 96 skirtingų bakterijų kultūras. Klausytojams suteikiame net 15 proc. nuolaidą su kodu: PREVENCE15
🫐 Fruttberry skaidulų mišiniai - Kurk sveikesnius įpročius su fruttberry ! Make healthy simple!
💻 Mark Sign- Pasirašyk dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu per MarkSign.lt

Skyrybų kontekste vis dar per dažnai tikimasi, kad pagrindinius atsakymus pateiks teismas, o konfliktą išspręs formalūs procesai. Tačiau ten, kur kalbame api...

31/03/2026

Turto dalybos skyrybų metu dažnai tampa sudėtingesnės, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

TV3 publikuotas advokatės Gabrielės Šinkonės komentaras aptaria situacijas, su kuriomis praktikoje susiduriama dažniausiai: kaip dalijamas turtas tarp sutuoktinių ir kuo iš esmės skiriasi sugyventinių atvejai.

Straipsnyje paaiškinama, kad vien tai, jog turtas registruotas vieno sutuoktinio vardu, dar nereiškia, jog jis priklauso tik jam – jei turtas įgytas santuokos metu, jis paprastai laikomas bendru. Taip pat aptariama, kada atsiranda teisė į kompensaciją, pavyzdžiui, investuojant į kito sutuoktinio asmeninį turtą, ir kokiais atvejais toks turtas gali būti pripažintas bendru.

Sugyventinių situacija šiame kontekste yra kur kas sudėtingesnė. Vien bendras gyvenimas nesukuria nuosavybės teisių, todėl ginčuose lemiamą reikšmę įgauna įrodinėjimas – kas, kiek ir kokiu pagrindu prisidėjo prie turto įsigijimo ar pagerinimo. Dėl to praktikoje tokiais atvejais dažniau sprendžiamas ne turto padalijimo, o kompensacijos klausimas.

Publikacijoje taip pat aptariami praktiniai aspektai – kokie įrodymai yra svarbūs ir kodėl iš anksto neapibrėžti finansiniai santykiai vėliau tampa viena pagrindinių ginčų priežasčių.

📖 Visą straipsnį skaitykite:

Šiais laikais nemažai porų tuoktis neskuba, bet kartu gyvena, veda bendrą ūkį, perka būstus, augina vaikus. Tačiau kaip tokiu atveju pasidalinti ...

26/03/2026

Pastaraisiais metais Baltijos šalių M&A rinka išlieka aktyvi, tačiau keičiasi jos dinamika. Sandorių skaičius išlieka stabilus, tačiau investuotojai tampa gerokai selektyvesni.

Tai reiškia paprastą dalyką: šiandien sandorį vis dažniau lemia ne tik verslo rezultatai, o tai, kiek jis yra paruoštas pardavimui. Matome, kad sandoriai stringa ne dėl kainos ar finansinių lūkesčių, o dėl detalių, kurios išryškėja jau proceso metu.

Kitaip tariant, M&A šiandien yra ne tik apie „kas parduodama“, bet ir apie tai, kaip tiksliai yra suvaldytos rizikos sandorio metu ir po jo.

Todėl šiame naujienlaiškyje analizuojame situacijas, kurios realiai lemia sandorio sėkmę:

🔹 Verslo paruošimas pardavimui: kokios teisinės spragos dažniausiai išryškėja ir kaip jos veikia sandorio kainą bei eigą.
🔹 Informacijos atskleidimas sandorio metu: ką iš tikrųjų privaloma atskleisti ir kaip veikia „disclosure“ mechanizmas.
🔹 Neatskleisti įsipareigojimai: kada už juos atsako pardavėjas ir kaip tai sprendžiama per indemnity.
🔹 Tiekimo sutartys: kada sandoris realiai „neperima“ verslo dėl anti-assignment ar change-of-control sąlygų.
🔹 Paveldėjimo ir šeimos teisės rizikos: kaip jos gali sustabdyti sandorį ar sukelti ginčus jau po jo.

📩 Norite tokių įžvalgų ir ateityje? Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį:
https://bit.ly/44CkEwg

24/03/2026

Įmonių finansavimo praktikoje neretai susiklosto situacija, kai akcininkų ar kitų kreditorių suteiktos paskolos ilgainiui tampa struktūriškai neefektyvios – didina įsipareigojimų lygį, blogina nuosavo kapitalo rodiklius ir apsunkina naujų investicijų ar bankinio finansavimo pritraukimą.

Tokiais atvejais vienas iš racionalių sprendimų – paskolos konvertavimas į akcijas, t. y. skolos kapitalizavimas.

Pagal Lietuvos teisę toks mechanizmas yra galimas ir plačiai taikomas. Bendrovė priima sprendimą didinti įstatinį kapitalą, nustato emisijos kainą, o kreditoriaus reikalavimas grąžinti paskolą užskaitomas su jo pareiga apmokėti pasirašytas akcijas. Teisiniu požiūriu tai nėra klasikinis piniginis įnašas – tai tinkamai įforminta priešpriešinių reikalavimų užskaita, kuri turi būti pagrįsta aiškiais korporatyviniais sprendimais ir dokumentacija.

Skolos kapitalizavimo privalumai

Tinkamai suprojektuotas kapitalizavimas leidžia pagerinti bendrovės balansą – sumažinamas įsipareigojimų lygis ir sustiprinama nuosavo kapitalo pozicija.

Taip pat tai leidžia struktūriškai suvienodinti interesus – kreditorius tampa akcininku ir prisiima verslo riziką kartu su kitais dalyviais. Tokiu būdu dažnai išsprendžiami ilgalaikiai akcininkų ir finansuotojų interesų disbalansai.

Galiausiai, kapitalo struktūros optimizavimas gali būti būtina sąlyga prieš M&A sandorį, investicinį etapą ar refinansavimą.

Proceso suvaldymo rizikos

Didžiausios rizikos paprastai kyla ne dėl paties mechanizmo, o dėl procesinių klaidų. Praktikoje esminė klaida – nepakankamai aiškiai suformuluotos paskolos ar investicinės sutartys, kurios neapibrėžia konversijos sąlygų arba palieka dviprasmybių dėl emisijos kainos, konversijos santykio ar kitų reikšmingų parametrų. Tokiose situacijose kapitalizavimas iš techninio veiksmo gali virsti akcininkų ginčo objektu.

Ne mažiau svarbus klausimas – akcininkų pirmumo teisės. Jei įstatinio kapitalo didinimas vykdomas nesilaikant įstatyme ar įstatuose nustatytos pirmumo teisės ar jos atsisakymo tvarkos, priimti sprendimai gali būti ginčijami teisme.

Svarbu iš anksto įvertinti ir mokestines pasekmes – ypač kai kapitalizuojamos palūkanos ar akcijos išleidžiamos kitokiomis nei nominali vertė sąlygomis.

Papildomai būtina įvertinti, ar konkrečiu atveju kapitalo didinimas nereikalaus notarinės formos. Jei bendrovės įstatai yra nestandartiniai arba juose nustatyta speciali akcijų emisijos ar sprendimų priėmimo tvarka, gali būti taikomi papildomi notariniai reikalavimai.

Galiausiai, visas kapitalizavimo procesas turi būti nuosekliai atspindėtas korporatyviniuose dokumentuose – akcininkų sprendimuose, įstatų pakeitimuose, akcininkų sutartyse (jei tokios sudarytos) – ir tinkamai įregistruotas JAR.

👉 Pilnesnę analizę su praktinėmis situacijomis ir dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis rasite čia: https://prevence.legal/skolos-kapitalizavimas-lietuvoje/

O jei svarstote apie skolos kapitalizavimo procesą savo įmonėje, susisiekime 📧[email protected]