Migruok.eu, Vilnius, Vilnius (2026)

22/06/2023

𝐑𝐞𝐟𝐮𝐬𝐚𝐥 𝐨𝐟 𝐚𝐧 𝐞𝐧𝐭𝐫𝐲 𝐚𝐭 𝐭𝐡𝐞 𝐛𝐨𝐫𝐝𝐞𝐫 𝐟𝐨𝐫 𝐚 𝐩𝐞𝐫𝐬𝐨𝐧 𝐰𝐡𝐨 𝐰𝐚𝐬 𝐡𝐚𝐯𝐢𝐧𝐠 𝐚 𝐯𝐚𝐥𝐢𝐝 𝐓𝐑𝐏

We want to share a recently won case, which may be relevant to our Clients and Followers.

We got a call from a person explaining that he, despite having a valid TRP (issued by another EU country), was stopped at the border and was refused of entry to the Republic of Lithuania and he does not understand the grounds of this event. During the transit across the border, the state border guards handed him a decision refusing an entry at the border. In the decision was indicated that his data corresponds with the warning registered in the national registration system, with the additional notes in the decision stating "threat to national security". Client’s passport was also stamped with the letter H, which, according to the Schengen Borders Code, stands for "is a person for whom an alert has been issued for the purposes of refusing entry in the SIS or in the national register".

The person did not know and could not explain nor the reasons for which the decision to refuse an entry to the Republic of Lithuania was made, nor why the decision stated about him posing a threat to national security, since he did not have any other decision made in relation to him, which would indicate those circumstances or grounds. Also, considering that our client already had a stamp with the letter H in his passport, it was not possible for him to come to Lithuania to his family members/relatives, and the client was also worried about what exactly was indicated in the registry system about him, and whether there would be any obstacles to continue to move freely within the EU/Schengen borders.

After consultation with the client, it was decided to appeal the decision, asking the Court to annul it, and to ask the court to obligate state border guards to submit the material on the basis of which the decision was made (it was not disclosed to the client).

After the case went to court, the State Border Guard Service submitted a response to our appeal, asking the appeal to be rejected. After getting acquainted with the response material submitted by the State Border Guard Service, the lawyers noticed that the data of the person who is prohibited from entering and settling in the Schengen area only partially matched with the represented client, i.e. the first and last name and a birth date matched, but the person for whom the ban was entered in the system has a different middle name and a different place of birth than out client. Consequently, the officials unreasonably made the decision, at the same time unreasonably entered the letter H in the passport and entered the client's data into the system, limiting his right to move in the EU.

After the lawyers explained to the court all of the differences between the person whose data is in the system and the represented client, the officers admitted that they made a mistake, - the Court annulled the decision of the refusal of entry (the stamp in the client's passport was accordingly canceled).

LT:
Atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką, asmeniui turinčiam galiojantį leidimą gyventi

Norime pasidalinti nesenai laimėta byla, kuri galimai bus aktuali mūsų Klientams ir Sekėjams.

Į mus kreipėsi asmuo, kuris paaiškino, kad turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, buvo nepraleistas per Lietuvos Respublikos sieną. Tranzito per sieną metu jam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai įteikė sprendimą, kuriuo atsisakyta įleisti asmenį per sieną, Sprendime nurodant, kad jo atžvilgiu yra įvestas įspėjimas į nacionalinį registrą, pastabose nurodant „grėsmė nacionaliniam saugumui“. Taip pat Kliento pase buvo įdėtas antspaudas su H raide, kuris, vadovaujantis Šengeno vizų kodeksu, reiškia „asmuo, kurio atžvilgiu įspėjimas yra įtrauktas į SIS arba į nacionalinį registrą“.

Asmuo nežinojo ir negalėjo paaiškinti nei priežasčių, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atsisakyti įleisti jį Lietuvos Respubliką, nei kodėl jo atžvilgiu priimtame sprendime buvo įrašytas prierašas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, kadangi jis neturėjo jokio kito sprendimo, priimto jo atžvilgiu, kuriuose būtų nurodytos šios aplinkybės. Be to, asmeniui į pasą įdėjus antspaudą su raide H, jam atvykti į Lietuvą pas savo šeimos narius/giminaičius, nebebuvo įmanoma, taip pat klientas nerimavo, kas konkrečiai jo atžvilgiu yra nurodoma registrų sistemoje, ir ar, esant jo atžvilgiu įvestam perspėjimui, nebus kliūčių toliau judėti ES/Šengeno ribose.

Pasitarus su klientu, nuspręsta sprendimą skųsti, Teismo prašant jį panaikinti bei prašant išsireikalauti iš VSAT medžiagą, kurios pagrindu buvo nurodytas sprendimas priimtas (ji klientui nebuvo atskleista).

Bylos nagrinėjimo metu valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Susipažinus su atsakovo pateikta atsiliepimo medžiaga, advokatai pastebėjo, kad asmens, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę ir apsigyventi joje, duomenys tik dalinai sutampa su atstovaujamo kliento, t.y., sutapo vardas bei pavardė, gimimo data, tačiau skyrėsi asmens, kuriam numatytas draudimas ir mūsų atstovaujamo kliento, tėvavardis bei gimimo vieta. Vadinasi, pareigūnai nepagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, tuo pačiu nepagrįstai įrašė H raidės įrašą pase bei įvedė kliento duomenis į sistemą, apribojant jo teisę judėti Europos Sąjungoje.

Po išsamaus advokatų teismui paaiškinimo apie kliento ir asmens, kurio atžvilgiu įvestas perspėjimas į registro sistemą, duomenų nesutapimus, VSAT pareigūnai pripažino padarę klaidą, - Teismas panaikino sprendimą dėl atsisakymo atvykti, atitinkamai panaikintas ir spaudas kliento pase.

20/06/2023

𝙏𝙝𝙚 𝙧𝙪𝙡𝙞𝙣𝙜 𝙤𝙛 𝙩𝙝𝙚 𝘾𝙤𝙣𝙨𝙩𝙞𝙩𝙪𝙩𝙞𝙤𝙣𝙖𝙡 𝘾𝙤𝙪𝙧𝙩 𝙤𝙣 𝙩𝙝𝙚 𝙩𝙚𝙢𝙥𝙤𝙧𝙖𝙧𝙮 𝙖𝙘𝙘𝙤𝙢𝙢𝙤𝙙𝙖𝙩𝙞𝙤𝙣 𝙤𝙛 𝙖𝙨𝙮𝙡𝙪𝙢 𝙨𝙚𝙚𝙠𝙚𝙧𝙨, 𝙧𝙚𝙨𝙩𝙧𝙞𝙘𝙩𝙞𝙣𝙜 𝙩𝙝𝙚𝙞𝙧 𝙛𝙧𝙚𝙚𝙙𝙤𝙢 𝙤𝙛 𝙢𝙤𝙫𝙚𝙢𝙚𝙣𝙩

Most of you have already heard about the 2023-06-07 decision of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, adopted in case no. 10-A/2022 , but as we can see, most of you have questions about the essence/main aspects of the decision itself.

So, what are the essential aspects of this ruling?

According to the legal regulation applicable at that time, all foreigners who submitted requests for asylum were accommodated in specified places for up to 6 months, without giving them the right to move freely in the territory of the Republic of Lithuania, without any decision of the relevant competent authority, based solely on the fact that the asylum seekers are in the Republic of Lithuania and their asylum applications have not yet been substantively examined.

In this case was raised a question about the regulation’s by which, due to the massive influx of foreigners in the event of a declared state of emergency, state of emergency or war, all asylum seekers were temporarily accommodated in specified places until a decision was made on their legal status, without giving them the right to move freely in the territory of the Republic of Lithuania, when such accommodation could last up to 6 months (hereinafter - Measure), compliance with the Constitution of the Republic of Lithuania.

First, the Court explained that, the accommodation of asylum seekers in camps, establishing the right to move only in the territory belonging to the place of accommodation, could be equated to one of the strictest measures of restriction of personal freedom, which, due to the intensity and duration of the limitation of personal freedom, could be equated to the detention of a person.

Secondly, the Court found that when applying the mentioned Measure, there were no opportunities to individually assess the situation of each person. In the absence of any decision of the relevant competent authority, during the restriction of freedom of movement, foreigners were not guaranteed the right of asylum seekers to check the validity and legality of the Measure applied to them in court, when this right is ensured in to persons who are detained (or an alternative measure to detention is applied).

Thirdly, in the Court's opinion, the mere fact that a state of emergency or state of emergency has been declared due to a massive influx of foreigners cannot in itself be a basis for applying the Measure to all asylum seekers, without assessing each of their individual situations and specific circumstances.

In summary, a person's freedom cannot be restricted more than is necessary to achieve a legitimate goal, and when deciding on the validity of restricting a person's freedom, it is necessary to assess the individual situation of each person as much as possible and to individualize the specific measures limiting their freedom to be applied to that person and to ensure the right to appeal to the court in order to assure the validity and legality of the Measure.

The Constitutional Court of the Republic of Lithuania recognized that the application of the specified regulation/Measure, to the extent that according to it, all asylum seekers must be accommodated in specified places, without giving them the right to move freely in the territory of the Republic of Lithuania, without the competent institution making a decision that can be appealed to the court, contradicts Article 20 of the Constitution of the Republic of Lithuania.

LT:

𝙆𝙤𝙣𝙨𝙩𝙞𝙩𝙪𝙘𝙞𝙣𝙞𝙤 𝙩𝙚𝙞𝙨𝙢𝙤 𝙣𝙪𝙩𝙖𝙧𝙞𝙢𝙖𝙨 𝙙ė𝙡 𝙥𝙧𝙞𝙚𝙜𝙡𝙤𝙗𝙨č𝙞𝙤 𝙥𝙧𝙖š𝙮𝙩𝙤𝙟ų 𝙡𝙖𝙞𝙠𝙞𝙣𝙤 𝙖𝙥𝙜𝙮𝙫𝙚𝙣𝙙𝙞𝙣𝙞𝙢𝙤, 𝙧𝙞𝙗𝙤𝙟𝙖𝙣𝙩 𝙟ų 𝙟𝙪𝙙ė𝙟𝙞𝙢𝙤 𝙡𝙖𝙞𝙨𝙫ę

Daugumai jau teko girdėti apie 2023-06-07 LR Konstitucinio teismo nutarimą, priimtą byloje Nr. 10-A/2022 , tačiau, kaip matome, daugumai jūsų kyla klausimų dėl paties nutarimo esmės/ pagrindinių aspektų.

Taigi, kokie yra šio nutarimo esminiai aspektai?

Pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, visi užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį, iki 6 mėnesių, nurodytose vietose būdavo apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriėmus jokio atitinkamos kompetentingos institucijos sprendimo, vien remiantis faktu, kad prieglobsčio prašytojai yra Lietuvos Respublikoje ir jų prašymai suteikti prieglobstį dar nėra išnagrinėti iš esmės.

Byloje buvo keliamas klausimas dėl teisinio reguliavimo, kuriuo dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, nepaprastajai ar karo padėčiai, visi prieglobsčio prašytojai, iki bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties, buvo laikinai apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas galėjo trukti iki 6 mėnesių (toliau ir – Priemonė), atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pirma, Teismas išaiškino, kad, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas stovyklose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, galėjo būti prilyginama vienai griežčiausių asmens laisvės suvaržymo priemonių, kuri, dėl asmens laisvės ribojimo intensyvumo ir taikymo trukmės, galėjo prilygti asmens sulaikymui.
Antra, Teismas nustatė, kad taikant nurodytą Priemonę, nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno asmens situaciją. Šiuo atveju, nepriėmus jokio atitinkamos kompetentingos institucijos sprendimo, judėjimo laisvės ribojimo metu, užsieniečiams nebuvo užtikrinta prieglobsčio prašytojų teisė jiems taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti teisme, kas yra užtikrinama asmenų, kurie yra sulaikomi, ar taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atžvilgiu.
Trečia, Teismo vertinimu, vien tai, kad valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio yra paskelbta ekstremalioji situacija ar nepaprastoji padėtis, savaime negali būti pagrindu taikyti Priemonę visiems prieglobsčio prašytojams, nevertinant kiekvieno jų individualios situacijos ir konkrečių aplinkybių.
Apibendrinus, asmens laisvės negalima nevaržyti labiau, nei tai yra būtina teisėtam tikslui pasiekti, o sprendžiant dėl asmens laisvės ribojimo pagrįstumo, būtina, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones bei užtikrinti teisę kreiptis į teismą dėl priemonės taikymo pagrįstumo bei teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pripažino, kad nurodytas reguliavimo taikymas, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kompetentingai institucijai nepriėmus sprendimo, kurį būtų galima skųsti teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.

05/04/2023

𝐅𝐨𝐫𝐞𝐢𝐠𝐧𝐞𝐫‘𝐬 𝐩𝐚𝐬𝐬𝐩𝐨𝐫𝐭 – 𝐢𝐧 𝐜𝐚𝐬𝐞 𝐨𝐟 𝐚 𝐥𝐨𝐬𝐬, 𝐝𝐞𝐬𝐭𝐫𝐮𝐜𝐭𝐢𝐨𝐧 𝐨𝐫 𝐞𝐱𝐩𝐢𝐫𝐚𝐭𝐢𝐨𝐧 𝐨𝐟 𝐭𝐡𝐞 𝐩𝐚𝐬𝐬𝐩𝐨𝐫𝐭

"𝑯𝒆𝒍𝒍𝒐, 𝑰 𝒉𝒂𝒗𝒆 𝒂 𝒕𝒆𝒎𝒑𝒐𝒓𝒂𝒓𝒚 𝒓𝒆𝒔𝒊𝒅𝒆𝒏𝒄𝒆 𝒑𝒆𝒓𝒎𝒊𝒕 𝒊𝒏 𝑳𝒊𝒕𝒉𝒖𝒂𝒏𝒊𝒂, 𝒃𝒖𝒕 𝒎𝒚 𝒑𝒂𝒔𝒔𝒑𝒐𝒓𝒕 𝒆𝒙𝒑𝒊𝒓𝒆𝒔 𝒏𝒆𝒙𝒕 𝒚𝒆𝒂𝒓. 𝑰 𝒄𝒂𝒏'𝒕 𝒈𝒆𝒕 𝒂 𝒏𝒆𝒘 𝒑𝒂𝒔𝒔𝒑𝒐𝒓𝒕 𝒃𝒆𝒄𝒂𝒖𝒔𝒆 𝑰 𝒕𝒐𝒐𝒌 𝒑𝒂𝒓𝒕 𝒊𝒏 𝒕𝒉𝒆 𝒑𝒓𝒐𝒕𝒆𝒔𝒕𝒔 𝒊𝒏 𝑩𝒆𝒍𝒂𝒓𝒖𝒔, 𝑰'𝒎 𝒂𝒇𝒓𝒂𝒊𝒅 𝒕𝒐 𝒈𝒐 𝒃𝒂𝒄𝒌. 𝑾𝒉𝒂𝒕 𝒔𝒉𝒐𝒖𝒍𝒅 𝑰 𝒅𝒐?"

If you do not have the opportunity to apply to your country of origin for the issuance of a new passport, and you have a temporary or permanent residence permit in the Republic of Lithuania, you can apply to the Migration Department for the issuance of a foreigner's passport. The application is submitted on the MIGRIS platform, together with an explanation of why you cannot get a passport from your country of origin.

A foreigner's passport is valid no longer than the validity of your temporary or permanent residence permit in the Republic of Lithuania, but no less than 3 months and no longer than 5 years.

LT:
𝐃ė𝐥 𝐮ž𝐬𝐢𝐞𝐧𝐢𝐞č𝐢𝐨 𝐩𝐚𝐬𝐨 – 𝐩𝐫𝐚𝐫𝐚𝐝𝐮𝐬, 𝐬𝐮𝐠𝐚𝐝𝐢𝐧𝐮𝐬 𝐚𝐫 𝐛𝐚𝐢𝐠𝐢𝐚𝐧𝐭𝐢𝐬 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐦𝐨 𝐩𝐚𝐬𝐨 𝐠𝐚𝐥𝐢𝐨𝐣𝐢𝐦𝐮𝐢

„𝑺𝒗𝒆𝒊𝒌𝒊, 𝒕𝒖𝒓𝒊𝒖 𝒍𝒆𝒊𝒅𝒊𝒎ą 𝒍𝒂𝒊𝒌𝒊𝒏𝒂𝒊 𝒈𝒚𝒗𝒆𝒏𝒕𝒊 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒋𝒆, 𝒕𝒂č𝒊𝒂𝒖 𝒌𝒊𝒕𝒂𝒊𝒔 𝒎𝒆𝒕𝒂𝒊𝒔 𝒎𝒂𝒏𝒐 𝒑𝒂𝒔𝒂𝒔 𝒃𝒂𝒊𝒈𝒊𝒂 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒐𝒕𝒊. 𝑮𝒂𝒖𝒕𝒊 𝒏𝒂𝒖𝒋𝒐 𝒑𝒂𝒔𝒐 𝒏𝒆𝒈𝒂𝒍𝒊𝒖, 𝒌𝒂𝒅𝒂𝒏𝒈𝒊 𝒅𝒂𝒍𝒚𝒗𝒂𝒗𝒂𝒖 𝒑𝒓𝒐𝒕𝒆𝒔𝒕𝒖𝒐𝒔𝒆 𝑩𝒂𝒍𝒕𝒂𝒓𝒖𝒔𝒊𝒋𝒐𝒋𝒆, 𝒃𝒊𝒋𝒂𝒖 𝒈𝒓įž𝒕𝒊. 𝑲ą 𝒎𝒂𝒏 𝒅𝒂𝒓𝒚𝒕𝒊?“

Neturint galimybės kreiptis į savo kilmės valstybę dėl naujo paso išdavimo, turint leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, - galite kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo. Prašymas pildomas MIGRIS platformoje, kartu pateikiant paaiškinimą, kodėl negalite gauti paso iš savo kilmės valstybės.

Užsieniečio pasas galioja ne ilgiau nei galioja jūsų leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau ne trumpiau nei 3 mėnesius ir ne ilgiau kaip 5 metus.

05/04/2023

ŠIANDIEN REKOMENDUOJAME

Pakoreguotas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas. Pakeitimu numatyta, kad užsienietis esant techninėms galimybėms, per MIGRIS pildydamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, šiame prašyme gali nurodyti, kad pageidauja, jog išrašytas leidimas laikinai gyventi būtų išsiųstas jo nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Taip pat užsienietis šį pageidavimą gali nurodyti Migracijos departamento darbuotojui, pateikdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, jeigu to nenurodė per MIGRIS pildydamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą.

Taip pat pakeitimu numatyti atvejai, kada leidimas laikinai gyventi negali būti siunčiamas:
● užsienietis, neturi galiojančio kelionės dokumento (atsiimant asmeniškai);
● užsienietis atsisako sumokėti mokestį už kurjerio paslaugą;
● užsienietis, nepateikia dokumentų, kad bus teisėtai Lietuvos Respublikoje tuo metu, kai sueina maksimalus jo prašymo nagrinėjimo terminas;
● užsienietis pageidauja, kad kurjeris leidimą laikinai gyventi įteiktų užsieniečiui, neturinčiam galiojančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančio dokumento, arba Lietuvos Respublikos piliečiui, neturinčiam galiojančio asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento.

Įsakymas:
https://www.infolex.lt/ta/843369

Daugiau naujienų Savaitės apžvalgoje, kurią prenumeruoti galite:
http://www.infolex.lt/portal/apzvalga

31/03/2023

𝐀𝐫𝐫𝐢𝐯𝐚𝐥 𝐢𝐧 𝐋𝐢𝐭𝐡𝐮𝐚𝐧𝐢𝐚 𝐭𝐨 𝐚𝐬𝐤 𝐚𝐬𝐲𝐥𝐮𝐦 𝐯𝐬 𝐭𝐡𝐞 𝐫𝐢𝐠𝐡𝐭 𝐭𝐨 𝐰𝐨𝐫𝐤

"𝑰 𝒄𝒂𝒎𝒆 𝒇𝒓𝒐𝒎 𝑺𝒚𝒓𝒊𝒂 𝒂𝒏𝒅 𝑰 𝒂𝒔𝒌𝒆𝒅 𝒇𝒐𝒓 𝒂𝒔𝒚𝒍𝒖𝒎 𝒊𝒏 𝑳𝒊𝒕𝒉𝒖𝒂𝒏𝒊𝒂. 𝑾𝒉𝒆𝒏 𝒄𝒂𝒏 𝑰 𝒔𝒕𝒂𝒓𝒕 𝒘𝒐𝒓𝒌?'

"𝑻𝒉𝒆 𝑴𝒊𝒈𝒓𝒂𝒕𝒊𝒐𝒏 𝑫𝒆𝒑𝒂𝒓𝒕𝒎𝒆𝒏𝒕 𝒉𝒂𝒔 𝒎𝒂𝒅𝒆 𝒂 𝒏𝒆𝒈𝒂𝒕𝒊𝒗𝒆 𝒅𝒆𝒄𝒊𝒔𝒊𝒐𝒏 𝒊𝒏 𝒎𝒚 𝒂𝒔𝒚𝒍𝒖𝒎 𝒄𝒂𝒏, 𝒄𝒂𝒏 𝑰 𝒔𝒕𝒊𝒍𝒍 𝒘𝒐𝒓𝒌?"

A) An asylum seeker, while waiting for a decision in the asylum procedure, acquires the right to work in Lithuania after 6 months from the moment of submission of the request for the asylum. The 6-month period is calculated from the submission of the application for asylum, not from the day of the arrival to the Republic of Lithuania. It is also important to note that asylum seekers are exempted from the obligation to gain a work permit issued by the Employment Service (until decisions on their asylum are made).

B) In the meantime, if the Migration Department has already made a decision not to grant an asylum, until the person is deported to the country of origin, he also has the right to work while staying in the Republic of Lithuania. The right to work or engage in self-employment is acquired 12 months after the person submitted an asylum application to the Migration Department. In this case, in contrast to asylum seekers, a person whose asylum application procedure has been completed must simultaneously obtain a work permit issued by the Employment Service. The work permit must be obtained before singing the contract of employment.

p.s. The right to work is formalized in the foreigner's registration card (green band with the words “right to work”).

LT:
𝐀𝐭𝐯𝐲𝐤𝐢𝐦𝐚𝐬 į 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯ą 𝐩𝐫𝐚š𝐲𝐭𝐢𝐬 𝐩𝐫𝐢𝐞𝐠𝐥𝐨𝐛𝐬č𝐢𝐨 𝐢𝐫 𝐭𝐞𝐢𝐬ė 𝐝𝐢𝐫𝐛𝐭𝐢

„𝑨𝒕𝒗𝒚𝒌𝒂𝒖 𝒊š 𝑺𝒊𝒓𝒊𝒋𝒐𝒔, 𝒑𝒂𝒔𝒊𝒑𝒓𝒂š𝒊𝒂𝒖 𝒑𝒓𝒊𝒆𝒈𝒍𝒐𝒃𝒔č𝒊𝒐 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒋𝒆. 𝑲𝒂𝒅𝒂 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒖 𝒑𝒓𝒂𝒅ė𝒕𝒊 𝒅𝒊𝒓𝒃𝒕𝒊?“

„𝑴𝒊𝒈𝒓𝒂𝒄𝒊𝒋𝒐𝒔 𝒅𝒆𝒑𝒂𝒓𝒕𝒂𝒎𝒆𝒏𝒕𝒂𝒔 𝒑𝒓𝒊ė𝒎ė 𝒏𝒆𝒊𝒈𝒊𝒂𝒎ą 𝒔𝒑𝒓𝒆𝒏𝒅𝒊𝒎ą 𝒅ė𝒍 𝒑𝒓𝒊𝒆𝒈𝒍𝒐𝒃𝒔č𝒊𝒐, 𝒂𝒓 𝒗𝒊𝒔 𝒅𝒂𝒓 𝒈𝒂𝒍𝒊𝒖 𝒅𝒊𝒓𝒃𝒕𝒊?“

A) Prieglobsčio prašytojas, laukdamas sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo, įgyja teisę dirbti Lietuvoje po 6 mėnesių nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo, o ne nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Taip pat svarbu pažymėti, kad prieglobsčio prašytojai, iki yra priimami sprendimai dėl jų prieglobsčio suteikimo, yra atleidžiami nuo pareigos turėti leidimą dirbti, kurį išduoda Užimtumo tarnyba.

B) Tuo tarpu, jeigu Migracijos departamentas jau priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio, iki kol asmuo yra išsiunčiamas į kilmės valstybę, jis taip pat, būdamas Lietuvos Respublikoje, turi teisę dirbti. Teisė dirbti arba imtis savarankiškos užimtumo veiklos įgyjama praėjus 12 mėnesių nuo to momento, kai asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentui. Šiuo atveju, priešingai negu esamiems prieglobsčio prašytojams, asmuo, kurio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra baigta, kartu turi įgyti leidimą dirbti, kurį išduoda Užimtumo tarnyba. Leidimas dirbti turi būti įgytas iki darbo sutarties sudarymo dienos.

p.s. Teisė dirbti įforminama užsieniečio registracijos pažymėjime (žalia juosta: „teisė dirbti“)

28/03/2023

𝐍𝐨𝐧-𝐞𝐱𝐞𝐜𝐮𝐭𝐢𝐨𝐧 𝐨𝐟 𝐝𝐞𝐩𝐨𝐫𝐭𝐚𝐭𝐢𝐨𝐧 𝐝𝐞𝐜𝐢𝐬𝐢𝐨𝐧 𝐯𝐬 𝐫𝐞𝐬𝐢𝐝𝐞𝐧𝐜𝐞 𝐩𝐞𝐫𝐦𝐢𝐭

"𝑰 𝒓𝒆𝒄𝒆𝒊𝒗𝒆𝒅 𝒂 𝒅𝒆𝒄𝒊𝒔𝒊𝒐𝒏 𝒕𝒐 𝒅𝒆𝒑𝒐𝒓𝒕 𝒎𝒆, 𝒃𝒖𝒕 𝑰 𝒂𝒎 𝒔𝒕𝒊𝒍𝒍 𝒊𝒏 𝑳𝒊𝒕𝒉𝒖𝒂𝒏𝒊𝒂. 𝑯𝒐𝒘 𝒍𝒐𝒏𝒈 𝒅𝒐 𝑰 𝒏𝒆𝒆𝒅 𝒕𝒐 𝒔𝒕𝒂𝒚 𝒊𝒏 𝑳𝒊𝒕𝒉𝒖𝒂𝒏𝒊𝒂 𝒃𝒆𝒇𝒐𝒓𝒆 𝑰 𝒈𝒆𝒕 𝒂 𝒓𝒆𝒔𝒊𝒅𝒆𝒏𝒄𝒆 𝒑𝒆𝒓𝒎𝒊𝒕?"

In this case, the answer to the given question depends on when you arrived in the Republic of Lithuania and why the decision to deport you is not being executed.

If you arrived in the Republic of Lithuania during the declared state of emergency and you have a valid decision to deport you, --> after 5 years from the date of the decision to deport you is made has passed, if you still remain in the territory of Lithuania, - temporary residence permit will be issued. The temporary residence permit will be issued for a maximum period of 1 year.

Another case - if a decision is made to suspend the decision to deport a person. The decision to suspend the deportation of a foreigner is made when it is necessary to provide the person with necessary medical assistance or he cannot be deported for other objective reasons (for example, he does not have an identity document and it cannot be obtained) or the country of origin refuses to accept the foreigner. In this case, after a period of 1 year has passed from the date of the decision to suspend the deportation of the person, remaining the fact the he still cannot be deported, a person is issued a temporary residence permit. The temporary residence permit will be issued for a maximum period of 1 year.

LT:

𝐍𝐞𝐯𝐲𝐤𝐝𝐨𝐦𝐚𝐬 𝐝𝐞𝐩𝐨𝐫𝐭𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐥𝐞𝐢𝐝𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐭𝐢 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐣𝐞

„𝑮𝒂𝒗𝒂𝒖 𝒔𝒑𝒓𝒆𝒏𝒅𝒊𝒎ą 𝒎𝒂𝒏𝒆 𝒅𝒆𝒑𝒐𝒓𝒕𝒖𝒐𝒕𝒊, 𝒗𝒊𝒔 𝒅𝒂𝒓 𝒆𝒔𝒖 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒋𝒆. 𝑲𝒊𝒆𝒌 𝒍𝒂𝒊𝒌𝒐 𝒎𝒂𝒏 𝒓𝒆𝒊𝒌𝒊𝒂 𝒊š𝒃ū𝒕𝒊 𝑳𝒊𝒆𝒕𝒖𝒗𝒐𝒋𝒆 𝒊𝒌𝒊 𝒈𝒂𝒖𝒔𝒊𝒖 𝒍𝒆𝒊𝒅𝒊𝒎ą č𝒊𝒂 𝒈𝒚𝒗𝒆𝒏𝒕𝒊?“

Šiuo atveju atsakymas į nurodytą klausimą priklauso nuo to, kada atvykote į Lietuvos Respubliką, ir kodėl nevykdomas sprendimas jus išsiųsti.
Jeigu jūs į Lietuvos Respubliką atvykote paskelbtos nepaprastosios padėties metu ir turite galiojantį sprendimą jus išsiųsti, - suėjus 5 metų laikotarpiui nuo sprendimo išsiųsti priėmimo dienos, jums vis dar esant Lietuvoje, - bus išduodamas leidimas laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi bus išduodamas ne ilgiau kaip 1 metų laikotarpiui.
Kitas atvejis, - jeigu yra priimamas sprendimas sustabdyti sprendimą išsiųsti asmenį. Sprendimas sustabdyti užsieniečio išsiuntimą priimamas, kai asmeniui yra būtina suteikti būtinąją medicinos pagalbą, jo negalima išsiųsti dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui neturi asmens dokumento ir jo neįmanoma gauti) arba kilmės valstybė atsisako užsienietį priimti. Šiuo atveju, praėjus 1 metų laikotarpiui nuo sprendimo sustabdyti asmens išsiuntimą priėmimo dienos, ir jo vis dar negalint išsiųsti – jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi bus išduodamas ne ilgiau kaip 1 metų laikotarpiui.

17/03/2023

𝐃𝐄𝐏𝐎𝐑𝐓𝐀𝐓𝐈𝐎𝐍 𝐃𝐄𝐂𝐈𝐒𝐈𝐎𝐍 𝐖𝐈𝐓𝐇 𝐀 𝐁𝐀𝐍 𝐎𝐍 𝐄𝐍𝐓𝐑𝐘 𝐓𝐎 𝐓𝐇𝐄 𝐑𝐄𝐏𝐔𝐁𝐋𝐈𝐂 𝐎𝐅 𝐋𝐈𝐓𝐇𝐔𝐀𝐍𝐈𝐀

"𝙄 𝙝𝙖𝙫𝙚 𝙖 𝙙𝙚𝙘𝙞𝙨𝙞𝙤𝙣 𝙗𝙖𝙣𝙣𝙞𝙣𝙜 𝙢𝙚 𝙛𝙧𝙤𝙢 𝙚𝙣𝙩𝙚𝙧𝙞𝙣𝙜 𝙇𝙞𝙩𝙝𝙪𝙖𝙣𝙞𝙖 𝙛𝙤𝙧 5 𝙮𝙚𝙖𝙧𝙨, 𝙗𝙪𝙩 𝙢𝙮 𝙘𝙝𝙞𝙡𝙙 𝙡𝙞𝙫𝙚𝙨 𝙞𝙣 𝙇𝙞𝙩𝙝𝙪𝙖𝙣𝙞𝙖 - 𝙄 𝙘𝙖𝙣𝙣𝙤𝙩 𝙡𝙚𝙖𝙫𝙚 𝙝𝙞𝙢 𝙛𝙤𝙧 𝙩𝙝𝙚 𝙥𝙚𝙧𝙞𝙤𝙙 𝙤𝙛 𝙩𝙝𝙚 𝙗𝙖𝙣. 𝙒𝙝𝙖𝙩 𝙨𝙝𝙤𝙪𝙡𝙙 𝙄 𝙙𝙤?"

"𝙈𝙮 𝙨𝙥𝙤𝙪𝙨𝙚 𝙝𝙖𝙨 𝙖 𝙙𝙚𝙥𝙤𝙧𝙩𝙖𝙩𝙞𝙤𝙣 𝙙𝙚𝙘𝙞𝙨𝙞𝙤𝙣 𝙬𝙞𝙩𝙝 𝙖 𝙗𝙖𝙣 𝙤𝙣 𝙚𝙣𝙩𝙚𝙧𝙞𝙣𝙜 𝙇𝙞𝙩𝙝𝙪𝙖𝙣𝙞𝙖 𝙛𝙤𝙧 3 𝙮𝙚𝙖𝙧𝙨. 𝙒𝙚 𝙖𝙧𝙚 𝙧𝙖𝙞𝙨𝙞𝙣𝙜 𝙖 𝙘𝙝𝙞𝙡𝙙 𝙩𝙤𝙜𝙚𝙩𝙝𝙚𝙧, 𝙄 𝙘𝙖𝙣𝙣𝙤𝙩 𝙡𝙚𝙖𝙫𝙚 𝙇𝙞𝙩𝙝𝙪𝙖𝙣𝙞𝙖 𝙬𝙞𝙩𝙝 𝙝𝙞𝙢. 𝙒𝙝𝙖𝙩 𝙩𝙤 𝙙𝙤?"

After receiving a decision of deportation, usually in the same decision is set out a ban of an entry to the Republic of Lithuania. As often happens, during person’s stay in Lithuania, they create families (marry citizens of the Republic of Lithuania, have children), but with a decision of deportation and a ban to entry the Republic of Lithuania, it becomes extremely difficult for a person to legalize their legal status. When applying for the issue of a temporary residence permit on the basis of family reunion, according to the law, a person must be in the Republic of Lithuania legally, as a result of which the person loses the opportunity to legalize his legal status and thus legally stay in the Republic of Lithuania.

On 05/08/2018, the preliminary decision of the Court of Justice of the European Union, adopted in case C-82/16, stated that:
1) when a person from a third-country national submits an application for a right of residence for the purposes of family reunification with a Union citizen who is a national of the Member State concerned, authority cannot refuse to examine this application solely on the ground that the third-country national is the subject of a ban on entering that Member State. It is the duty of that authority, on the contrary, to examine that application and to assess whether there exists, between the third-country national and Union citizen concerned, a relationship of dependency of such a nature that a derived right of residence must, as a general rule, be accorded to that third-country national, under Article 20 TFEU, since otherwise the Union citizen would be compelled, in practice, to leave the territory of the European Union as a whole and, therefore, would be deprived of the genuine enjoyment of the substance of the rights conferred on him by that status. In such circumstances, the Member State concerned must withdraw or, at the least, suspend the return decision and the entry ban to which that third-country national is subject;
2) it does not matter that the dependency relationship relied on by the third-country national in support of the application for a residence permit for the purpose of family reunification arose after a decision was made to prohibit entry into the country;
3) it does not matter that the decision to ban a third-country citizen from entering the country is final at the moment when he submits an application for a residence permit in the country for the purpose of family reunification.

𝐒𝐨, 𝐰𝐡𝐚𝐭 𝐭𝐨 𝐝𝐨 𝐢𝐟 𝐲𝐨𝐮 𝐚𝐫𝐞 𝐢𝐧 𝐭𝐡𝐞 𝐑𝐞𝐩𝐮𝐛𝐥𝐢𝐜 𝐨𝐟 𝐋𝐢𝐭𝐡𝐮𝐚𝐧𝐢𝐚 𝐢𝐥𝐥𝐞𝐠𝐚𝐥𝐥𝐲, 𝐛𝐮𝐭 𝐲𝐨𝐮 𝐡𝐚𝐯𝐞 𝐚 𝐬𝐩𝐨𝐮𝐬𝐞 𝐚𝐧𝐝/𝐨𝐫 𝐜𝐡𝐢𝐥𝐝 𝐚𝐧𝐝 𝐲𝐨𝐮 𝐜𝐚𝐧𝐧𝐨𝐭 𝐥𝐞𝐚𝐯𝐞 𝐭𝐡𝐞𝐦 𝐟𝐨𝐫 𝐭𝐡𝐞 𝐩𝐞𝐫𝐢𝐨𝐝 𝐨𝐟 𝐭𝐡𝐞 𝐞𝐧𝐭𝐫𝐲 𝐛𝐚𝐧?

Usually, a request is submitted for the shortening of the ban on entry or, in exceptional circumstances, its cancellation, and a request for permission to submit documents for the issuance of a temporary residence permit on the basis of family reunification. Unfortunately, sometimes Migration Department refuses to consider such requests stating that the person in Lithuania is illegally, and the institution that made the decision on a ban of entry - refuses to cancel/shorten the entry ban - so the specified decisions have to be appealed to the court.

As for today, we can be proud of the victories of our team of lawyers in such cases, for example:
1) The client was refused permission to submit documents for the issuance of a temporary residence permit in Lithuania on the basis of family reunification, after the Migration Department indicated that the person is in Lithuania illegally. At the time of submitting the application, the client had a spouse and a minor child in the Republic of Lithuania.
After representing the client in court, the court stated that the Migration Department illegally and unreasonably refused to consider the person's request for permission to submit documents, based solely on his illegal presence, and ordered to re-examine his request (case no. eA-4105-438/2021);

2) The client applied for a request to cancel the ban on entry to Lithuania, arguing that he has a spouse in Lithuania, plans to have children, and that the spouse cannot go with him to his country of origin for the period of the ban on entry - in this way, their family would be separated. The Migration Department shortened the period of the entry ban, but did not lift it.
While representing the client in court, the court indicated that the client's family ties with persons in the Republic of Lithuania were recognized as a proportionally more significant circumstance than the circumstances forming the basis for deporting the applicant to the country of origin according to the procedures and establishing a ban of entry for him to come to the Republic of Lithuania. Also, Migration Department did not assess the family's interests in its decision (case no. eA-3314-502/2021);

3) The client submitted a request to cancel the ban on entry to Lithuania, arguing that he will be separated from his newborn child for the period of the ban, and his spouse cannot provide childcare alone. The Migration Department shortened the period of the entry ban, but did not lift it.
While representing the client's interests in court, the panel of judges stated that the Migration Department did not assess the family's interests and did not sufficiently justify the need of the ban on the client's arrival, which resulted in department’s decision annulment (case no. eA-4174-463/2022).

𝙄𝙛 𝙮𝙤𝙪 𝙤𝙧 𝙖 𝙢𝙚𝙢𝙗𝙚𝙧 𝙤𝙛 𝙮𝙤𝙪𝙧 𝙛𝙖𝙢𝙞𝙡𝙮 𝙞𝙨 𝙞𝙣 𝙖 𝙨𝙞𝙢𝙞𝙡𝙖𝙧 𝙨𝙞𝙩𝙪𝙖𝙩𝙞𝙤𝙣, 𝙘𝙤𝙣𝙩𝙖𝙘𝙩 𝙪𝙨, 𝙬𝙚 𝙬𝙞𝙡𝙡 𝙩𝙧𝙮 𝙩𝙤 𝙛𝙞𝙣𝙙 𝙩𝙝𝙚 𝙗𝙚𝙨𝙩 𝙨𝙤𝙡𝙪𝙩𝙞𝙤𝙣 𝙛𝙤𝙧 𝙮𝙤𝙪.

LT:
𝐃𝐄𝐏𝐎𝐑𝐓𝐀𝐂𝐈𝐉𝐎𝐒 𝐒𝐏𝐑𝐄𝐍𝐃𝐈𝐌𝐀𝐒 𝐒𝐔 𝐃𝐑𝐀𝐔𝐃𝐈𝐌𝐔 𝐀𝐓𝐕𝐘𝐊𝐓𝐈 Į 𝐋𝐈𝐄𝐓𝐔𝐕𝐎𝐒 𝐑𝐄𝐒𝐏𝐔𝐁𝐋𝐈𝐊Ą

„𝐓𝐮𝐫𝐢𝐮 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝𝐢𝐦ą, 𝐤𝐮𝐫𝐢𝐮𝐨 𝐦𝐚𝐧 𝐮ž𝐝𝐫𝐚𝐮𝐬𝐭𝐚 𝐚𝐭𝐯𝐲𝐤𝐭𝐢 į 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯ą 𝟓 𝐦𝐞𝐭𝐮𝐬, 𝐭𝐚č𝐢𝐚𝐮 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐣𝐞 𝐠𝐲𝐯𝐞𝐧𝐚 𝐦𝐚𝐧𝐨 𝐯𝐚𝐢𝐤𝐚𝐬, - 𝐧𝐞𝐠𝐚𝐥𝐢𝐮 𝐣𝐨 𝐩𝐚𝐥𝐢𝐤𝐭𝐢 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐝𝐢𝐦𝐨 𝐚𝐭𝐯𝐲𝐤𝐭𝐢 𝐭𝐞𝐫𝐦𝐢𝐧𝐮𝐢. 𝐊ą 𝐦𝐚𝐧 𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢?“

„𝐌𝐚𝐧𝐨 𝐬𝐮𝐭𝐮𝐨𝐤𝐭𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐭𝐮𝐫𝐢 𝐝𝐞𝐩𝐨𝐫𝐭𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐬𝐩𝐫𝐞𝐧𝐝𝐢𝐦ą 𝐬𝐮 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐝𝐢𝐦𝐮 𝐚𝐭𝐯𝐲𝐤𝐭𝐢 į 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯ą 𝟑 𝐦𝐞𝐭𝐮𝐬. 𝐊𝐚𝐫𝐭𝐮 𝐚𝐮𝐠𝐢𝐧𝐚𝐦𝐞 𝐯𝐚𝐢𝐤ą, 𝐧𝐞𝐠𝐚𝐥𝐢𝐮 𝐬𝐮 𝐣𝐮𝐨 𝐢š𝐯𝐲𝐤𝐭𝐢 𝐤𝐚𝐫𝐭𝐮. 𝐊𝐚𝐢𝐩 𝐞𝐥𝐠𝐭𝐢𝐬?“

Gavus sprendimą asmenį išsiųsti į kilmės šalį paprastai kartu yra priimamas sprendimas įvesti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, įvedant perspėjimą į CSIS sistemą. Kaip neretai pasitaiko, buvimo Lietuvos Respublikoje metu, žmonės sukuria šeimas (susituokia su Lietuvos Respublikos piliečiais, jiems gimsta vaikai), tačiau turint sprendimą dėl išsiuntimo bei draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, - asmeniui tampa itin sudėtinga legalizuoti savo teisinę padėtį. Kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, kadangi, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pagal įstatymus asmuo turi būti Lietuvos Respublikoje teisėtai, dėl ko asmuo netenka galimybės legalizuoti savo teisinės padėties ir tokiu būdu teisėtai likti Lietuvos Respublikoje.

2018-05-08 Europos Sąjungos Teisingumo teismo prejudiciniu sprendimu, priimtu byloje C-82/16, konstatuota, kad:
1) kai trečiosios šalies pilietis institucijai pateikia prašymą suteikti teisę gyventi šalyje šeimos susijungimo su Europos Sąjungos piliečiu, atitinkamos valstybės narės piliečiu, tikslu, ši institucija negali atsisakyti nagrinėti šį prašymą, remdamasi vien tuo, kad šiam trečiosios šalies piliečiui taikomas draudimas atvykti į šios valstybės narės teritoriją. Institucija turi išnagrinėti šį prašymą ir įvertinti, ar tarp atitinkamų trečiosios šalies piliečio ir Sąjungos piliečio yra toks priklausomumo santykis, kad šiam trečiosios šalies piliečiui iš principo turi būti suteikta išvestinė teisė gyventi šalyje pagal SESV 20 straipsnį, nes kitaip šis Sąjungos pilietis faktiškai būtų priverstas išvykti iš Sąjungos teritorijos, ir taip iš jo būtų atimta galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis jo statuso suteikiamomis teisėmis. Jei taip būtų, atitinkama valstybė narė privalo panaikinti sprendimą grąžinti trečiosios šalies pilietį ir jam nustatytą draudimą atvykti į šalį arba bent jau sustabdyti jo vykdymą. 2) nesvarbu, jog priklausomumo santykis, kuriuo remiasi trečiosios šalies pilietis, grįsdamas prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu, atsirado po to, kai dėl jo buvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti į šalį;
3) nesvarbu, jog sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į šalį yra galutinis tuo momentu, kai šis pateikia prašymą išduoti leidimą gyventi šalyje šeimos susijungimo tikslu.

𝐓𝐚𝐢𝐠𝐢, 𝐤ą 𝐝𝐚𝐫𝐲𝐭𝐢, 𝐣𝐞𝐢 𝐞𝐬𝐚𝐭𝐞 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐑𝐞𝐬𝐩𝐮𝐛𝐥𝐢𝐤𝐨𝐣𝐞 𝐧𝐞𝐭𝐞𝐢𝐬ė𝐭𝐚𝐢, 𝐭𝐚č𝐢𝐚𝐮 𝐭𝐮𝐫𝐢𝐭𝐞 𝐬𝐮𝐭𝐮𝐨𝐤𝐭𝐢𝐧ę 𝐢𝐫/𝐚𝐫 𝐯𝐚𝐢𝐤ą 𝐢𝐫 𝐧𝐞𝐠𝐚𝐥𝐢𝐭𝐞 𝐣ų 𝐩𝐚𝐥𝐢𝐤𝐭𝐢 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐝𝐢𝐦𝐨 𝐚𝐭𝐯𝐲𝐤𝐭𝐢 𝐥𝐚𝐢𝐤𝐨𝐭𝐚𝐫𝐩𝐢𝐮𝐢?

Paprastai teikiamas prašymas dėl draudimo atvykti termino sutrumpinimo ar, esant išimtinėms aplinkybėms, - panaikinimo bei prašymas leisti pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu. Deja, pasitaiko, kad Migracijos departamentas atsisako nagrinėti tokio pobūdžio prašymus motyvuodamas tuo, kad asmuo Lietuvoje randasi neteisėtai, o institucija, priėmusi sprendimą dėl draudimo atvykti – atsisako panaikinti/sutrumpinti draudimą atvykti, - todėl tenka nurodytus sprendimus skųsti teismui.

Šiai dienai galime didžiuotis mūsų komandos advokatų pergalėmis tokio pobūdžio bylose, pavyzdžiui:
1) Klientui atsisakyta leisti pateikti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo šeimos susijungimo pagrindu, Migracijos departamentui nurodžius, kad asmuo Lietuvoje yra neteisėtai. Prašymo pateikimo metu klientas Lietuvos Respublikoje turėjo sutuoktinę bei mažametį vaiką.
Atstovaujant klientą teisme, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti asmens prašymą leisti pateikti dokumentus, remiantis vien jo neteisėtu buvimu ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo prašymą (bylos Nr. eA-4105-438/2021);

2) Klientas kreipėsi su prašymu panaikinti nustatytą draudimą atvykti į Lietuvą, argumentuodamas, kad Lietuvoje turi sutuoktinę, planuoja vaikus, o sutuoktinė negali kartu su juo išvykti į jo kilmės šalį draudimo atvykti laikotarpiui – tokiu būdu jų šeima būtų išskiriama. Migracijos departamentas sutrumpino draudimo atvykti terminą, tačiau jo nepanaikino.
Atstovaujant klientą teisme, teismas nurodė, kad kliento šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje esančiais asmenimis pripažinti proporcingai reikšmingesne aplinkybe, nei aplinkybės, sudarančios pagrindą pagal procedūras pareiškėją išsiųsti į kilmės šalį ir nustatyti jam draudimo laikotarpį atvykti į Lietuvos Respubliką, o Migracijos departamentas sprendimu neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė klientui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo (bylos Nr. eA-3314-502/2021);

3) Klientas kreipėsi su prašymu panaikinti nustatytą draudimą atvykti į Lietuvą, argumentuodamas, kad draudimo išvykti laikotarpiui jis bus išskiriamas su mažamečiu vaiku, o jo sutuoktinė negali viena užtikrinti vaiko priežiūros. Migracijos departamentas sutrumpino draudimo atvykti terminą, tačiau jo nepanaikino.
Atstovaujant kliento interesus teisme, teisėjų kolegija išaiškino, kad Migracijos departamentas neįvertino šeimos interesų bei nepakankamai pagrindė klientui nustatyto draudimo atvykti tikslingumo, ginčijamą sprendimą panaikino (bylos Nr. eA-4174-463/2022).

𝑱𝒆𝒊𝒈𝒖 𝒋ū𝒔 𝒂𝒓 𝒋ū𝒔ų š𝒆𝒊𝒎𝒐𝒔 𝒏𝒂𝒓𝒚𝒔 𝒆𝒔𝒂𝒕𝒆 𝒑𝒂𝒏𝒂š𝒊𝒐𝒋𝒆 𝒔𝒊𝒕𝒖𝒂𝒄𝒊𝒋𝒐𝒋𝒆, - 𝒌𝒓𝒆𝒊𝒑𝒕𝒊𝒌ė𝒔, 𝒃𝒂𝒏𝒅𝒚𝒔𝒊𝒎𝒆 𝒓𝒂𝒔𝒕𝒊 𝒋𝒖𝒎𝒔 𝒈𝒆𝒓𝒊𝒂𝒖𝒔𝒊ą 𝒔𝒑𝒓𝒆𝒏𝒅𝒊𝒎ą.

Migruok.eu

22/06/2023

20/06/2023

05/04/2023

05/04/2023

31/03/2023

28/03/2023

17/03/2023

Address

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category