Giedrė Panavienė grožio meistrų teisininkė

10/06/2026

Reikia pripažinti, kad klientai šiais laikais dažnai yra labiau pasikaustę teisiniuose reikaluose nei grožio meistrai.

Nori nenori, reikia turėti dokumentus, kurie apsaugotų grožio meistrus nuo nepagrįstų pretenzijų.

14/04/2026

Kai nesupranti, kada ir kokius mokesčius turi sumokėti - Tu prarandi pinigus!

Deja, tai ne skambi frazė, o realybė...

01/04/2026

10/03/2026

Niekada nemaniau, kad galėčiau perdegti, nes nebuvau darboholikė ar siekianti karjeros.

Pirmas „skambutis“ man buvo sudalyvavus darbo pokalbyje dėl tokio paties darbo su didesne alga. Bet reikėjo pradėti dirbti vasarą, o tai reiškė, kad neteksiu savo suplanuotų vasaros atostogų. Ir aš atsisakiau. Atostogos tapo vertinegsnės nei pinigai.

Bet po atostogų grįždavau nepailsėjusi, sekmadieniai tapo pačia nemaloniausia diena (1 perdegimo simptomas).
Pradėjau jausti, kad nebegaliu prisiversti dirbti. Jaučiau beprasmiškumą savo veikloje (prasmės nejautimas dažnai signalizuoja apie perdegimą).

Žinoma, dirbau, stengiausi, bet tai reikalavo neįtikėtinų pastangų. Pradėjau tempti iki paskutinių deadline‘ų (prokrastinacija irgi dažnas simptomas). Supratau, kad kažkas negerai, bet tuo pačiu kaltinau save, kad esu tinginė, kad negaliu susiimti.

Dabar vertinami darboholikai, produktyvūs, darbui besiaukojantys, o jei tu ne toks, tai nesi vertas pagarbos. Negali būti tiesiog žmogumi, tiesiog mama ir pan.
Bet tuo pačiu tarp darbdavių gajus posakis „nepakeičiamų nėra“.

Taip, kai kalba eina apie darbą, bet ar šeimoje gali būti pakeičiamas?

Ir, kai šitos mano mintys ir būsena jau buvo nuolatinės, supratau, kad laikas išeiti. Galima sakyti į niekur.
Jutau didelę euforiją kai išeidinėjau iš darbo, o po to susidūriau su dar viena man netikėta būsena.

Išėjus iš darbo pajutau nesuprantamą nuovargį, miegojau daug, nebegalėjau prisiversti rūpintis buitimi, tokia apatija man buvo nepažįstama. Tuo pačiu graužiau save, kad reikia kažką daryti, dirbti, kad veltui leidžiu laiką. O bandant kažką daryti, sekėsi neįtikėtinai sunkiai...

Ir tai truko net pusę metų!

Tik po to supratau, kad tiek metų kaupęsis perdegimas taip greit nepasitraukia. Reikia išbūti, pailsėti ne tik fiziškai.
O tingėjimas nėra yda – tai organizmo signalas, kad reikia sustoti.

Kodėl apie tai rašau? Nes matau kiek daug moterų stengiasi kažko siekti profesinėje veikloje, būti geros mamos, žmonos, dukros. Tuo pačiu rasti laiko tobulėjimui ir saviugdai.

Bet dažnai net nesusimąsto, kad ir joms reikia elementaraus poilsio, pasirūpinti savo kūnu ir psichika, pamiršta kad... nuvarytus arklius nušauna...

05/03/2026

Daug kas (kas nėra dirbęs valstybinėje institucijoje) galvoja, kad ten
tiesiog už kavos gėrimą moka pinigus 😊

Parašykite komentaruose, kas
irgi panašiai galvoja 😊

Nemeluosiu, tikrai yra ir tokių pareigybių ir tokių įstaigų, bet šiam
pasaulyje nėra tik JUODA arba BALTA.

Prieš metus išėjau iš valstybės tarnybos, kur
praleidau 17 metų (tai ilgiau nei trunka mano santuoka!).

Po teisės magistro studijų tikrai norėjau
dirbti valstybinėje institucijoje, sakyčiau, iš idėjos.

Be jokių protekcijų atėjau į valstybės tarnybą, didžiavausi savimi,
savo darbu, jo indėliu į valstybės gerovę. Ir tikrai, ne vienerius
metus buvo lengva dirbti, nes buvo viskas aišku – aiški tvarka, aiškūs
įstatymai.

Bet po to, manau, prasidėjo teisinės sistemos degradacija - kai
kiekvienas tavo sprendimas gali būti užginčytas, kai
įstatymas gali būti taikomas vienaip, bet, jei reikia, ir kitaip. Kai
tai, ką darei n metų buvo teisinga, bet, pasikeitus kažkokioms
aplinkybėms, nebe.... Kai pagrindinis tavo darbas tampa
atsirašinėjimu į absurdiškus paklausimus, nes pvz. 30 lapų dokumente
vienoje vietoje neįrašei 1 žodžio, o kur dar ataskaitos!

Jau nekalbant apie vidinę įstaigos kultūrą – formalūs vertinimai,
nuolatinis „skatinimas“ įsitraukti, „kelti kvalifikaciją“,būti lojaliu
ir t.t.

O kartu ir tam tikra kreivų veidrodžių karalystė – po vaiko priežiūros
„atostogų“ (nesvarbu, kad prieš tai jau dirbau virš 10 metų) grįžtu su
mažesne alga nei mano kolegos ir taip jų nebepasiveju...
„Biuletenių“, vaikui susirgus, beveik neimu (nors tai buvo vienas iš
esminių valstybinio darbo pliusų), nes kažkaip nemalonu, kad mano
darbą teks dirbti kolegoms, o kai kurie, progai pasitaikius,
skundžiasi vadovui dėl tų kelių mano nedarbingumo dienų arba
mamadienių.

O po to Covid‘as - dirbau visą laiką nuotoliu, tuo pačiu padėdama mokytis pirmokui ir prižiūrėdama 2 metų vaiką.

Ar kas nors tai įvertino, pasakė ačiū, pagyrė?

Bet, atrodė, kad viskas iš esmės gerai – turiu darbą, kolektyvas kaip
ir normalus, geras tiesioginis vadovas ir tam tikros garantijos, na
gal tik alga galėtų būti geresnė 😊

Taip atrodė, kol nepradėjau jausti tikrų perdegimo simptomų...
Bet apie tai jau kitą kartą 😊

26/02/2026

Kartais valstybė ne tik ima, bet ir duoda, tiksliau - šiek tiek grąžina.

Apie GPM lengvatą už mokslus daug kas girdėjo, bet nežino visų niuansų, o jų tikrai yra.

Daugiau info karuselėje ☝️

05/02/2026

Labai dažna situacija grožio srityje:
nuomojatės kabinetą iš salono savininkės, kuri pati dirba su individualia veikla – ir manote, kad mokesčiai ne jūsų reikalas.

👉 Bet jei nuomotojas yra fizinis asmuo, GPM atsakomybė tenka jums.

Tai nėra „smulkmena“. Tai – viena dažniausių klaidų, dėl kurių grožio meistrams gali sulaukti VMI demesio. O šis dėmesys, deja, ne itin malonus 🤭

Jei norite dirbti ramiai – svarbu atskirti:
kas yra juridinis asmuo, o kas tik fizinis su IV.

08/01/2026

II pensijų pakopos pinigų DAR negausite nesvarbu kad jau pateikėte prašymą.